Tachikardija – tai medicininis terminas, apibūdinantis neįprastai greitą širdies ritmą. Suaugusiam žmogui ramybės būsenoje širdis paprastai plaka 60–100 kartų per minutę. Tachikardija diagnozuojama, kai širdies susitraukimų dažnis viršija 100 kartų per minutę. Šis pagreitėjęs ritmas gali būti tiek laikinas ir nepavojingas, tiek rimtos sveikatos problemos požymis.
Tachikardijos tipai
Yra keletas skirtingų tachikardijos tipų, kurie skiriasi pagal tai, kurioje širdies dalyje atsiranda greitas ritmas, ir kas jį sukelia. Pagrindiniai tipai yra šie:
- Sinusinė tachikardija: Tai dažniausiai pasitaikantis tipas. Ją sukelia pagreitėjęs sinusinio mazgo, natūralaus širdies ritmo reguliatoriaus, darbas. Dažniausiai tai yra normali organizmo reakcija į fizinį krūvį, stresą, karščiavimą, dehidrataciją, kofeino ar nikotino vartojimą.
- Prieširdžių virpėjimas (fibriliacija): Tai viena dažniausių širdies ritmo sutrikimų formų. Prieširdžiuose susidaro chaotiški elektriniai impulsai, dėl kurių jie virpa, o ne ritmiškai susitraukinėja. Dėl to širdis plaka greitai ir nereguliariai.
- Prieširdžių plazdėjimas: Panašus į prieširdžių virpėjimą, tačiau elektriniai impulsai prieširdžiuose yra reguliaresni. Širdies ritmas būna greitas, bet dažniausiai reguliarus.
- Skilvelinė tachikardija: Tai gyvybei pavojingas ritmo sutrikimas, kylantis iš širdies skilvelių. Skilveliai susitraukinėja labai greitai, todėl širdis negali efektyviai pumpuoti kraujo į organizmą.
- Supraventrikulinė tachikardija (SVT): Tai bendras terminas, apibūdinantis tachikardijas, kylančias virš skilvelių (prieširdžiuose arba prieširdžių ir skilvelių mazge). Yra keletas SVT tipų, įskaitant AV mazgo reentry tachikardiją (AVNRT) ir Volfo-Parkinsono-Vaito sindromą (WPW).
Priežastys ir rizikos veiksniai
Tachikardijos priežastys gali būti labai įvairios, pradedant nuo kasdienių veiksnių ir baigiant rimtomis ligomis. Dažniausios priežastys:
- Fiziologinės: Fizinis krūvis, stresas, nerimas, baimė, karščiavimas, dehidratacija, kofeino, nikotino ar alkoholio vartojimas.
- Širdies ligos: Išeminė širdies liga, širdies nepakankamumas, kardiomiopatijos, įgimtos širdies ydos, širdies vožtuvų ligos.
- Kitos ligos: Hipertiroidizmas (padidėjusi skydliaukės veikla), anemija, plaučių ligos (pvz., plaučių embolija), elektrolitų disbalansas.
- Vaistai: Kai kurie vaistai, pavyzdžiui, vaistai nuo peršalimo, astmos inhaliatoriai, gali sukelti tachikardiją kaip šalutinį poveikį.
Rizikos veiksniai, didinantys tachikardijos tikimybę:
- Amžius (vyresni žmonės dažniau serga širdies ligomis).
- Šeimos istorija (jei šeimoje yra buvę širdies ritmo sutrikimų).
- Rūkymas.
- Piktnaudžiavimas alkoholiu.
- Aukštas kraujospūdis.
- Nutukimas.
- Cukrinis diabetas.
- Stresas ir nerimas.
- Miego apnėja.
Simptomai
Tachikardijos simptomai gali skirtis priklausomai nuo jos tipo, sunkumo ir trukmės. Kai kurie žmonės gali nejausti jokių simptomų, o kiti gali patirti:
- Širdies plakimas: Jausmas, kad širdis plaka per greitai, stipriai arba neritmiškai.
- Dusulys: Sunku kvėpuoti, ypač fizinio krūvio metu.
- Krūtinės skausmas: Spaudimo, gniaužimo ar veržimo jausmas krūtinėje.
- Galvos svaigimas ar alpimas: Dėl sumažėjusio kraujo pritekėjimo į smegenis.
- Silpnumas ar nuovargis.
- Nerimas.
Svarbu pažymėti, kad šie simptomai gali būti susiję ir su kitomis sveikatos problemomis, todėl pajutus bet kurį iš jų, būtina kreiptis į gydytoją.
Diagnostika
Tachikardijos diagnozė pradedama nuo paciento apžiūros ir ligos istorijos išsiaiškinimo. Gydytojas paklaus apie simptomus, jų trukmę, dažnumą, provokuojančius veiksnius. Taip pat bus atliekami šie tyrimai:
- Elektrokardiograma (EKG): Tai pagrindinis tyrimas, naudojamas širdies ritmo sutrikimams nustatyti. EKG užrašo širdies elektrinį aktyvumą ir parodo, ar širdis plaka per greitai, per lėtai ar neritmiškai.
- Holterio monitoravimas: Tai nešiojamas EKG aparatas, kuris registruoja širdies ritmą 24–48 valandas ar ilgiau. Jis padeda nustatyti tachikardijos epizodus, kurie nepasireiškia įprastinės EKG metu.
- Įvykių registratorius: Panašus į Holterio monitorių, tačiau įrašo širdies ritmą tik tada, kai pacientas jaučia simptomus ir paspaudžia mygtuką.
- Krūvio mėginys: Šio tyrimo metu pacientas atlieka fizinį krūvį (pvz., bėga ant bėgimo takelio), o gydytojas stebi jo širdies ritmą, kraujospūdį ir kitus rodiklius. Tai padeda nustatyti, ar fizinis krūvis sukelia tachikardiją.
- Elektrofiziologinis tyrimas: Tai invazinis tyrimas, kurio metu per kateterius, įvestus į širdį, stimuliuojami įvairūs širdies taškai ir stebimas širdies atsakas. Tai padeda nustatyti tikslią tachikardijos priežastį ir vietą.
- Kraujo tyrimai: Gali būti atliekami siekiant įvertinti bendrą sveikatos būklę, nustatyti anemiją, skydliaukės funkcijos sutrikimus ar elektrolitų disbalansą.
- Širdies echoskopija: ultragarsinis širdies tyrimas, kurio metu vertinama širdies struktūra.
Gydymas
Tachikardijos gydymas priklauso nuo jos tipo, priežasties, simptomų sunkumo ir paciento bendros sveikatos būklės. Gydymo tikslai yra:
- Sulėtinti širdies ritmą.
- Atkurti normalų širdies ritmą.
- Užkirsti kelią tachikardijos pasikartojimui.
- Sumažinti komplikacijų riziką (pvz., insulto).
Gydymo būdai:
- Gyvensenos pokyčiai: Dažnai tai yra pirmas žingsnis gydant tachikardiją. Rekomenduojama vengti kofeino, nikotino, alkoholio, streso, pakankamai miegoti, reguliariai mankštintis, sveikai maitintis.
- Vagal manevrai: Tai paprasti veiksmai, kurie gali padėti sulėtinti širdies ritmą stimuliuojant klajoklį nervą (pvz., veido panardinimas į šaltą vandenį, kosulys, Valsalvos manevras).
- Vaistai: Gali būti skiriami įvairūs vaistai, pavyzdžiui, beta adrenoblokatoriai, kalcio kanalų blokatoriai, antiaritminiai vaistai. Jie padeda sulėtinti širdies ritmą, atkurti normalų ritmą ir užkirsti kelią tachikardijos pasikartojimui.
- Kardioversija: Tai procedūra, kurios metu naudojamas elektros šokas, siekiant atkurti normalų širdies ritmą. Ji gali būti atliekama skubos tvarka, jei tachikardija yra gyvybei pavojinga, arba planine tvarka.
- Kateterinė abliacija: Tai procedūra, kurios metu per kateterius, įvestus į širdį, radijo dažnio energija arba šalčiu sunaikinamos nedidelės širdies audinio sritys, sukeliančios tachikardiją.
- Implantuojamas kardioverteris-defibriliatorius (ICD): Tai nedidelis prietaisas, kuris implantuojamas po oda ir nuolat stebi širdies ritmą. Jei nustatoma gyvybei pavojinga tachikardija, ICD automatiškai atlieka elektros šoką, kad atkurtų normalų ritmą.
- Chirurginis gydymas: Kartais, esant sunkioms tachikardijos formoms, gali prireikti operacijos.
Prevencija
Nors ne visų tachikardijos tipų galima išvengti, galima imtis priemonių, kad sumažintumėte riziką:
- Valdykite stresą, nerimą.
- Reguliariai mankštinkitės, bet nepersistenkite.
- Sveikai maitinkitės: ribokite sočiųjų riebalų, cholesterolio vartojimą, vartokite daugiau vaisių, daržovių, neskaldytų grūdų.
- palaikykite sveiką kūno svorį.
- Nerūkykite, nevartokite kitų tabako gaminių.
- Ribokite alkoholio ir kofeino vartojimą.
- Reguliariai tikrinkitės sveikatą, ypač jei turite rizikos veiksnių.
- Jei vartojate vaistus, kurie gali sukelti tachikardiją, pasitarkite su gydytoju dėl alternatyvų.
- Laikykitės gydytojo nurodymų, jei jums diagnozuota širdies liga ar kita sveikatos problema.
Tachikardija gali būti tiek laikinas nepatogumas, tiek rimtos ligos ženklas. Svarbu atkreipti dėmesį į savo kūno siunčiamus signalus ir, pajutus nerimą keliančius simptomus, nedelsiant kreiptis į gydytoją. Ankstyva diagnostika ir tinkamas gydymas gali padėti išvengti sunkių komplikacijų ir pagerinti gyvenimo kokybę.
