Uvaminas, geriau žinomas kaip nitrofurantoinas, yra antibiotikas, dažniausiai vartojamas šlapimo takų infekcijoms (ŠTI) gydyti. Šis vaistas priklauso nitrofurano darinių klasei ir veikia naikindamas bakterijas, sukeliančias infekcijas. Nors uvaminas yra veiksmingas gydant ŠTI, svarbu suprasti jo veikimo mechanizmą, vartojimo indikacijas, galimus šalutinius poveikius ir sąveiką su kitais vaistais.
Kaip veikia uvaminas?
Uvaminas veikia keliais būdais slopindamas ir naikindamas bakterijas. Vienas iš pagrindinių mechanizmų yra DNR sintezės slopinimas. Bakterijų ląstelėse uvaminas redukuojamas į reaktyvius tarpinius junginius, kurie tiesiogiai pažeidžia bakterijų DNR, sutrikdydami jos replikaciją ir transkripciją. Tai neleidžia bakterijoms daugintis ir plisti.
Be to, uvaminas taip pat slopina įvairius bakterijų fermentus, būtinus jų metabolizmui. Tai apima fermentus, dalyvaujančius angliavandenių, baltymų ir riebalų apykaitoje. Šių fermentų slopinimas sutrikdo normalų bakterijų ląstelių funkcionavimą ir galiausiai lemia jų žūtį.
Svarbu paminėti, kad uvaminas yra veiksmingesnis esant rūgštinei šlapimo terpei. Todėl jis ypač gerai tinka šlapimo takų infekcijoms gydyti, kur šlapimo pH paprastai yra žemesnis.
Kada vartojamas uvaminas?
Pagrindinė uvamino vartojimo indikacija yra nekomplikuotos apatinių šlapimo takų infekcijos, tokios kaip cistitas (šlapimo pūslės uždegimas) ir pielitas (inkstų geldelių uždegimas). Jis taip pat gali būti vartojamas profilaktiškai, siekiant išvengti pasikartojančių ŠTI, ypač moterims.
Uvaminas nėra pirmo pasirinkimo vaistas esant sunkioms ar komplikuotoms ŠTI, pavyzdžiui, pielonefritui (inkstų uždegimui) ar urosepsiui (kraujo užkrėtimui, kilusiam iš šlapimo takų). Šiais atvejais paprastai reikalingi stipresni antibiotikai, veikiantys platesnį bakterijų spektrą.
Kaip vartoti uvaminą?
Uvaminas paprastai vartojamas per burną, tablečių arba kapsulių pavidalu. Dozė ir gydymo trukmė priklauso nuo infekcijos sunkumo, paciento amžiaus, inkstų funkcijos ir kitų veiksnių. Paprastai suaugusiesiems skiriama 50-100 mg uvamino keturis kartus per parą, 5-7 dienas.
Vaikams dozė apskaičiuojama pagal kūno svorį. Svarbu tiksliai laikytis gydytojo nurodymų ir neviršyti rekomenduojamos dozės. Taip pat svarbu užbaigti visą gydymo kursą, net jei simptomai pagerėja anksčiau. Priešlaikinis gydymo nutraukimas gali sukelti infekcijos atsinaujinimą ir bakterijų atsparumo vystymąsi.
Uvaminą rekomenduojama vartoti valgio metu arba užsigeriant pienu, nes tai gali sumažinti virškinimo trakto sutrikimų riziką, tokių kaip pykinimas ar vėmimas.
Galimas šalutinis uvamino poveikis
Kaip ir visi vaistai, uvaminas gali sukelti šalutinį poveikį. Dažniausi šalutiniai poveikiai yra virškinimo trakto sutrikimai: pykinimas, vėmimas, viduriavimas, pilvo skausmas. Šie simptomai paprastai būna lengvi ir praeina savaime.
Rečiau pasitaiko alerginės reakcijos, tokios kaip odos bėrimas, niežulys, dilgėlinė. Labai retai gali pasireikšti sunkios alerginės reakcijos, tokios kaip angioneurozinis edema (veido, lūpų, liežuvio ar gerklės patinimas) ar anafilaksinis šokas.
Kiti galimi, bet reti šalutiniai poveikiai yra galvos skausmas, svaigulys, mieguistumas, periferinė neuropatija (nervų pažeidimas, sukeliantis tirpimą, dilgčiojimą ar skausmą rankose ir kojose), plaučių pažeidimas (intersticinis pneumonitas ar plaučių fibrozė), kepenų pažeidimas (hepatitas) ir kraujo sutrikimai (anemija, leukopenija, trombocitopenija).
Jei pasireiškė bet koks šalutinis poveikis, ypač sunkus ar ilgai trunkantis, būtina kreiptis į gydytoją.
Uvamino sąveika su kitais vaistais
Uvaminas gali sąveikauti su kai kuriais kitais vaistais, todėl svarbu informuoti gydytoją apie visus vartojamus vaistus, įskaitant receptinius, nereceptinius vaistus, maisto papildus ir vaistažoles.
Antacidiniai vaistai, kurių sudėtyje yra magnio trisilikato, gali sumažinti uvamino absorbciją iš virškinimo trakto, todėl jų reikėtų vengti vartoti kartu. Probenecidas ir sulfinpirazonas, vartojami podagrai gydyti, gali padidinti uvamino koncentraciją kraujyje ir padidinti šalutinio poveikio riziką.
Uvaminas gali sumažinti geriamųjų kontraceptikų veiksmingumą, todėl gydymo metu ir savaitę po jo rekomenduojama naudoti papildomas kontracepcijos priemones.
Uvaminas ir nėštumas bei žindymas
Uvamino vartojimas nėštumo metu turėtų būti atidžiai apsvarstytas. Nors tyrimai su gyvūnais nerodė teratogeninio (vaisiaus apsigimimus sukeliančio) poveikio, duomenų apie saugumą nėščioms moterims yra nedaug. Uvaminas gali būti vartojamas nėštumo metu tik tuo atveju, jei gydytojas nusprendžia, kad nauda motinai viršija galimą riziką vaisiui. Ypač reikėtų vengti uvamino vartojimo pirmąjį nėštumo trimestrą ir prieš pat gimdymą.
Uvaminas patenka į motinos pieną, tačiau mažais kiekiais. Žindymo metu uvaminas gali būti vartojamas, tačiau kūdikį reikia stebėti dėl galimo šalutinio poveikio, tokio kaip viduriavimas ar bėrimas.
Atsargumo priemonės
Prieš pradedant vartoti uvaminą, svarbu informuoti gydytoją apie visas esamas sveikatos būklę, ypač jei sergate inkstų ligomis, kepenų ligomis, gliukozės-6-fosfato dehidrogenazės (G6PD) trūkumu, periferine neuropatija ar plaučių ligomis.
Pacientams, sergantiems inkstų funkcijos sutrikimu, gali prireikti mažinti uvamino dozę, kad būtų išvengta vaisto kaupimosi organizme ir šalutinio poveikio.
G6PD trūkumas yra genetinis sutrikimas, dėl kurio eritrocitai (raudonieji kraujo kūneliai) tampa jautresni oksidaciniam stresui. Uvaminas gali sukelti hemolizinę anemiją (eritrocitų irimą) pacientams, turintiems šį trūkumą.
Ilgalaikis uvamino vartojimas gali padidinti periferinės neuropatijos ir plaučių pažeidimo riziką. Todėl pacientus, ilgą laiką vartojančius uvaminą, reikia reguliariai stebėti dėl šių komplikacijų.
Apibendrinimas
Uvaminas (nitrofurantoinas) yra veiksmingas antibiotikas, skirtas nekomplikuotoms apatinių šlapimo takų infekcijoms gydyti ir profilaktikai. Jis veikia naikindamas bakterijas, slopindamas jų DNR sintezę ir metabolizmą. Nors uvaminas paprastai yra gerai toleruojamas, jis gali sukelti šalutinį poveikį, sąveikauti su kitais vaistais ir turėti tam tikrų kontraindikacijų. Svarbu vartoti uvaminą tiksliai taip, kaip nurodė gydytojas, ir informuoti jį apie visas esamas sveikatos problemas ir vartojamus vaistus.
