Tonzilės: Gerklės Sargybiniai, Kurie Kartais Tampa Problema

Turbūt kiekvienas iš mūsų esame girdėję žodį „tonzilės“ ir dažniausiai jį siejame su skaudančia gerkle, karščiavimu ir nemaloniu vizitu pas gydytoją. Tačiau kas iš tiesų yra šie maži organai, pasislėpę mūsų gerklės gilumoje? Kodėl vieniems jie visą gyvenimą nesukelia jokių rūpesčių, o kitiems tampa nuolatinių ligų ir prastos savijautos šaltiniu? Šiame straipsnyje pasinersime į tonzilių pasaulį – išsiaiškinsime jų paskirtį, dažniausias ligas, gydymo būdus ir atsakysime į opiausią klausimą: kada tonziles reikia gydyti, o kada – šalinti.

Kas yra tonzilės ir kokia jų misija?

Tonzilės, moksliškai vadinamos gomurio migdolais (lot. tonsillae palatinae), yra du maži, ovalo formos limfoidinio audinio kaupiniai, simetriškai išsidėstę abipus ryklės, tarp gomurio lankų. Jas galite pamatyti tiesiog plačiai išsižioję prieš veidrodį. Tačiau tai – tik dalis didesnės sistemos. Kartu su ryklės tonzile (adenoidais), liežuvio tonzile ir kitais smulkesniais limfoidinio audinio telkiniais jos sudaro vadinamąjį Valdejerio limfinį žiedą. Šis žiedas veikia kaip pirmoji organizmo gynybinė linija, tikri vartai, saugantys mus nuo išorinio pasaulio pavojų.

Pagrindinė tonzilių funkcija – imuninė. Jos veikia tarsi sargybiniai, stovintys prie įėjimo į kvėpavimo ir virškinimo takus. Su įkvepiamu oru ir praryjamu maistu į mūsų organizmą patenka daugybė mikroorganizmų – virusų, bakterijų, grybelių. Tonzilių paviršius yra nelygus, išvagotas duobučių, vadinamų kriptomis. Šiose kriptose „įkalinami“ svetimkūniai, kur juos atpažįsta ir atakuoja imuninės ląstelės – limfocitai. Būtent čia imuninė sistema „mokosi“ atpažinti priešus ir gamina antikūnus, kurie vėliau padeda kovoti su infekcija visame organizme. Taigi, ypač vaikystėje, tonzilės atlieka nepaprastai svarbų vaidmenį formuojant imuninį atsaką.

Kai sargybiniai suserga: dažniausios tonzilių ligos

Nors tonzilės yra mūsų gynėjos, kartais ši kova joms pačioms tampa per sunki. Dėl nuolatinio kontakto su patogenais jos pačios gali tapti infekcijos židiniu. Dažniausiai susiduriama su keliomis pagrindinėmis tonzilių problemomis.

Ūminis tonzilitas (angina)

Tai bene geriausiai žinomas tonzilių sutrikimas, liaudyje dažnai vadinamas tiesiog angina. Tai ūminis tonzilių uždegimas, kurį gali sukelti tiek virusai, tiek bakterijos. Svarbu atskirti sukėlėją, nes nuo to priklauso gydymas.

• Virusinis tonzilitas: Jį dažniausiai sukelia tie patys virusai, kurie atsakingi ir už peršalimą (rinovirusai, adenovirusai, gripo virusas). Simptomai būna panašūs į peršalimo: gerklės skausmas, paraudimas, nedidelis karščiavimas, sloga, kosulys. Paprastai ši forma praeina savaime per kelias dienas, gydymas yra simptominis.
• Bakterinis tonzilitas: Dažniausias kaltininkas – A grupės beta hemolizinis streptokokas (Streptococcus pyogenes). Ši forma kur kas pavojingesnė ir pasireiškia audringesniais simptomais: staiga kylančia aukšta temperatūra (virš 38,5°C), itin stipriu gerklės skausmu, apsunkintu rijimu, padidėjusiais ir skausmingais kaklo limfmazgiais. Tonzilės būna smarkiai paraudusios, paburkusios, dažnai su baltomis ar gelsvomis apnašomis (pūliais). Negydoma streptokokinė angina gali sukelti rimtų komplikacijų: reumatą, pažeidžiantį širdį ir sąnarius, arba glomerulonefritą, pažeidžiantį inkstus. Būtent todėl, įtarus bakterinę infekciją, būtina kreiptis į gydytoją, kuris skirs antibiotikų kursą.

Lėtinis tonzilitas

Jei ūminis tonzilitas kartojasi dažnai (pavyzdžiui, kelis ar keliolika kartų per metus) arba tonzilių uždegimas niekada iki galo nepraeina, kalbama apie lėtinį tonzilitą. Tokiu atveju tonzilės iš imuninės sistemos organo virsta nuolatiniu infekcijos židiniu. Jų kriptose kaupiasi bakterijos, žuvusios ląstelės, maisto likučiai, susidaro palankios sąlygos mikroorganizmams daugintis. Lėtinio tonzilito simptomai gali būti ne tokie ryškūs kaip ūminio: nuolatinis gerklės perštėjimas, jausmas, lyg gerklėje būtų svetimkūnis, nemalonus burnos kvapas (halitozė), bendras silpnumas, greitas nuovargis, kartais gali subfebriliai (nežymiai) pakilti temperatūra. Nuolatinis uždegimas alina organizmą ir gali neigiamai paveikti kitų organų, pavyzdžiui, širdies ar inkstų, veiklą.

Tonzilių hipertrofija (padidėjimas)

Kartais tonzilės, ypač vaikams, gali smarkiai padidėti net ir nesant aktyvaus uždegimo. Tai vadinama hipertrofija. Didelės tonzilės gali mechaniškai susiaurinti kvėpavimo takus. Dėl to vaikui gali būti sunku ryti kietesnį maistą, jis gali pradėti knarkti miegodamas. Sunkesniais atvejais išsivysto obstrukcinė miego apnėja – būklė, kai miego metu kelioms sekundėms ar net ilgiau sustoja kvėpavimas. Dėl nuolatinių prabudimų ir deguonies trūkumo vaikas dieną būna mieguistas, irzlus, jam gali būti sunku susikaupti mokykloje. Ilgainiui tai gali paveikti net vaiko augimą ir vystymąsi.

Tonzilių akmenys (kamščiai)

Tonzilių akmenys, arba tonzilitai, – tai nedideli, kieti dariniai, susidarantys tonzilių kriptose. Juos sudaro kalcifikuotos bakterijos, maisto likučiai, negyvos ląstelės ir gleivės. Dažniausiai jie yra balti ar gelsvi, minkštos konsistencijos ir skleidžia itin nemalonų kvapą. Būtent jie dažnai yra nepaaiškinamo blogo burnos kvapo priežastis. Nors dažniausiai nepavojingi, tonzilių akmenys gali sukelti diskomfortą, jausmą, kad gerklėje kažkas yra, ausies skausmą (dėl bendros nervinės inervacijos) ar gerklės perštėjimą. Kartais jie iškrenta patys kosint ar valgant, tačiau kartais juos tenka pašalinti.

Gydymas: nuo arbatos puodelio iki chirurgo skalpelio

Tonzilių ligų gydymo taktika priklauso nuo ligos tipo, jos sunkumo ir paciento amžiaus.

Konservatyvus gydymas ir namų priemonės

Esant virusiniam tonzilitui ar tiesiog siekiant palengvinti simptomus, puikiai tinka laiko patikrintos priemonės:

• Poilsis: Leiskite organizmui sukaupti jėgas kovai su infekcija.
• Skysčiai: Gerkite daug šiltų (ne karštų!) skysčių – arbatų, vandens, kompoto. Tai padeda drėkinti gerklės gleivinę ir išvengti dehidratacijos karščiuojant.
• Skausmą malšinantys vaistai: Nereceptiniai vaistai, tokie kaip paracetamolis ar ibuprofenas, padės sumažinti skausmą ir numušti temperatūrą.
• Gerklės purškalai ir pastilės: Vaistinėse gausu priemonių, kurios vietiškai slopina skausmą ir dezinfekuoja gleivinę.

Medikamentinis gydymas

Jei gydytojas nustato bakterinį tonzilitą, skiriamas antibiotikų kursas. Labai svarbu sugerti visą paskirtą kursą, net jei po kelių dienų savijauta pagerėja. Nutraukus gydymą per anksti, dalis bakterijų gali išlikti, liga gali atsinaujinti, o bakterijos – įgyti atsparumą antibiotikams.

Chirurginis gydymas – tonzilektomija

Tonzilių šalinimo operacija, arba tonzilektomija, anksčiau buvo atliekama gana dažnai, tačiau šiandien į ją žiūrima kur kas konservatyviau. Suprantama, kad tonzilės yra svarbi imuninės sistemos dalis, todėl jos šalinamos tik tada, kai nauda viršija galimą žalą. Pagrindinės indikacijos tonzilektomijai yra:

• Dažni ir sunkūs bakteriniai tonzilitai: Paprastai operacija svarstoma, jei per metus susergama 7 ir daugiau kartų, arba po 5 kartus per metus dvejus metus iš eilės, arba po 3 kartus per metus trejus metus iš eilės.
• Lėtinis tonzilitas: Kai konservatyvus gydymas neveiksmingas, o paciento gyvenimo kokybė yra smarkiai suprastėjusi.
• Obstrukcinė miego apnėja: Kai dėl didelių tonzilių sutrinka kvėpavimas miego metu. Tai ypač aktuali indikacija vaikams.
• Komplikacijos: Persirgus pūlingu tonzilitu, kartais aplink tonzilę susidaro pūlinys (peritonzilinis abscesas), kurį reikia ne tik atverti, bet vėliau dažnai rekomenduojama ir pašalinti tonziles, kad tai nepasikartotų.
• Įtarimas dėl naviko: Labai retais atvejais, jei viena tonzilė yra neįprastai didelė, asimetriška ar išopėjusi, gali būti atliekama operacija diagnostikos tikslais.

Pati operacija atliekama taikant bendrinę nejautrą ir trunka apie 30-60 minučių. Pooperacinis laikotarpis paprastai būna skausmingas, ypač suaugusiesiems. Svarbiausia yra gerti pakankamai skysčių ir valgyti minkštą, trintą, nekarštą maistą. Visiškas gijimas užtrunka apie dvi savaites.

Mitai ir faktai apie tonzilių šalinimą

Vienas didžiausių būgštavimų, susijusių su tonzilektomija, yra tariamas imuniteto susilpnėjimas. Ar tai tiesa? Iš dalies. Tonzilės išties yra imuninės sistemos dalis, tačiau ne vienintelė ir ne pati svarbiausia, ypač suaugusiam žmogui. Mūsų organizme yra šimtai limfmazgių, blužnis, kaulų čiulpai ir kitos struktūros, kurios atlieka imuninę funkciją. Be to, jei tonzilės yra tapusios lėtinės infekcijos židiniu, jos nebe gina organizmo, o jį nuodija. Tokiu atveju jų pašalinimas, priešingai, sustiprina organizmą, nes pašalinamas nuolatinio uždegimo šaltinis. Tyrimai rodo, kad vaikams, kuriems buvo pašalintos tonzilės, bendras sergamumas kvėpavimo takų ligomis ateityje nesiskiria nuo bendraamžių, kuriems operacija nebuvo atlikta.

Kaip prižiūrėti savo gerklės sargybinius?

Nors nuo visų ligų neapsisaugosime, galime padėti savo tonzilėms išlikti sveikoms. Prevencija yra gana paprasta ir susijusi su bendru imuniteto stiprinimu:

• Higiena: Dažnas rankų plovimas – paprasčiausias ir efektyviausias būdas apsisaugoti nuo daugelio infekcijų.
• Venkite kontakto: Stenkitės vengti artimo kontakto su sergančiais žmonėmis, nesidalinkite tais pačiais įrankiais ar indais.
• Grūdinkitės: Kontrastingas dušas, pasivaikščiojimai gryname ore bet kokiu oru stiprina organizmo atsparumą.
• Subalansuota mityba: Užtikrinkite, kad jūsų racione netrūktų vitaminų ir mineralų, ypač vitamino C, cinko.
• Sveikas gyvenimo būdas: Pakankamas miego kiekis, fizinis aktyvumas ir streso valdymas yra kertiniai stipraus imuniteto akmenys.

Apibendrinant, tonzilės yra svarbūs, bet kartais ir problemų keliantys mūsų imuninės sistemos nariai. Svarbiausia – įsiklausyti į savo kūno siunčiamus signalus. Nedidelis gerklės perštėjimas gali būti gydomas namuose, tačiau stiprus skausmas, aukšta temperatūra ir pūlingos apnašos – tai ženklas, kad būtina profesionali gydytojo pagalba. O sprendimą dėl tonzilių šalinimo visuomet priimkite pasitarę su patikimu LOR specialistu, įvertinus visus „už“ ir „prieš“.