Teva: Pasaulinė farmacijos milžinė ir jos lietuviška širdis

Kai atidarote savo namų vaistinėlę ieškodami vaistų nuo galvos skausmo, alergijos ar lėtinių ligų gydymui, didelė tikimybė, kad ant pakuotės išvysite keturias raides – „Teva“. Tai pavadinimas, kuris daugeliui lietuvių jau tapo kasdienybės dalimi, tačiau retas susimąsto, kas iš tikrųjų slypi už šio prekių ženklo. Ar žinojote, kad Lietuva vaidina kritinį vaidmenį šios globalios korporacijos struktūroje? Arba kad Vilniuje gaminami sudėtingi biotechnologiniai preparatai pasiekia pacientus tolimiausiuose pasaulio kampeliuose?

Šiame straipsnyje pasinersime giliau nei tik į sausą faktų analizę. Išsiaiškinsime, kaip viena vaistinė Jeruzalėje tapo didžiausia generinių vaistų gamintoja pasaulyje, kokią reikšmę mūsų šalies ekonomikai ir mokslui turi „Teva Baltics“ padalinys, ir kodėl generiniai vaistai bei biosimuliarai yra šiuolaikinės medicinos tvarumo garantas.

Nuo kupranugarių karavanų iki aukštųjų technologijų

„Teva“ istorija primena įtampos kupiną romaną, prasidėjusį dar 1901 metais Jeruzalėje. Tuo metu tai buvo nedidelė didmeninė vaistų prekybos įmonė, kurios produkcija dažnai buvo gabenama kupranugariais ir asilais per dykumas, kad pasiektų pacientus. Pavadinimas „Teva“ hebrajų kalba reiškia „gamta“ – tai simbolizuoja pirminį siekį derinti gamtos išteklius su žmogaus sveikata. Tačiau tikrasis proveržis įvyko kur kas vėliau, kai kompanija pasirinko strateginę kryptį – tapti lydere generinių vaistų srityje.

Teva: Pasaulinė farmacijos milžinė ir jos lietuviška širdis

Per pastaruosius kelis dešimtmečius kompanija augo ne tik organiškai, bet ir įsigydama kitas farmacijos įmones. Tai leido sukurti milžinišką gamybos ir platinimo tinklą. Šiandien skaičiuojama, kad kasdien apie 200 milijonų žmonių visame pasaulyje vartoja „Teva“ pagamintus vaistus. Tai neįtikėtinas mastas, rodantis, kokią didelę atsakomybę neša ši farmacijos milžinė.

Lietuvos sėkmės istorija: daugiau nei tik pardavimai

Daugelis tarptautinių korporacijų Lietuvoje turi tik pardavimų atstovybes. Tačiau „Teva“ atvejis – unikalus. Lietuva šiai kompanijai nėra tik rinka vaistams parduoti; tai yra vieta, kurioje kuriamas ir gaminamas mokslas. Vilniuje veikiantis padalinys, anksčiau žinomas kaip „Sicor Biotech“, yra vienas moderniausių biotechnologinės farmacijos centrų visoje Rytų ir Vidurio Europoje.

Ši istorija prasidėjo nuo vizionieriškų Lietuvos mokslininkų, kurie dar nepriklausomybės pradžioje suprato rekombinantinių baltymų potencialą. Jų įdirbis ir sėkmė pritraukė „Teva“ dėmesį. Šiandien Vilniuje esančioje gamykloje dirba aukščiausios kvalifikacijos biotechnologai, chemikai ir inžinieriai. Čia kuriami sudėtingi biofarmaciniai vaistai, skirti onkologiniams ligoniams bei žmonėms, turintiems imuninės sistemos sutrikimų.

Bio-miestas Vilniuje

Vilniaus padalinys specializuojasi rekombinantinių baltymų gamyboje. Tai nėra paprastas cheminių medžiagų maišymas. Tai procesas, kurio metu į ląsteles įterpiamas žmogaus genas, priverčiantis jas gaminti specifinį baltymą, kuris vėliau išgryninamas ir tampa vaistu. Vienas iš pagrindinių Vilniuje gaminamų produktų – filgrastimas, gyvybiškai svarbus vaistas vėžiu sergantiems pacientams po chemoterapijos, padedantis atstatyti baltųjų kraujo kūnelių kiekį.

Šis faktas yra didžiulis pasididžiavimas Lietuvai: mažos šalies mokslininkų ir inžinierių rankomis sukurti preparatai gelbsti gyvybes JAV, Europos Sąjungos šalyse ir Japonijoje. Tai įrodo, kad Lietuva gali būti ne tik paslaugų centras, bet ir aukštos pridėtinės vertės gamybos lyderė.

Generiniai vaistai: mitai ir realybė

Norint suprasti „Teva“ verslo modelį ir jo naudą vartotojui, būtina išsiaiškinti, kas yra generiniai vaistai. Visuomenėje vis dar sklando mitai, kad generinis vaistas yra „prastesnis“ už originalųjį, kad jis veikia silpniau arba turi daugiau šalutinių poveikių. Tai yra fundamentaliai klaidinga nuomonė, kurią dažnai lemia psichologinis „brangiau yra geriau“ efektas.

Generinis vaistas yra preparatas, sukurtas taip, kad būtų toks pat kaip jau patvirtintas originalus vaistas. Jis turi tą pačią veikliąją medžiagą, tą patį stiprumą, tą pačią formą (tabletė, kapsulė, injekcija) ir tą patį vartojimo būdą. Svarbiausia – jis privalo turėti tokį patį terapinį poveikį.

Kodėl generiniai vaistai pigesni?

Kaina yra pagrindinis generinių vaistų privalumas, tačiau ji neturi nieko bendro su kokybe. Originalaus vaisto kūrėjas investuoja milijardus į tyrimus, klinikinius bandymus ir rinkodarą. Tai trunka 10–15 metų. Kai vaistas patvirtinamas, jam suteikiamas patentas, leidžiantis tam tikrą laiką pardavinėti vaistą išskirtinėmis teisėmis ir susigrąžinti investicijas.

Kai patentas baigiasi, kiti gamintojai, tokie kaip „Teva“, gali pradėti gaminti tą patį vaistą. Jiems nebereikia kartoti brangių tyrimų, skirtų įrodyti veikliosios medžiagos efektyvumą (nes tai jau įrodyta), jiems reikia tik įrodyti bioekvivalentiškumą – kad jų vaistas organizme elgiasi taip pat. Tai leidžia drastiškai sumažinti kainą. Generinių vaistų buvimas rinkoje yra gyvybiškai svarbus sveikatos apsaugos sistemoms, nes tai leidžia sutaupyti milžiniškas lėšas, kurias galima skirti inovatyvių, dar nepagydomų ligų gydymui.

Biosimuliarai: ateities medicina

Jei generiniai vaistai yra cheminės farmacijos kopijos, tai biosimuliarai yra biologinės farmacijos atitikmenys. Ir čia „Teva“ kartu su savo Vilniaus padaliniu žengia į dar sudėtingesnę sferą. Biologiniai vaistai gaminami gyvuose organizmuose (ląstelėse, bakterijose). Jų struktūra yra tūkstančius kartų sudėtingesnė nei cheminių vaistų.

Sukurti identišką biologinio vaisto kopiją yra beveik neįmanoma, todėl vartojamas terminas „biosimuliaras“ (panašus biologinis vaistas). Tai vaistai, kurie yra itin panašūs į originalųjį biologinį vaistą ir neturi jokių kliniškai reikšmingų skirtumų saugumo ar efektyvumo prasme. Biosimuliarų gamyba reikalauja aukščiausio lygio technologijų ir kompetencijos, būtent tuo ir garsėja gamykla Lietuvoje.

Biosimuliarai atveria duris gydymui, kuris anksčiau dėl savo kainos buvo neprieinamas daugeliui pacientų. Tai ypač aktualu gydant reumatoidinį artritą, žvynelinę, įvairias vėžio formas ir išsėtinę sklerozę.

Pacientų saugumas ir vaistų kelias

Viena iš sričių, kurioje „Teva“ investuoja daugiausia, yra tiekimo grandinės saugumas. Farmacijos pasaulyje padirbti vaistai yra didelė problema, ypač besivystančiose rinkose. Tačiau net ir Europos Sąjungoje galioja griežti reikalavimai.

Kiekviena vaistų pakuotė, išriedanti iš gamyklos, yra ženklinama unikaliu serijiniu kodu. Tai leidžia atsekti vaisto kelią nuo pat gamybos linijos iki vaistinės lentynos. Lietuvoje ši sistema veikia nepriekaištingai. Kai vaistininkas nuskenuoja jūsų perkamo vaisto pakuotę, sistema akimirksniu patikrina, ar šis kodas yra legalus ir ar pakuotė nebuvo atidaryta ar parduota anksčiau.

Socialinė atsakomybė ir tvarumas

Šiuolaikinė farmacijos kompanija negali rūpintis tik pelnu. Aplinkosauga ir socialinė atsakomybė tampa neatsiejama veiklos dalimi. „Teva“ įsipareigojimai aplinkosaugai apima:

  • Energijos vartojimo efektyvumą: Gamyklose diegiamos sistemos, mažinančios CO2 emisiją.
  • Vandens valymą: Farmacijos pramonė naudoja daug vandens, o gamybos metu susidarančios nuotekos turi būti išvalytos taip, kad į aplinką nepatektų vaistų likučių. Vilniaus gamykloje tam skiriamas ypatingas dėmesys.
  • Atliekų mažinimą: Pakuočių optimizavimas ir perdirbamų medžiagų naudojimas.

Be to, kompanija aktyviai dalyvauja pacientų edukacijoje. Lietuvoje dažnai organizuojamos informacinės kampanijos apie lėtinių ligų valdymą, teisingą vaistų vartojimą ir prevenciją. Juk geriausias vaistas yra tas, kurio nereikia vartoti, nes liga buvo užkirsta laiku.

Iššūkiai ir perspektyvos

Nors „Teva“ yra rinkos lyderė, ji, kaip ir visa industrija, susiduria su iššūkiais. Vienas didžiausių – didėjantis spaudimas mažinti vaistų kainas, kylant gamybos kaštams ir žaliavų kainoms. Taip pat, globalios tiekimo grandinės sutrikimai (kuriuos ypač išryškino pandemija) verčia permąstyti logistikos strategijas.

Tačiau perspektyvos išlieka šviesios, ypač personalizuotos medicinos srityje. Ateityje vaistai bus vis labiau pritaikomi konkretaus paciento genetikai, o ne skiriami pagal „vienas dydis tinka visiems“ principą. „Teva“, turėdama stiprų mokslinį potencialą ir gamybines bazes tokiose šalyse kaip Lietuva, yra pasirengusi būti šio pokyčio priešakyje.

Kodėl tai svarbu kiekvienam iš mūsų?

Gali kilti klausimas – kodėl man, paprastam vartotojui, turėtų rūpėti korporatyvinė farmacijos virtuvė? Atsakymas paprastas: sveikata yra brangiausias turtas, o supratimas apie tai, kaip kuriami ir gaminami vaistai, suteikia pasitikėjimo gydymo procesu.

Žinojimas, kad Lietuvoje gaminami pasaulinio lygio vaistai, ne tik kelia patriotinį pasididžiavimą, bet ir rodo, kad mūsų sveikatos sistema yra integruota į globalų tinklą. Tai garantuoja, kad naujausi gydymo metodai ir kokybiški generiniai vaistai pasieks mus laiku ir už prieinamą kainą.

Apibendrinimas: Žvilgsnis į rytojų

„Teva“ nėra tik vaistų dėžutė ant lentynos. Tai sudėtingas mechanizmas, jungiantis mokslą, gamybą, logistiką ir rūpestį žmogumi. Nuo istorinės vaistinės Jeruzalėje iki modernių laboratorijų Vilniuje – tai kelias, grįstas inovacijoimis ir siekiu padėti žmonėms gyventi sveikiau.

Lietuvos indėlis į šią globalią struktūrą yra neginčijamas. Biotechnologijų pramonė mūsų šalyje yra vienas iš ekonomikos variklių, o „Teva Baltics“ sėkmė įkvepia jaunąją kartą rinktis gyvybės mokslų studijas. Ateitis priklauso tiems, kurie geba derinti gamtos išteklius su mokslo pažanga, o būtent tai ir yra užkoduota „Teva“ pavadinime.

Jums taip pat gali patikti...

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Share via
Copy link