Viduriavimas – tai dažnas tuštinimasis skystomis, vandeningomis išmatomis. Tai nėra liga, o greičiau simptomas, rodantis, kad kažkas organizme nėra gerai. Nors dažniausiai viduriavimas praeina savaime per kelias dienas, jis gali būti nemalonus ir netgi pavojingas, ypač mažiems vaikams, vyresnio amžiaus žmonėms ir asmenims su susilpnėjusia imunine sistema.
Kas sukelia viduriavimą?
Viduriavimą gali sukelti įvairūs veiksniai. Dažniausios priežastys yra:
- Virusinės infekcijos. Tai pati dažniausia viduriavimo priežastis, ypač vaikams. Dažniausi sukėlėjai – rotavirusas, norovirusas ir adenovirusas. Virusinis viduriavimas paprastai trunka kelias dienas ir praeina savaime.
- Bakterinės infekcijos. Bakterijos, tokios kaip Salmonella, E. coli, Shigella ir Campylobacter, gali sukelti viduriavimą, dažnai lydimą karščiavimo, pilvo skausmų ir vėmimo. Bakterinis viduriavimas gali būti sunkesnis nei virusinis ir kartais reikalauja gydymo antibiotikais.
- Parazitinės infekcijos. Parazitai, tokie kaip Giardia lamblia ir Cryptosporidium, gali užteršti vandenį ir maistą, sukeldami viduriavimą. Šios infekcijos dažniau pasitaiko keliaujant po šalis su prastomis sanitarinėmis sąlygomis.
- Maisto netoleravimas. Kai kurie žmonės netoleruoja tam tikrų maisto produktų, pavyzdžiui, laktozės (pieno cukraus) ar glitimo (baltymo, randamo kviečiuose, rugiuose ir miežiuose). Vartojant šiuos produktus, gali pasireikšti viduriavimas, pilvo pūtimas ir kiti virškinimo sutrikimai.
- Vaistai. Kai kurie vaistai, ypač antibiotikai, gali sutrikdyti žarnyno mikroflorą ir sukelti viduriavimą. Taip pat viduriavimą gali sukelti nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (NVNU), antacidiniai vaistai ir kai kurie chemoterapiniai vaistai.
- Stresas ir nerimas. Emocinė įtampa gali paveikti virškinimo sistemą ir sukelti viduriavimą. Tai ypač būdinga žmonėms, sergantiems dirgliosios žarnos sindromu (DŽS).
- Kitos ligos. Viduriavimas gali būti ir kitų ligų, tokių kaip uždegiminės žarnyno ligos (Krono liga, opinis kolitas), celiakija, hipertirozė ir kasos nepakankamumas, simptomas.
- Apsinuodijimas maistu. Suvalgius pasenusio, netinkamai paruošto ar laikomo maisto, kuriame yra bakterijų toksinų, gali prasidėti ūmus viduriavimas, dažnai lydimas vėmimo ir pilvo skausmų.
Viduriavimo simptomai
Pagrindinis viduriavimo simptomas yra dažnas tuštinimasis skystomis išmatomis. Kiti galimi simptomai:
- Pilvo skausmai ir spazmai.
- Pilvo pūtimas.
- Pykinimas ir vėmimas.
- Karščiavimas.
- Bendras silpnumas.
- Dehidratacija (skysčių netekimas).
- Kraujas ar gleivės išmatose (tai gali būti rimtesnės ligos požymis).
- Svorio kritimas (jei viduriavimas užsitęsia).
Kada kreiptis į gydytoją?
Daugeliu atvejų viduriavimas praeina savaime per kelias dienas. Tačiau reikėtų kreiptis į gydytoją, jei:
- Viduriavimas trunka ilgiau nei dvi dienas (vaikams – ilgiau nei 24 valandas).
- Yra stiprus pilvo ar tiesiosios žarnos skausmas.
- Karščiuojama (temperatūra aukštesnė nei 38,5 °C).
- Išmatose yra kraujo ar gleivių.
- Yra dehidratacijos požymių (sumažėjęs šlapinimasis, tamsus šlapimas, burnos džiūvimas, silpnumas, galvos svaigimas).
- Sergama kitomis lėtinėmis ligomis.
- Neseniai grįžote iš kelionės po užsienį.
- Viduriavimas pasireiškė po antibiotikų vartojimo.
- Pacientas kūdikis ar senyvo amžiaus.
- Jeigu esate nėščia.
Viduriavimo gydymas
Viduriavimo gydymas priklauso nuo jo priežasties ir sunkumo. Dažniausiai pakanka šių priemonių:
- Skysčių vartojimas. Svarbiausia – išvengti dehidratacijos. Gerkite daug skysčių: vandens, nesaldintos arbatos, elektrolitų tirpalų (jų galima įsigyti vaistinėse). Venkite alkoholio, kofeino ir gazuotų gėrimų.
- Dieta. Kol viduriuojate, venkite riebaus, aštraus, saldaus maisto, pieno produktų ir sunkiai virškinamo maisto. Valgykite lengvai virškinamą maistą: ryžių košę, virtas bulves, bananus, džiūvėsėlius, virtą vištieną.
- Vaistai. Nereceptiniai vaistai, tokie kaip loperamidas, gali padėti sumažinti viduriavimą, tačiau jų negalima vartoti ilgiau nei kelias dienas ir tik tuo atveju, jei nėra karščiavimo ar kraujo išmatose. Jei viduriavimą sukėlė bakterinė infekcija, gydytojas gali skirti antibiotikų.
- Probiotikai. Probiotikai – tai gerosios bakterijos, kurios padeda atkurti žarnyno mikroflorą. Juos galima vartoti papildų forma arba su maistu (pavyzdžiui, jogurtu su gyvomis bakterijomis).
Viduriavimo prevencija
Nors ne visada įmanoma išvengti viduriavimo, yra keletas būdų sumažinti riziką:
- Rankų higiena. Dažnai plaukite rankas su muilu ir vandeniu, ypač po tualeto, prieš valgį ir po sąlyčio su gyvūnais.
- Maisto sauga. Kruopščiai plaukite vaisius ir daržoves, tinkamai termiškai apdorokite mėsą ir žuvį, nevalgykite pasenusio ar įtartinai atrodančio maisto.
- Vandens sauga. Gerkite tik švarų vandenį. Keliaudami po šalis su prastomis sanitarinėmis sąlygomis, gerkite tik virintą arba fasuotą vandenį.
- Venkite sąlyčio su sergančiais žmonėmis. Jei kas nors iš jūsų šeimos narių ar aplinkinių viduriuoja, stenkitės apriboti kontaktą su juo.
- Skiepai. Yra skiepai nuo rotaviruso, kuris yra dažna viduriavimo priežastis vaikams.
- Atsargiai vartokite vaistus. Vartokite antibiotikus tik tada, kai juos paskyrė gydytojas, ir laikykitės nurodymų.
- Mažinkite stresą. Ieškokite būdų valdyti stresą, pavyzdžiui, sportuokite, medituokite, užsiimkite joga.
Dažniausiai Užduodami Klausimai apie Viduriavimą:
Ar galima valgyti, kai viduriuoji?
Taip, valgyti galima, bet reikia rinktis lengvai virškinamą maistą, pavyzdžiui, ryžių košę, virtas bulves, bananus, džiūvėsėlius. Svarbu valgyti mažomis porcijomis ir dažnai.
Ar galima gerti pieną, kai viduriuoji?
Daugeliu atvejų pieno produktų reikėtų vengti, nes laktozė (pieno cukrus) gali pabloginti viduriavimą. Tačiau, jei gerai toleruojate pieną, galite pabandyti vartoti nedidelį kiekį jogurto su gyvomis bakterijomis.
Kiek laiko trunka viduriavimas?
Viduriavimo trukmė priklauso nuo jo priežasties. Virusinis viduriavimas paprastai trunka kelias dienas, o bakterinis ar parazitinis viduriavimas gali užtrukti ilgiau. Jei viduriavimas trunka ilgiau nei dvi dienas (vaikams – ilgiau nei 24 valandas), kreipkitės į gydytoją.
Ar viduriavimas pavojingas?
Dažniausiai viduriavimas nėra pavojingas ir praeina savaime. Tačiau, jei viduriavimas yra sunkus ir ilgai trunkantis, jis gali sukelti dehidrataciją, kuri gali būti pavojinga, ypač mažiems vaikams, vyresnio amžiaus žmonėms ir asmenims su susilpnėjusia imunine sistema.
Ar nuo viduriavimo yra naminių gydymo būdų?
Be minėtų priemonių(daug skysčių, dieta, vaistai), kartais yra minimi, arbatos (ramunėlių, mėtų), ryžių nuoviras. Tačiau, jeigu yra rimti simptomai, būtina kreiptis į gydytoją.
Viduriavimas ir nėštumas
Nėštumo metu viduriavimas gali sukelti didesnį pavojų dėl dehidratacijos ir galimo poveikio vaisiui.Todėl, jei nėščioji viduriuoja, būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją. Svarbu stebėti savo savijautą ir nevartoti jokių vaistų be gydytojo leidimo.
Šis straipsnis skirtas bendram informavimui ir nėra medicininė konsultacija. Jei turite sveikatos problemų, visada kreipkitės į gydytoją.
