Valerijonas, lotyniškai *Valeriana officinalis*, yra daugiametis žolinis augalas, gerai pažįstamas dėl savo raminamųjų savybių. Jo istorija siekia Antikos laikus, o ir šiandien valerijono preparatai plačiai naudojami tiek tradicinėje, tiek šiuolaikinėje medicinoje. Šiame straipsnyje panagrinėsime valerijono naudą, vartojimo būdus, galimus šalutinius poveikius ir kitus svarbius aspektus.
Valerijono istorija ir paplitimas
Valerijono pavadinimas kildinamas iš lotyniško žodžio „valere”, reiškiančio „būti sveikam” arba „būti stipriam”. Tai puikiai atspindi augalo reputaciją per amžius. Jau Senovės Graikijoje ir Romoje valerijonas buvo naudojamas kaip vaistas nuo nemigos, nerimo ir kitų negalavimų. Hipokratas, laikomas medicinos tėvu, aprašė valerijono gydomąsias savybes, o vėliau jį minėjo ir kiti žymūs to meto gydytojai, tokie kaip Dioskoridas ir Galenas.
Viduramžiais valerijonas buvo auginamas vienuolynų soduose ir naudojamas ne tik kaip vaistas, bet ir kaip prieskonis bei netgi kvepalų ingredientas. Tikėta, kad valerijonas gali apsaugoti nuo piktųjų dvasių ir net maro. Į Lietuvą valerijonas atkeliavo kartu su krikščionybe ir taip pat greitai tapo populiariu vaistiniu augalu.
Šiandien valerijonas auga beveik visoje Europoje, Azijoje ir Šiaurės Amerikoje. Jis mėgsta drėgnas, derlingas dirvas, dažnai aptinkamas paupiuose, pievose, miškų pakraščiuose. Lietuvoje valerijonas taip pat gana dažnas, ypač derlingesniuose regionuose.
Valerijono cheminė sudėtis ir veikliosios medžiagos
Valerijono šaknyse ir šakniastiebiuose, kurie ir yra naudojami vaistinei žaliavai, gausu įvairių biologiškai aktyvių junginių. Svarbiausios iš jų yra:
- Valereno rūgštis ir jos dariniai: Šios medžiagos laikomos pagrindinėmis valerijono veikliosiomis medžiagomis. Jos veikia centrinę nervų sistemą, slopindamos nervinį jaudrumą ir sukeldamos raminamąjį poveikį.
- Eterinis aliejus: Valerijono eterinis aliejus sudarytas iš įvairių terpenų, įskaitant borneolį, izovalerijono rūgštį, valeranoną ir kitus. Šios medžiagos taip pat prisideda prie raminamojo ir antispazminio valerijono poveikio.
- Flavonoidai: Šie antioksidantai saugo ląsteles nuo pažeidimų ir gali turėti teigiamą poveikį bendrai sveikatai.
- Alkaloidai: Valerijone randami nedideli kiekiai alkaloidų, tokių kaip valerianinas ir chatidinas.
- Lignanai: Tai fitoestrogenai, kurie gali turėti įtakos hormonų pusiausvyrai.
- Kitos medžiagos: Valerijone taip pat yra organinių rūgščių, mineralinių medžiagų, krakmolo ir kitų junginių.
Svarbu paminėti, kad valerijono cheminė sudėtis gali šiek tiek skirtis priklausomai nuo augalo augimo sąlygų, derliaus nuėmimo laiko ir apdorojimo būdo. Tačiau pagrindinės veikliosios medžiagos išlieka tos pačios.
Valerijono nauda sveikatai
Valerijonas dažniausiai vartojamas dėl savo raminamojo poveikio. Jis gali padėti:
- Sumažinti nemigą: Valerijonas gali pagerinti miego kokybę, sutrumpinti užmigimo laiką ir sumažinti naktinių prabudimų skaičių. Jis veikia ne taip greitai kaip sintetiniai migdomieji vaistai, tačiau nesukelia priklausomybės ir ryto mieguistumo.
- Malšinti nerimą ir stresą: Valerijonas gali padėti sumažinti nerimo simptomus, tokius kaip įtampa, nervingumas, dirglumas. Jis veikia švelniai, neslopindamas protinių funkcijų.
- Atpalaiduoti raumenis: Valerijonas turi antispazminį poveikį, todėl gali padėti sumažinti raumenų spazmus, mėšlungį, ypač susijusius su stresu ar nervine įtampa.
- Palengvinti menstruacijų skausmus: Dėl savo antispazminio poveikio valerijonas gali būti naudingas moterims, kenčiančioms nuo skausmingų menstruacijų.
- Mažinti virškinimo sutrikimus: Valerijonas gali padėti esant nervinės kilmės virškinimo sutrikimams, tokiems kaip pilvo pūtimas, spazmai, pykinimas.
- Palengvinti galvos skausmą: Kai kuriais atvejais valerijonas gali padėti sumažinti įtampos tipo galvos skausmą.
Nors valerijonas dažniausiai siejamas su raminamuoju poveikiu, kai kurie tyrimai rodo, kad jis gali turėti ir kitų naudingų savybių. Pavyzdžiui, jis gali turėti antioksidacinį, priešuždegiminį ir netgi priešvėžinį poveikį, tačiau šios sritys dar reikalauja išsamesnių tyrimų.
Valerijono vartojimo būdai
Valerijono preparatų galima įsigyti įvairiomis formomis:
- Valerijono arbata: Tai vienas seniausių ir populiariausių valerijono vartojimo būdų. Arbatą galima ruošti iš džiovintų valerijono šaknų arba šakniastiebių, užpilant juos karštu vandeniu ir palaikant 10-15 minučių.
- Valerijono tinktūra: Tai koncentruotas valerijono ekstraktas, gaminamas šaknis ir šakniastiebius mirkant alkoholyje. Tinktūra paprastai vartojama lašais, praskiedžiant vandeniu.
- Valerijono tabletės ar kapsulės: Tai patogus būdas vartoti valerijoną, ypač jei nemėgstate arbatos ar tinktūros skonio. Tablečių ar kapsulių sudėtyje paprastai būna standartizuotas valerijono ekstraktas.
- Valerijono eterinis aliejus: Šis aliejus gali būti naudojamas aromaterapijai, inhaliacijoms arba masažui (atskiedus baziniame aliejuje).
Valerijono dozavimas priklauso nuo preparato formos, koncentracijos ir individualių poreikių. Paprastai rekomenduojama pradėti nuo mažesnės dozės ir ją palaipsniui didinti, jei reikia. Prieš pradedant vartoti valerijoną, ypač jei vartojate kitus vaistus ar turite sveikatos problemų, rekomenduojama pasitarti su gydytoju arba vaistininku.
Galimas šalutinis poveikis ir atsargumo priemonės
Valerijonas paprastai laikomas saugiu augalu, tačiau kai kuriems žmonėms jis gali sukelti šalutinį poveikį, tokį kaip:
- Mieguistumas: Nors valerijonas dažnai vartojamas nemigai gydyti, jis gali sukelti mieguistumą ir dienos metu. Todėl jo nerekomenduojama vartoti prieš vairuojant ar atliekant kitas dėmesio reikalaujančias užduotis.
- Galvos skausmas: Kai kuriems žmonėms valerijonas gali sukelti galvos skausmą.
- Virškinimo sutrikimai: Retais atvejais valerijonas gali sukelti pykinimą, vėmimą ar viduriavimą.
- Nervingumas ar nerimas: Paradoksalu, bet kai kuriems žmonėms valerijonas gali sukelti priešingą poveikį – padidinti nervingumą ar nerimą.
- Alerginės reakcijos: Nors retos, alerginės reakcijos į valerijoną taip pat galimos.
Valerijono nerekomenduojama vartoti:
- Nėščioms ir žindančioms moterims: Nėra pakankamai duomenų apie valerijono saugumą nėštumo ir žindymo laikotarpiu.
- Vaikams iki 3 metų: Mažiems vaikams valerijono vartoti nerekomenduojama.
- Asmenims, vartojantiems tam tikrus vaistus: Valerijonas gali sąveikauti su kai kuriais vaistais, pvz., raminamaisiais, migdomaisiais, antidepresantais, antikoaguliantais.
- Asmenims, sergantiems kepenų ligomis: Valerijonas gali turėti įtakos kepenų funkcijai.
Prieš pradedant vartoti valerijoną, ypač jei turite sveikatos problemų ar vartojate kitus vaistus, būtina pasitarti su gydytoju arba vaistininku.
Valerijonas: apibendrinimas
Valerijonas – tai vertingas vaistinis augalas, turintis ilgą vartojimo istoriją. Jo raminamosios savybės gali padėti kovoti su nemiga, nerimu, stresu ir kitais negalavimais. Tačiau, kaip ir bet kurį kitą vaistinį augalą, valerijoną reikia vartoti atsargiai, atsižvelgiant į galimą šalutinį poveikį ir sąveiką su kitais vaistais. Prieš pradedant vartoti valerijoną, visada rekomenduojama pasitarti su sveikatos priežiūros specialistu.
