Valerijonas, dar žinomas kaip vaistinis valerijonas (Valeriana officinalis), yra daugiametis augalas, turintis ilgą ir turtingą istoriją medicinoje. Jo raminamosios ir migdančios savybės buvo vertinamos dar antikos laikais, o ir šiandien valerijonas išlieka populiarus natūralus pasirinkimas nerimui, nemigai ir kitiems negalavimams gydyti. Šiame straipsnyje panagrinėsime valerijono kelią nuo laukinės gamtos iki vaistinės lentynų, jo naudą sveikatai, vartojimo būdus ir galimus šalutinius poveikius.
Valerijono istorija ir paplitimas
Valerijono pavadinimas kildinamas iš lotyniško žodžio „valere”, reiškiančio „būti sveikam” arba „būti stipriam”. Tai puikiai atspindi augalo reputaciją kaip vaistinio preparato. Valerijonas natūraliai auga Europoje ir Azijoje, mėgsta drėgnas, ūksmingas vietas, dažnai randamas upių pakrantėse, pievose ir miškuose. Jau senovės Graikijoje ir Romoje valerijonas buvo naudojamas kaip vaistas nuo įvairių negalavimų, įskaitant nemigą, nerimą, galvos skausmus ir virškinimo sutrikimus. Hipokratas, vadinamas medicinos tėvu, aprašė valerijono naudojimą, o romėnų gydytojas Galenas rekomendavo jį kaip priemonę nuo nemigos.
Viduramžiais valerijonas buvo plačiai naudojamas Europoje. Vienuolynuose jis buvo auginamas kaip vaistinis augalas ir naudojamas ne tik kaip raminamasis, bet ir kaip priemonė nuo epilepsijos, kosulio ir net maro. Valerijono populiarumas išliko ir vėlesniais amžiais. Pirmojo pasaulinio karo metu jis buvo naudojamas kariams, kenčiantiems nuo „kareivių šoko” (dabar vadinamo potrauminio streso sutrikimu).
Valerijono veikliosios medžiagos ir poveikis
Valerijono šaknyse ir šakniastiebiuose randama daugybė biologiškai aktyvių junginių, kurie lemia jo gydomąjį poveikį. Svarbiausios iš jų yra:
- Valereno rūgštis ir jos dariniai: Manoma, kad šios medžiagos turi didžiausią įtaką valerijono raminamajam poveikiui.
- Izovalerijono rūgštis: Ši rūgštis atsakinga už specifinį valerijono kvapą, kuris kai kuriems žmonėms gali būti nemalonus.
- Eteriniai aliejai: Jų sudėtyje yra įvairių terpenų ir seskviterpenų, kurie prisideda prie bendro valerijono poveikio.
- Flavonoidai ir lignanai: Šie antioksidantai gali turėti papildomą teigiamą poveikį sveikatai.
- Alkaloidai
Valerijono veikimo mechanizmas nėra iki galo ištirtas, tačiau manoma, kad jis veikia keliais būdais. Pagrindinis poveikis siejamas su gama-aminosviesto rūgšties (GASR) – pagrindinio slopinančio neurotransmiterio centrinėje nervų sistemoje – aktyvumo moduliacija. Valerijonas gali padidinti GASR kiekį smegenyse arba sustiprinti jo poveikį, taip sukeldamas raminamąjį, migdomąjį ir nerimą mažinantį efektą.
Valerijono nauda sveikatai
Valerijonas tradiciškai naudojamas įvairiems negalavimams gydyti, tačiau moksliniai tyrimai daugiausia dėmesio skiria šioms sritims:
- Nemiga: Daugybė tyrimų patvirtina, kad valerijonas gali pagerinti miego kokybę, sutrumpinti užmigimo laiką ir sumažinti naktinių prabudimų skaičių. Jis laikomas saugia alternatyva receptiniams migdomiesiems vaistams, nesukelia priklausomybės ir „pagirių” efekto.
- Nerimas: Valerijonas gali padėti sumažinti nerimo simptomus, tokius kaip įtampa, neramumas, dirglumas ir nerimastingos mintys. Jis gali būti naudingas esant generalizuotam nerimo sutrikimui, panikos priepuoliams ir socialiniam nerimui.
- Stresas: Valerijonas gali padėti organizmui prisitaikyti prie streso, sumažinti jo fizinius ir psichologinius simptomus. Jis gali būti naudingas esant įtemptam gyvenimo būdui, prieš egzaminus ar kitas stresines situacijas.
- Menstruaciniai spazmai: Kai kurie tyrimai rodo, kad valerijonas gali padėti sumažinti menstruacinių spazmų intensyvumą ir trukmę.
- Vaiku hiperaktivumas: Yra atlikta keletas tyrimu, del valerijono vartojimo vaikams, kurie turi hiperaktivumo sutrikima.
- Galvos skausmas: Valerijonas nuo seno buvo naudojamas, kaip priemonė malšinti galvos skausmams.
Valerijono vartojimo būdai ir dozavimas
Valerijonas yra prieinamas įvairiomis formomis, įskaitant:
- Arbatą: Tai vienas iš seniausių ir populiariausių valerijono vartojimo būdų. Užplikykite 1-2 arbatinius šaukštelius džiovintų valerijono šaknų puodeliu verdančio vandens ir palaikykite 10-15 minučių. Gerkite prieš miegą arba esant nerimui.
- Tinktūrą: Tai koncentruotas valerijono ekstraktas, paprastai gaminamas su alkoholiu. Dozavimas priklauso nuo tinktūros stiprumo, todėl visada laikykitės gamintojo nurodymų.
- Kapsules arba tabletes: Tai patogus būdas vartoti valerijoną, ypač jei jums nepatinka jo skonis ar kvapas. Dozavimas taip pat priklauso nuo produkto, todėl laikykitės gamintojo nurodymų.
- Eterinį aliejų: Valerijono eterinis aliejus gali būti naudojamas aromaterapijai, įlašinant kelis lašus į difuzorių arba į vonią. Tačiau jo negalima vartoti į vidų.
Valerijono dozavimas priklauso nuo individualių poreikių, amžiaus, sveikatos būklės ir vartojamo preparato. Paprastai rekomenduojama pradėti nuo mažesnės dozės ir palaipsniui ją didinti, jei reikia. Nemigai gydyti valerijoną geriausia vartoti 30-60 minučių prieš miegą. Nerimui mažinti jis gali būti vartojamas kelis kartus per dieną. Prieš pradedant vartoti valerijoną, ypač jei vartojate kitus vaistus arba turite sveikatos problemų, rekomenduojama pasitarti su gydytoju arba vaistininku.
Galimas šalutinis poveikis ir atsargumo priemonės
Valerijonas paprastai laikomas saugiu vaistiniu augalu, tačiau kai kuriems žmonėms jis gali sukelti šalutinį poveikį, tokį kaip:
- Mieguistumas: Tai dažniausias šalutinis poveikis, ypač vartojant didesnes dozes. Todėl po valerijono vartojimo nerekomenduojama vairuoti ar valdyti mechanizmų.
- Galvos skausmas: Kai kuriems žmonėms valerijonas gali sukelti galvos skausmą, ypač jei jis vartojamas ilgą laiką.
- Virškinimo sutrikimai: Retais atvejais valerijonas gali sukelti pykinimą, vėmimą ar viduriavimą.
- Alerginės reakcijos: Nors retos, alerginės reakcijos į valerijoną gali pasireikšti odos bėrimu, niežuliu ar patinimu.
- Ryškūs sapnai: Dalis žmonių teigia, kad pavartojus valerijono, sapnuoja ryškesnius sapnus.
Valerijono nerekomenduojama vartoti nėščioms ir žindančioms moterims, nes nėra pakankamai duomenų apie jo saugumą šiais laikotarpiais. Taip pat reikėtų vengti valerijono vartojimo kartu su alkoholiu ar kitais raminamaisiais vaistais, nes jis gali sustiprinti jų poveikį. Jei vartojate kraują skystinančius vaistus, prieš pradėdami vartoti valerijoną, pasitarkite su gydytoju, nes jis gali turėti silpną kraują skystinantį poveikį.
Valerijonas šiuolaikinėje vaistinėlėje
Nepaisant ilgametės istorijos, valerijonas išlieka aktualus ir šiuolaikinėje medicinoje. Jis yra populiarus natūralus pasirinkimas žmonėms, ieškantiems alternatyvos sintetiniams raminamiesiems ir migdomiesiems vaistams. Valerijono preparatai yra plačiai prieinami vaistinėse ir sveikatingumo parduotuvėse, o jo nauda sveikatai ir toliau tiriama mokslininkų. Vis dėlto, svarbu prisiminti, kad valerijonas nėra stebuklinga priemonė nuo visų negalavimų. Norint pasiekti geriausių rezultatų, jį reikėtų vartoti atsakingai, atsižvelgiant į individualius poreikius ir sveikatos būklę, bei, jei reikia, pasikonsultavus su sveikatos specialistu.
