Tiroiditas: Kodėl jūsų skydliaukė staiga pradeda „maištauti“?

Skydliaukė – tai nedidelis, drugelio formos organas, esantis kaklo priekinėje dalyje, tačiau jo įtaka mūsų organizmui yra milžiniška. Ji veikia kaip pagrindinis kūno variklis, reguliuojantis medžiagų apykaitą, energijos lygį ir net emocinę būseną. Tačiau kas nutinka, kai šis variklis pradeda strigti arba, dar blogiau, kai pats organizmas nusprendžia jį sunaikinti? Tai vadinama tiroiditu – skydliaukės uždegimu, kuris gali pasireikšti daugybe skirtingų formų, painiojančių net patyrusius gydytojus.

Nors dažnai girdime apie skydliaukės veiklos sutrikimus, tiroiditas yra specifinė būklė, kuri ne visada diagnozuojama laiku. Žmonės mėnesių mėnesius gali jausti nepaaiškinamą nuovargį, kaklo skausmą ar emocinius svyravimus, net neįtardami, kad jų kakle vyksta tylus uždegiminis procesas. Šiame straipsnyje pasigilinsime į tiroidito labirintus, atskleisime, kodėl imuninė sistema kartais tampa mūsų priešų ir kaip suvaldyti šią būklę, kad ji nevaldytų jūsų gyvenimo.

Kas iš tikrųjų yra tiroiditas?

Tiroiditas – tai bendrinis terminas, apibūdinantis skydliaukės uždegimą. Mediciniškai tai reiškia, kad skydliaukės ląstelės yra pažeidžiamos ar net naikinamos dėl įvairių veiksnių: virusų, bakterijų, vaistų poveikio, traumų arba, dažniausiai, dėl autoimuninės reakcijos. Kai vyksta uždegimas, skydliaukės folikulai, kuriuose saugomi hormonai, gali būti suardomi, o tai lemia staigų hormonų „išsiliejimą“ į kraują (sukeliantį laikiną hipertirozę), po kurio dažnai seka lėtinis jų trūkumas (hipotirozė).

Svarbu suprasti, kad tiroiditas nėra viena liga. Tai ligų grupė, kurią vienija uždegiminis procesas, tačiau priežastys ir eiga gali kardinaliai skirtis. Vienais atvejais tai gali būti trumpalaikis diskomfortas po virusinės infekcijos, kitais – visą gyvenimą trunkanti kova su savo imunine sistema.

Skirtingi tiroidito veidai: kurį turite jūs?

Norint sėkmingai gydyti ar valdyti šią būklę, būtina tiksliai nustatyti, su kokiu „priešu“ turite reikalų. Štai pagrindiniai tiroidito tipai, pasireiškiantys Lietuvoje ir visame pasaulyje:

1. Lėtinis autoimuninis tiroiditas (Hašimoto liga)

Tai pati dažniausia hipotirozės (susilpnėjusios skydliaukės veiklos) priežastis išsivysčiusiose šalyse. Hašimoto tiroiditas yra tarsi lėtas, tylus karas. Jūsų imuninė sistema klaidingai atpažįsta skydliaukės ląsteles kaip svetimkūnius ir pradeda gaminti antikūnus (dažniausiai antitiroperoksidazę – ATPO), kurie pamažu, metai iš metų, ardo liaukos audinį.

• Kuo pasižymi: Dažnai ilgą laiką būna besimptomis. Vėliau atsiranda klasikiniai hipotirozės požymiai: svorio augimas, nuolatinis šaltis, sausa oda, slenkantys plaukai.
• Kas serga: Moterys serga 7–10 kartų dažniau nei vyrai, dažniausiai 30–50 metų amžiaus, nors liga gali pasireikšti ir paauglystėje.

2. Poūmis tiroiditas (De Kerveno tiroiditas)

Jei Hašimoto tiroiditas yra tylus, tai poūmis tiroiditas yra triukšmingas ir skausmingas. Dažniausiai jis prasideda praėjus kelioms savaitėms po virusinės infekcijos (gripo, COVID-19 ar tiesiog peršalimo).

• Simptomai: Staigus, aštrus skausmas kaklo priekyje, kuris gali plisti į žandikaulį ar ausis. Skausmas sustiprėja ryjant ar sukiojant galvą. Taip pat būdingas karščiavimas ir bendras silpnumas.
• Eiga: Tai viena iš nedaugelio tiroidito formų, kuri dažniausiai praeina savaime per kelis mėnesius, tačiau ūmiu periodu reikalingas nuskausminamasis gydymas.

3. Pogimdyminis tiroiditas

Tai klastinga būklė, pasireiškianti maždaug 5–10 % moterų per pirmuosius metus po gimdymo. Nėštumo metu moters imuninė sistema natūraliai nusilpsta, kad neatmestų vaisiaus, o po gimdymo ji staiga „atsigauna“ ir kartais per daug agresyviai sureaguoja į skydliaukę.

• Kodėl tai pavojinga: Dažnai simptomai (nuovargis, nuotaikų kaita, nerimas) nurašomi „pogimdyminei depresijai“ ar tiesiog motinystės vargams, todėl liga lieka nediagnozuota.

4. Tylusis (neskausmingas) tiroiditas

Kaip sufleruoja pavadinimas, šio tipo atveju skausmo nėra. Jis panašus į autoimuninį tiroiditą, tačiau eiga primena poūmį tiroiditą (turi fazes), tik be skausmo sindromo. Dažnai aptinkamas atsitiktinai atliekant kraujo tyrimus.

5. Vaistų sukeltas tiroiditas

Tam tikri medikamentai, pavyzdžiui, amiodaronas (širdies ritmui reguliuoti), litis (psichiatrijoje) ar imunoterapijos vaistai vėžiui gydyti, gali toksiškai paveikti skydliaukę ir sukelti uždegimą.

Tiroidito fazės: nuo audros iki ramybės

Daugelis tiroidito formų (ypač poūmis ir pogimdyminis) pasižymi specifine „kalnelių“ eiga. Suprasti šias fazes yra kritiškai svarbu, kad nepradėtumėte gydyti vienos būklės, kai organizmas jau pereina į kitą.

Pirmoji fazė: Tirotoksikozė (Audra)

Kai uždegimas pažeidžia folikulus, į kraują staiga patenka didelis kiekis jau pagamintų skydliaukės hormonų. Tai sukelia laikiną hipertirozę.

• Pojūčiai: Širdies plakimas, vidinis drebulys, nerimas, nemiga, padidėjęs prakaitavimas, svorio kritimas (nepaisant gero apetito).
• Klaida: Šiuo etapu dažnai skiriami vaistai, slopinantys skydliaukės veiklą (tireostatikai), tačiau jie nėra veiksmingi, nes skydliaukė negamina naujų hormonų pertekliaus – ji tiesiog „išbarsto“ tai, ką turėjo. Gydymas dažniausiai apsiriboja simptomų (pvz., širdies plakimo) valdymu.

Antroji fazė: Eutiroze (Laikina ramybė)

Po kelių savaičių ar mėnesių hormonų atsargos išsenka, o uždegimas rimsta. Hormonų lygis kraujyje normalizuojasi. Pacientas gali jaustis geriau, manydamas, kad pasveiko.

Trečioji fazė: Hipotirozė (Nuosmukis)

Kadangi skydliaukės ląstelės buvo pažeistos, jos nebegali pagaminti pakankamai hormonų. Prasideda hormonų badas.

• Pojūčiai: Energijos stoka, depresyvi nuotaika, svorio augimas, vidurių užkietėjimas, smegenų „rūkas“.
• Svarbu: Poūmio tiroidito atveju ši fazė dažnai yra laikina ir skydliaukė atsistato. Tačiau Hašimoto tiroidito atveju hipotirozė dažniausiai yra nuolatinė ir progresuojanti.

Diagnostikos labirintai: ne tik TTH

Norint patvirtinti tiroiditą, vieno kraujo tyrimo dažnai nepakanka. Šeimos gydytojai dažniausiai skiria tik TTH (tirotropinio hormono) tyrimą, tačiau esant uždegimui, jis gali klaidinti.

Išsamiam vaizdui susidaryti reikalinga ši „šventoji trejybė“ ir papildomi tyrimai:

1. TTH (Tirotropinis hormonas): Tai hipofizės hormonas, reguliuojantis skydliaukę. Jei TTH aukštas – skydliaukė veikia per silpnai. Jei TTH žemas – per stipriai. Tačiau tiroidito pradžioje TTH gali svyruoti.
2. FT4 ir FT3 (Laisvieji hormonai): Jie parodo realų hormonų kiekį kraujyje, kurį organizmas gali panaudoti. Tai tikslesnis rodiklis nei TTH ūmios fazės metu.
3. ATPO ir Anti-Tg (Antikūnai): Tai raktas į autoimuninio tiroidito (Hašimoto) diagnostiką. Jei randama daug antikūnų, vadinasi, imuninė sistema atakuoja skydliaukę. Įdomu tai, kad antikūnai gali atsirasti kelerius metus prieš pasikeičiant TTH rodikliams.
4. CRB (C-reaktyvusis baltymas): Esant poūmiam skausmingam tiroiditui, šis uždegimo rodiklis būna smarkiai padidėjęs.
5. Echoskopija (Ultragarsas): Tai „akys“, leidžiančios pamatyti skydliaukės struktūrą. Sergant tiroiditu, gydytojas mato būdingus pakitimus: audinio nevienalytiškumą, „skylėtą“ vaizdą (pseudomazgus) arba sumažėjusią liauką (atrofiją).

Mityba ir gyvenimo būdas: daugiau nei tik vaistai

Vienas dažniausių klausimų, kuriuos užduoda pacientai, išgirdę tiroidito diagnozę: „Ką aš galiu valgyti?“. Nors oficiali medicina dažnai teigia, kad specifinės dietos nėra, tūkstančių pacientų patirtis ir naujausi tyrimai rodo, kad mityba vaidina milžinišką vaidmenį uždegimo valdyme.

Glitimo dilema

Moksliniai tyrimai rodo ryšį tarp celiakijos (glitimo netoleravimo) ir autoimuninio tiroidito. Glitimo molekulė struktūriškai panaši į skydliaukės audinį. Kai kuriems žmonėms, turintiems „kiauro žarnyno“ sindromą, glitimas, patekęs į kraujotaką, provokuoja imuninę sistemą atakuoti ir jį, ir skydliaukę (molekulinė mimikrija). Daugelis pacientų pastebi, kad atsisakius glitimo turinčių produktų (kviečių, rugių, miežių), sumažėja antikūnų kiekis ir pagerėja savijauta.

Mikroelementai – skydliaukės draugai

• Selenas: Tai bene svarbiausias mikroelementas sergant tiroiditu. Selenas padeda mažinti ATPO antikūnų kiekį ir yra būtinas konvertuojant neaktyvų hormoną T4 į aktyvų T3. Geriausi šaltiniai: bertoletijos (braziliški riešutai), žuvis, kiaušiniai.
• Cinkas: Būtinas hormonų gamybai ir imuninės sistemos balansui.
• Vitaminas D: Beveik visi pacientai, sergantys autoimuninėmis ligomis, turi vitamino D trūkumą. Jo atstatymas yra kritiškai svarbus imuninės sistemos „raminimui“.
• Geležis (Feritinas): Skydliaukės hormonai negali tinkamai veikti ląstelėse, jei organizmui trūksta geležies.

Kryžmažiedžiai daržovės: draugai ar priešai?

Internete klaidžioja mitas, kad sergant skydliaukės ligomis negalima valgyti kopūstų, brokolių ar kalafiorų, nes jie yra goitrogenai (trukdo pasisavinti jodą). Tiesa ta, kad termiškai apdorojus šias daržoves, goitrogeninės savybės išnyksta. Be to, jose gausu antioksidantų, kurie reikalingi uždegimui mažinti. Todėl saikingas virtų ar troškintų kryžmažiedžių vartojimas yra ne tik saugus, bet ir naudingas.

Stresas – nematomas trigeris

Negalima kalbėti apie tiroiditą nepaminint streso. Antinksčiai (gaminantys streso hormoną kortizolį) ir skydliaukė yra glaudžiai susiję. Lėtinis stresas „vagia“ medžiagas, reikalingas skydliaukės hormonų gamybai, ir slopina T4 virtimą į aktyvųjį T3. Neretai autoimuninis tiroiditas manifestuoja būtent po didelių gyvenimo sukrėtimų – skyrybų, netekčių ar ilgalaikės įtampos darbe.

Todėl streso valdymas – meditacija, kokybiškas miegas, pasivaikščiojimai gamtoje – nėra tik „madingas patarimas“, o reali gydymo dalis. Jei jūsų kūnas nuolat veikia „kovok arba bėk“ režimu, imuninė sistema negali nurimti.

Gydymo strategijos: kada vaistai būtini?

Tiroidito gydymas priklauso nuo jo tipo ir fazės. Nėra vienos tabletės, kuri „išgydytų“ uždegimą, tačiau yra būdų jį kontroliuoti.

• Stebėjimo taktika: Jei tiroiditas yra besimptomis, o hormonų rodikliai normos ribose (net jei antikūnai padidėję), gydytojai dažnai rekomenduoja tiesiog stebėti būklę, tikrinantis kas 6–12 mėnesių. Tai laikas, kai gyvenimo būdo pokyčiai yra efektyviausi.
• Hormonų pakaitinė terapija (Levotiroksinas): Kai skydliaukė nebegali pagaminti pakankamai hormonų (hipotirozė), skiriamas sintetinis hormonas. Svarbu žinoti, kad tai nėra vaistas nuo uždegimo – tai tiesiog trūkstamo hormono papildymas. Vaistą būtina gerti ryte, nevalgius, užgeriant tik vandeniu, ir palaukti bent 30–60 min. iki valgio ar kavos.
• Priešuždegiminiai vaistai: Sergant poūmiu (skausmingu) tiroiditu, skiriami nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (pvz., ibuprofenas) arba, sunkesniais atvejais, gliukokortikoidai (prednizolonas), kad būtų numalšintas skausmas ir tinimas.

Tiroiditas ir vaisingumas

Tai jautri tema daugeliui porų. Negydomas ar blogai kontroliuojamas tiroiditas gali būti nevaisingumo ar pasikartojančių persileidimų priežastis. Skydliaukės hormonai yra būtini kiaušialąstės brendimui ir embriono implantacijai. Planuojant nėštumą, rekomenduojama siekti, kad TTH rodiklis būtų mažesnis nei 2,5 mIU/l. Gera žinia ta, kad sureguliavus hormonų lygį, moterys sėkmingai pastoja ir išnešioja sveikus kūdikius.

Gyvenimas su tiroiditu: tai ne nuosprendis

Tiroidito diagnozė gali skambėti baugiai, ypač jei tai lėtinė, visą gyvenimą trunkanti Hašimoto liga. Tačiau svarbu pakeisti požiūrį. Tai nėra liga, kuri jus apibrėžia. Tai greičiau jūsų kūno signalas, kad jam reikia daugiau dėmesio ir rūpesčio.

Daugelis žmonių, sužinoję apie šią būklę, atranda sveikesnę mitybą, išmoksta valdyti stresą ir galiausiai jaučiasi net geriau nei prieš diagnozę. Svarbiausia – tapti savo sveikatos vadybininku. Nepasikliaukite vien tik gydytojo vizitu kartą per metus. Stebėkite savo simptomus, domėkitės naujovėmis, ieškokite, kas tinka būtent jūsų organizmui. Skydliaukė gali „maištauti“, bet jūs turite visas priemones tą maištą numalšinti ir susigrąžinti gyvenimo džiaugsmą.