Viduriavimas – nemalonus ir dažnai varginantis virškinimo sutrikimas, pasireiškiantis dažnu, skystu tuštinimusi. Nors dažniausiai jis nėra pavojingas ir praeina savaime per kelias dienas, svarbu žinoti, kaip jį atpažinti, kokios gali būti jo priežastys ir, svarbiausia, kaip jį efektyviai gydyti. Šis straipsnis – išsamus gidas apie viduriavimą, jo sukėlėjus, simptomus ir įvairius gydymo metodus, įskaitant vaistus ir natūralias priemones.
Kas yra viduriavimas?
Viduriavimas apibrėžiamas kaip trys ar daugiau skystų ar vandeningų išmatų per 24 valandas. Tai nėra liga, o greičiau simptomas, rodantis, kad virškinimo sistemoje kažkas negerai. Dažniausiai tai trumpalaikis sutrikimas, tačiau jis gali tapti lėtiniu, jei trunka ilgiau nei keturias savaites. Lėtinis viduriavimas gali signalizuoti apie rimtesnes sveikatos problemas.
Viduriavimo priežastys
Viduriavimą gali sukelti daugybė veiksnių. Dažniausios priežastys yra šios:
- Virusinės infekcijos: Rotavirusas, norovirusas ir kiti virusai yra dažna ūminio viduriavimo priežastis, ypač vaikams.
- Bakterinės infekcijos: Bakterijos, tokios kaip *Salmonella*, *Escherichia coli* (E. coli), *Shigella* ir *Campylobacter*, gali sukelti viduriavimą, dažnai susijusį su apsinuodijimu maistu.
- Parazitinės infekcijos: Parazitai, tokie kaip *Giardia lamblia* ir *Entamoeba histolytica*, gali patekti į organizmą per užterštą vandenį ar maistą ir sukelti viduriavimą.
- Maisto netoleravimas: Laktozės (pieno cukraus) netoleravimas ar jautrumas glitimui (celiakija) gali sukelti lėtinį viduriavimą.
- Vaistai: Kai kurie vaistai, ypač antibiotikai, gali sutrikdyti žarnyno floros pusiausvyrą ir sukelti viduriavimą. Taip pat viduriavimą gali sukelti kai kurie vaistai nuo vėžio, nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo.
- Dirgliosios žarnos sindromas (DŽS): Tai lėtinis virškinimo sutrikimas, kuriam būdingas pilvo skausmas, pūtimas ir pakitęs tuštinimasis, įskaitant viduriavimą ar vidurių užkietėjimą.
- Uždegiminės žarnyno ligos (UŽL): Krono liga ir opinis kolitas yra lėtinės uždegiminės žarnyno ligos, kurios gali sukelti viduriavimą, dažnai su krauju ar gleivėmis.
- Stresas ir nerimas: Emocinė įtampa gali paveikti virškinimo sistemą ir sukelti viduriavimą.
- Kitos priežastys: Rečiau viduriavimą gali sukelti tulžies pūslės problemos, kasos nepakankamumas, skydliaukės sutrikimai ar tam tikros vėžio formos.
Viduriavimo simptomai
Pagrindinis viduriavimo simptomas yra dažnas, skystas tuštinimasis. Tačiau gali pasireikšti ir kiti simptomai, tokie kaip:
- Pilvo skausmas ir spazmai.
- Pilvo pūtimas.
- Pykinimas ir vėmimas.
- Karščiavimas (dažniau sergant infekciniu viduriavimu).
- Dehidratacija (skysčių netekimas). Dehidratacijos požymiai: sausa burna, troškulys, sumažėjęs šlapimo kiekis, tamsi šlapimo spalva, silpnumas, galvos svaigimas.
- Kraujas ar gleivės išmatose (tai gali būti rimtesnės ligos požymis).
- Svorio kritimas (jei viduriavimas užsitęsia).
Viduriavimo gydymas: vaistai ir natūralios priemonės
Viduriavimo gydymas priklauso nuo jo priežasties ir sunkumo. Lengvais atvejais dažnai pakanka namų priežiūros ir nereceptinių vaistų. Sunkesniais atvejais gali prireikti kreiptis į gydytoją ir vartoti receptinius vaistus.
Nereceptiniai vaistai nuo viduriavimo
Šie vaistai gali padėti palengvinti simptomus ir sutrumpinti viduriavimo trukmę:
- Loperamidas: Šis vaistas lėtina žarnyno judesius, todėl sumažėja tuštinimosi dažnis. Jis neturėtų būti vartojamas, jei viduriavimą lydi karščiavimas ar kraujas išmatose.
- Bismuto subsalicilatas: Šis vaistas gali padėti sumažinti viduriavimą ir pykinimą. Jis taip pat turi silpnų antibakterinių savybių.
- Gerųjų bakterijų preparatai (probiotikai): Probiotikai padeda atkurti sveiką žarnyno floros pusiausvyrą, kuri gali būti sutrikdyta viduriavimo metu. Jie ypač naudingi, kai viduriavimą sukelia antibiotikai.
Receptiniai vaistai
Jei nereceptiniai vaistai nepadeda arba viduriavimas yra sunkus, gydytojas gali skirti receptinių vaistų, pavyzdžiui:
- Antibiotikai skiriami, jei viduriavimą sukelia bakterinė infekcija. Svarbu pažymėti, kad antibiotikai neveikia virusinių infekcijų ir neturėtų būti vartojami be reikalo, nes tai gali sukelti atsparumą antibiotikams.
- Antiparazitiniai vaistai skiriami, jei viduriavimą sukelia parazitai.
- Vaistai nuo uždegiminių žarnyno ligų.
Skysčių atstatymas
Viduriavimo metu labai svarbu gerti daug skysčių, kad būtų išvengta dehidratacijos. Geriausia gerti vandenį, negazuotus gėrimus, silpną arbatą, sultinį. Taip pat galima vartoti specialius rehidratacijos tirpalus, kuriuose yra elektrolitų (druskų ir mineralų), prarandamų su išmatomis.
Mityba viduriuojant
Viduriuojant rekomenduojama laikytis lengvos, virškinimą tausojančios dietos. Vengti:
- Riebaus, kepto, aštraus maisto.
- Pieno produktų (išskyrus jogurtą su gerosiomis bakterijomis).
- Kavos, alkoholio, gazuotų gėrimų.
- Žalių vaisių ir daržovių (geriau virti arba troškinti).
Rekomenduojama valgyti:
- Ryžių košę.
- Virtas bulves.
- Džiūvėsėlius.
- Bananus.
- Virtą vištieną ar žuvį.
- Jogurtą su gerosiomis bakterijomis.
Natūralios priemonės nuo viduriavimo
Kai kurie žmonės renkasi natūralias priemones viduriavimui malšinti. Nors jų veiksmingumas ne visada moksliškai įrodytas, kai kurios iš jų gali būti naudingos:
- Imbiero arbata: Imbieras turi priešuždegiminių ir spazmus mažinančių savybių.
- Ramunėlių arbata: Ramunėlės ramina virškinimo sistemą.
- Mėlynių nuoviras: Mėlynės turi sutraukiančių savybių.
- Aktyvinta anglis: Aktyvinta anglis gali sugerti toksinus žarnyne, tačiau jos nerekomenduojama vartoti ilgai.
Prieš pradedant vartoti bet kokias natūralias priemones, ypač jei vartojate kitus vaistus, rekomenduojama pasitarti su gydytoju ar vaistininku.
Kada kreiptis į gydytoją?
Nors dažniausiai viduriavimas praeina savaime, būtina kreiptis į gydytoją, jei:
- Viduriavimas trunka ilgiau nei dvi dienas (vaikams – ilgiau nei 24 valandas).
- Pasireiškia stiprūs pilvo skausmai.
- Išmatose yra kraujo ar gleivių.
- Pakyla aukšta temperatūra.
- Atsiranda stiprios dehidratacijos požymių.
- Sergate lėtinėmis ligomis (pvz., cukriniu diabetu, širdies ligomis).
- Esate nėščia.
- Neseniai grįžote iš kelionės į egzotiškas šalis.
Viduriavimo prevencija
Nors visiškai išvengti viduriavimo neįmanoma, galima sumažinti jo riziką laikantis šių taisyklių:
- Dažnai plaukite rankas: Ypač po tualeto, prieš valgį ir po sąlyčio su gyvūnais.
- Kruopščiai plaukite vaisius ir daržoves:
- Vartokite tik gerai termiškai apdorotą maistą: Ypač mėsą, žuvį ir kiaušinius.
- Gerkite tik saugų vandenį: Keliaudami į šalis, kuriose vandens kokybė gali būti prasta, gerkite tik virintą arba fasuotą vandenį.
- Venkite gatvės maisto: Ypač šalyse, kuriose higienos standartai yra žemi.
- Stiprinkite imuninę sistemą: Sveika mityba, pakankamas miegas ir reguliarus fizinis aktyvumas padeda stiprinti imunitetą.
- Skiepai: nuo rotaviruso.
Viduriavimas – nemalonus, bet dažniausiai nesunkus negalavimas. Žinodami jo priežastis, simptomus ir gydymo būdus, galite greičiau pasveikti ir išvengti komplikacijų.
