Trumpalaikis atminties praradimas, dažnai sutrumpintai vadinamas TAP, yra būklė, kuriai būdingas staigus, laikinas nesugebėjimas įsiminti naujos informacijos. Nors šis reiškinys gali kelti nerimą ir baimę, dažniausiai jis nėra ilgalaikės atminties problemų ar rimtesnių neurologinių ligų, tokių kaip Alzheimerio liga, pranašas. Vis dėlto, pasikartojantys TAP epizodai arba jiems užsitęsus, reikalauja medicininės apžiūros. Šiame straipsnyje išsamiai aptarsime TAP Lietuvoje: kas tai yra, kokios galimos priežastys, kaip atpažinti simptomus ir kur kreiptis pagalbos.
Kas yra trumpalaikis atminties praradimas?
Trumpalaikis atminties praradimas – tai laikinas ir dažniausiai visiškai praeinantis nesugebėjimas formuoti naujus prisiminimus. Asmuo, patiriantis TAP, gali puikiai prisiminti praeities įvykius, žinoti savo vardą, pavardę, atpažinti artimuosius, tačiau jam gali būti sunku atsiminti, ką valgė pusryčiams, kur ką tik padėjo daiktą, ar ką prieš kelias minutes kalbėjo. TAP epizodas paprastai trunka nuo kelių minučių iki kelių valandų, retais atvejais – iki paros. Dažniausiai po epizodo atmintis visiškai atsistato, tačiau pats epizodas lieka tarsi „balta dėmė” – žmogus jo neprisimena.
TAP priežastys
Yra daugybė veiksnių, galinčių sukelti trumpalaikį atminties praradimą. Dažniausios priežastys yra:
- Migrena. Kai kuriems žmonėms TAP epizodai pasireiškia kaip migrenos auros dalis, prieš pat galvos skausmo priepuolį arba jo metu.
- Galvos smegenų traumos. Net ir nedidelis galvos sutrenkimas, smūgis ar kritimas gali sukelti trumpalaikį atminties sutrikimą.
- Staigus emocinis stresas. Stiprus išgąstis, netektis, didelis džiaugsmas ar kita stipri emocinė patirtis gali laikinai paveikti atminties funkcijas.
- Tam tikrų vaistų vartojimas. Kai kurie vaistai, pavyzdžiui, migdomieji, raminamieji, vaistai nuo epilepsijos, gali turėti šalutinį poveikį, pasireiškiantį trumpalaikiu atminties praradimu.
- Alkoholio ar narkotikų vartojimas. Apsvaigimas nuo alkoholio ar narkotikų gali sukelti ryškius atminties sutrikimus.
- Transitorinė globalinė amnezija (TGA). Tai reta būklė, kuriai būdingas staigus, visiškas ir laikinas atminties praradimas, kurio priežastys nėra iki galo aiškios. Manoma, kad TGA gali būti susijusi su laikinais kraujotakos sutrikimais smegenyse.
- Epilepsijos priepuoliai. Kai kurių tipų epilepsijos priepuoliai gali pasireikšti trumpalaikiu sąmonės ir atminties praradimu.
- Kraujotakos sutrikimai smegenyse. Trumpalaikis kraujotakos sutrikimas tam tikrose smegenų srityse, atsakingose už atmintį, gali sukelti TAP.
- Infekcijos. Kai kurios infekcijos, pavyzdžiui, encefalitas (smegenų uždegimas), gali paveikti atminties funkcijas.
- Hipoglikemija. Žemas cukraus kiekis kraujyje.
TAP simptomai
Pagrindinis TAP simptomas yra nesugebėjimas įsiminti naujos informacijos. Kiti galimi simptomai:
- Pasikartojantys klausimai. Asmuo gali nuolat uždavinėti tuos pačius klausimus, nes neprisimena, kad jau gavo atsakymą.
- Dezorientacija. Gali būti sunku suvokti, kur esama, koks dabar laikas, kokia diena.
- Sumišimas. Sunku susikaupti, aiškiai mąstyti, priimti sprendimus.
- Nerimas ir susijaudinimas. Negebėjimas prisiminti gali sukelti stiprų nerimą ir baimę.
- Galvos skausmas. Gali pasireikšti kartu su kitais simptomais, ypač jei TAP priežastis yra migrena.
- Pykinimas ir vėmimas. Retesniais atvejais gali pasireikšti kartu su galvos skausmu.
Kada kreiptis į gydytoją?
Nors dauguma TAP epizodų praeina savaime ir nepalieka ilgalaikių pasekmių, tam tikrais atvejais būtina kreiptis į gydytoją:
- Jei TAP epizodas trunka ilgiau nei 24 valandas.
- Jei TAP epizodai kartojasi.
- Jei TAP lydi kiti simptomai, tokie kaip stiprus galvos skausmas, pykinimas, vėmimas, traukuliai, sąmonės netekimas, kalbos ar judėjimo sutrikimai.
- Jei TAP įvyko po galvos traumos.
- Jei įtariate, kad TAP gali būti susijęs su vartojamais vaistais.
- Jei pasireiškė po intensyvaus fizinio krūvio.
Diagnostika
Gydytojas, norėdamas nustatyti TAP priežastį, atliks išsamią apžiūrą, paklaus apie jūsų sveikatos istoriją, vartojamus vaistus, neseniai patirtas traumas ar stresines situacijas. Gali būti atliekami šie tyrimai:
- Neurologinis ištyrimas. Tikrinami refleksai, raumenų jėga, koordinacija, jutimai, atmintis ir kiti neurologiniai rodikliai.
- Kraujo tyrimai. Gali būti atliekami siekiant nustatyti infekcijas, medžiagų apykaitos sutrikimus ar kitas galimas priežastis.
- Galvos smegenų kompiuterinė tomografija (KT) arba magnetinio rezonanso tomografija (MRT). Šie vaizdiniai tyrimai leidžia įvertinti smegenų struktūrą ir atmesti galimas rimtesnes ligas, tokias kaip insultas, auglys ar kraujosruvos.
- Elektroencefalograma (EEG). Šis tyrimas registruoja smegenų elektrinį aktyvumą ir gali padėti nustatyti epilepsiją.
Gydymas ir pagalba
Specifinio TAP gydymo nėra, nes dažniausiai tai yra laikina būklė, praeinanti savaime. Svarbiausia yra nustatyti ir, jei įmanoma, pašalinti TAP sukėlusią priežastį. Jei TAP sukėlė migrena, gali būti skiriami vaistai nuo migrenos. Jei priežastis yra vaistų vartojimas, gydytojas gali koreguoti vaistų dozes arba skirti kitus vaistus. Jei TAP įvyko po galvos traumos, būtina stebėti paciento būklę ir, jei reikia, skirti simptominį gydymą.
Jei asmuo patiria TAP epizodą, svarbu jį nuraminti, suteikti jam saugumo jausmą, paaiškinti, kas vyksta, ir užtikrinti, kad jis nepatirtų papildomo streso. Reikia vengti uždavinėti sudėtingus klausimus, reikalauti prisiminti įvykius.
Prevencija
Nors ne visų TAP atvejų galima išvengti, tam tikros priemonės gali padėti sumažinti riziką:
- Sveikas gyvenimo būdas. Subalansuota mityba, reguliarus fizinis aktyvumas, pakankamas miegas ir streso valdymas gali padėti palaikyti gerą smegenų sveikatą.
- Alkoholio ir narkotikų vengimas.
- Saugus elgesys. Dėvėkite šalmą važiuodami dviračiu, riedučiais ar užsiimdami kita potencialiai pavojinga veikla.
- Reguliarūs sveikatos patikrinimai. Ypač svarbu stebėti kraujospūdį, cholesterolio ir cukraus kiekį kraujyje.
- Vaistų vartojimas pagal gydytojo nurodymus.
- Psichologinė pagalba. Išmokti streso valdymo technikų.
Kur kreiptis pagalbos Lietuvoje?
Jei jums ar jūsų artimajam pasireiškė TAP simptomai, kreipkitės į savo šeimos gydytoją. Jis įvertins jūsų būklę ir, jei reikia, nukreips pas specialistą – neurologą. Neurologai konsultuoja ir gydo įvairiose Lietuvos ligoninėse ir poliklinikose. Esant ūmiems atvejams, galima kreiptis į ligoninių priėmimo skyrius.
