Šlapimo pūslės uždegimas (cistitas): viskas, ką reikia žinoti apie prevenciją, simptomus ir gydymą

Ar kada nors jautėte staigų, deginantį skausmą šlapinantis? O gal nuolatinį, nemalonų spaudimą pilvo apačioje, kuris verčia nuolat dairytis artimiausio tualeto? Jei šie pojūčiai jums pažįstami, tikėtina, kad susidūrėte su šlapimo pūslės uždegimu, mediciniškai vadinamu cistitu. Nors tai viena dažniausių šlapimo takų infekcijų (ŠTI), ypač tarp moterų, apie ją vis dar sklando daugybė mitų ir neaiškumų. Šiame išsamiame straipsnyje mes giliau panirsime į cistito pasaulį: išsiaiškinsime, kas jį sukelia, kaip atpažinti pirmuosius simptomus, kokie gydymo metodai yra veiksmingiausi ir, svarbiausia, kaip galime apsisaugoti nuo šios nemalonios ligos pasikartojimo.

Kas yra cistitas ir kodėl jis atsiranda?

Paprasčiau tariant, cistitas yra šlapimo pūslės sienelės uždegimas. Dažniausiai jį sukelia bakterijos, kurios patenka į šlapimo pūslę per šlaplę – vamzdelį, kuriuo šlapimas pasišalina iš organizmo. Nors cistitu gali sirgti bet kas, moterys yra anatomiškai labiau pažeidžiamos. Jų šlaplė yra kur kas trumpesnė nei vyrų ir yra arčiau išangės, todėl bakterijoms lengviau nukeliauti iki šlapimo pūslės. Būtent dėl šios priežasties beveik kas antra moteris bent kartą gyvenime patiria šlapimo pūslės uždegimą.

Pagrindinis „kaltininkas“, sukeliantis apie 80-90% visų cistito atvejų, yra žarnyno lazdelė, žinoma kaip Escherichia coli (E. coli). Ši bakterija natūraliai gyvena mūsų žarnyne ir paprastai nesukelia jokių problemų. Tačiau patekusi į šlapimo takus, ji pradeda sparčiai daugintis ir sukelia uždegiminę reakciją.

Nors E. coli yra dažniausia priežastis, cistitą gali sukelti ir kitos bakterijos, pavyzdžiui, Staphylococcus saprophyticus, ypač jaunoms, lytiškai aktyvioms moterims. Retais atvejais uždegimą gali išprovokuoti ne bakterinės priežastys: tam tikri medikamentai (ypač chemoterapiniai vaistai), spindulinė terapija dubens srityje, ilgalaikis kateterio naudojimas, dirginančios cheminės medžiagos (esančios vonios putose, intymios higienos prausikliuose) ar net kitos gretutinės ligos, pavyzdžiui, cukrinis diabetas ar inkstų akmenligė.

Rizikos veiksniai: kas padidina tikimybę susirgti?

Nors anatominiai ypatumai yra svarbūs, egzistuoja ir kiti veiksniai, galintys padidinti cistito riziką:

• Lytinis aktyvumas. Lytinių santykių metu bakterijos iš tarpvietės srities gali būti mechaniškai „įstumiamos“ į šlaplę. Tai ypač aktualu moterims, todėl dažnai kalbama apie vadinamąjį „medaus mėnesio cistitą“.
• Tam tikros kontracepcijos priemonės. Diafragmų ar spermicidais apdorotų prezervatyvų naudojimas gali pakeisti makšties mikroflorą ir sudaryti palankesnes sąlygas bakterijoms daugintis.
• Nėštumas. Hormoniniai pokyčiai ir didėjančios gimdos spaudimas į šlapimo pūslę gali apsunkinti visišką jos išsituštinimą, todėl užsilikusiame šlapime bakterijos lengviau dauginasi.
• Menopauzė. Sumažėjus estrogenų kiekiui, makšties ir šlaplės audiniai suplonėja, tampa sausesni ir labiau pažeidžiami infekcijoms.
• Imuninės sistemos nusilpimas. Žmonės, sergantys lėtinėmis ligomis (pvz., cukriniu diabetu) ar vartojantys imunitetą slopinančius vaistus, yra imlesni įvairioms infekcijoms, įskaitant cistitą.
• Šlapimo takų anomalijos ar obstrukcijos. Inkstų akmenys, padidėjusi prostata vyrams ar anatominiai defektai gali trukdyti normaliam šlapimo nutekėjimui ir tapti pasikartojančių infekcijų priežastimi.
• Nepakankamas skysčių vartojimas ir netinkama higiena. Per mažas skysčių kiekis reiškia, kad šlapimo pūslė rečiau praplaunama, o netinkami higienos įpročiai (pvz., šluostymasis iš galo į priekį po tuštinimosi) gali padėti bakterijoms lengviau pasiekti šlaplę.

Atpažinkite laiku: būdingiausi cistito simptomai

Cistito simptomai dažniausiai atsiranda staiga ir būna labai nemalonūs. Jie gali varijuoti nuo lengvo diskomforto iki stipraus skausmo, ženkliai paveikiančio kasdienę veiklą. Svarbu mokėti juos atpažinti, kad laiku kreiptumėtės pagalbos.

Dažniausi simptomai:

• Dažnas ir staigus noras šlapintis (polakiurija). Jaučiatės, kad nuolat norite į tualetą, net jei ką tik buvote. Šlapimo kiekis kaskart būna labai mažas.
• Deginimo pojūtis ar skausmas šlapinantis (dizurija). Tai vienas būdingiausių ir labiausiai varginančių simptomų.
• Spaudimo ar maudimo jausmas pilvo apačioje, virš gaktikaulio.
• Drumstas, tamsus arba stipraus, nemalonaus kvapo šlapimas.
• Kraujas šlapime (hematurija). Šlapimas gali nusidažyti rausva, raudona ar net rusva spalva. Nors vaizdas gąsdinantis, tai gana dažnas cistito simptomas.
• Bendras silpnumas, nuovargis, prasta savijauta.

Jei kartu su šiais simptomais atsiranda karščiavimas (aukštesnė nei 38°C temperatūra), šaltkrėtis, pykinimas, vėmimas ar skausmas nugaros apačioje (šonuose, ties inkstais), tai gali būti ženklas, kad infekcija išplito į inkstus ir sukėlė pielonefritą. Tai kur kas rimtesnė būklė, reikalaujanti skubios medicininės pagalbos.

Diagnostika ir gydymas: kaip įveikti ligą?

Nors simptomai dažnai būna iškalbingi, savigyda užsiimti nereikėtų. Norint patvirtinti diagnozę ir paskirti tinkamą gydymą, būtina kreiptis į šeimos gydytoją ar urologą. Paprastai diagnozė nustatoma remiantis paciento nusiskundimais ir atlikus bendrąjį šlapimo tyrimą. Tyrimas parodo, ar šlapime yra padidėjęs leukocitų (baltųjų kraujo kūnelių, kovojančių su infekcija) ir nitritų (bakterijų apykaitos produkto) kiekis. Kartais, ypač jei infekcijos kartojasi, gali būti atliekamas šlapimo pasėlis – tyrimas, kurio metu nustatoma konkreti bakterija sukėlėja ir jos jautrumas antibiotikams.

Pagrindinis bakterinio cistito gydymo metodas – antibiotikai. Gydytojas, įvertinęs situaciją, paskirs tinkamiausią vaistą. Paprastai nekomplikuoto cistito gydymo kursas trunka nuo 3 iki 7 dienų. Labai svarbu suvartoti visą paskirtą antibiotikų kursą, net jei simptomai išnyksta anksčiau. Nutraukus gydymą per anksti, dalis bakterijų gali išlikti, tapti atsparios vaistams ir sukelti ligos atkrytį.

Gydymo metu ir po jo labai svarbu laikytis kelių esminių taisyklių:

1. Gerkite daug skysčių. Vanduo, nesaldintos žolelių arbatos padeda „išplauti“ bakterijas iš šlapimo pūslės. Siekite išgerti bent 2-2,5 litro skysčių per dieną.
2. Venkite dirginančių gėrimų ir maisto. Kava, alkoholis, gazuoti gėrimai, aštrus maistas, citrusiniai vaisiai gali papildomai dirginti šlapimo pūslės sienelę ir sustiprinti nemalonius simptomus.
3. Malšinkite skausmą. Jei skausmas stiprus, galima vartoti nereceptinius vaistus nuo skausmo (pvz., ibuprofeną ar paracetamolį). Šilta (bet ne karšta!) pūslė ar vonia pilvo apačioje taip pat gali padėti atpalaiduoti raumenis ir sumažinti diskomfortą.
4. Reguliariai šlapinkitės. Eikite į tualetą vos pajutę norą, nesulaikykite šlapimo. Taip pat svarbu pasišlapinti prieš ir po lytinių santykių.

Gamtos pagalba: ar liaudies medicina veiksminga?

Nors antibiotikai yra pagrindinis gydymo ramstis, tam tikros gamtinės priemonės gali palengvinti simptomus ir paspartinti gijimą. Tačiau svarbu pabrėžti – jos nepakeičia gydytojo paskirto gydymo, o tik jį papildo.

• Spanguolės. Tai bene žinomiausia priemonė, naudojama šlapimo takų infekcijų profilaktikai. Spanguolėse esančios medžiagos proantocianidinai neleidžia E. coli bakterijoms prisitvirtinti prie šlapimo pūslės sienelių. Galima vartoti spanguolių sultis (be pridėtinio cukraus), ekstraktus ar papildus.
• Meškauogės. Jų lapų arbata pasižymi antiseptinėmis savybėmis. Visgi, meškauogės preparatų negalima vartoti ilgai ir jie netinka nėščioms moterims bei vaikams.
• Petražolės, beržų lapai, dirviniai asiūkliai. Šie augalai pasižymi šlapimą varančiu (diuretiniu) poveikiu, todėl padeda greičiau išplauti bakterijas.
• D-manozė. Tai natūralus cukrus, panašus į gliukozę. Manoma, kad jis taip pat trukdo E. coli bakterijoms prilipti prie šlapimo takų sienelių.

Prieš pradedant vartoti bet kokias vaistažoles ar maisto papildus, būtina pasikonsultuoti su gydytoju ar vaistininku, ypač jei vartojate kitus vaistus ar turite lėtinių ligų.

Prevencija – geriausias gydymas

Sėkmingai išsigydžius cistitą, svarbiausias tikslas – užkirsti kelią jo pasikartojimui. Laimei, keli paprasti gyvenimo būdo pokyčiai gali ženkliai sumažinti riziką:

• Gerkite pakankamai vandens. Tai auksinė taisyklė numeris vienas.
• Laikykitės tinkamos intymios higienos. Prauskitės kasdien, naudokite švelnius, bekvapius prausiklius. Venkite vonios putų, intymių dezodorantų. Po tuštinimosi visada šluostykitės iš priekio atgal.
• Niekada nesulaikykite šlapimo. Stenkitės visiškai ištuštinti pūslę kaskart šlapinantis.
• Pasišlapinkite po lytinių santykių. Tai padeda išplauti galimai į šlaplę patekusias bakterijas.
• Rinkitės tinkamus drabužius. Vilkėkite laisvus, medvilninius apatinius, venkite aptemptų kelnių, ypač iš sintetinių audinių, kurie skatina drėgmės kaupimąsi ir bakterijų dauginimąsi.
• Stiprinkite imuninę sistemą. Subalansuota mityba, reguliarus fizinis aktyvumas, kokybiškas miegas ir streso valdymas padės jūsų organizmui efektyviau kovoti su infekcijomis.

Šlapimo pūslės uždegimas – tai ne tik fizinis, bet ir psichologinis diskomfortas, sutrikdantis įprastą gyvenimo ritmą. Tačiau svarbu atsiminti, kad tai yra pagydoma liga. Svarbiausia – neignoruoti pirmųjų simptomų, laiku kreiptis į specialistus ir sąžiningai laikytis gydymo plano. O įtraukus į savo kasdienybę paprastus profilaktikos principus, galima ilgam pamiršti šį nemalonų susitikimą.