Šlapimo nelaikymas – tai nevalingas šlapimo ištekėjimas, kuris gali pasireikšti bet kuriame amžiuje, nors dažniau vargina vyresnio amžiaus žmones, ypač moteris. Tai nėra tik senatvės problema; šlapimo nelaikymas gali atsirasti dėl įvairių priežasčių ir turėti didelę įtaką gyvenimo kokybei. Šis straipsnis skirtas išsamiai aptarti šlapimo nelaikymo tipus, priežastis, diagnostiką, gydymo būdus ir prevencijos priemones.
Šlapimo nelaikymo tipai
Yra keletas pagrindinių šlapimo nelaikymo tipų, kurių kiekvienas pasižymi skirtingais simptomais ir priežastimis:
- Stresinis šlapimo nelaikymas (įtampos): Tai dažniausias tipas, kai šlapimas nevalingai išteka fizinio krūvio metu – kosint, čiaudint, juokiantis, keliant sunkius daiktus ar sportuojant. Taip atsitinka dėl susilpnėjusių dubens dugno raumenų, kurie nebepajėgia tinkamai uždaryti šlaplės.
- Imperatyvus (skubos) šlapimo nelaikymas: Šiam tipui būdingas staigus, stiprus ir nenumaldomas noras šlapintis, po kurio dažnai seka nevalingas šlapimo ištekėjimas. Žmogus tiesiog nespėja nueiti iki tualeto. Tai gali sukelti šlapimo pūslės raumens (detruzoriaus) hiperaktyvumas.
- Mišrus šlapimo nelaikymas: Tai stresinio ir imperatyvaus šlapimo nelaikymo derinys, kai pasireiškia abiejų tipų simptomai.
- Perteklinis šlapimo nelaikymas: Šis tipas atsiranda, kai šlapimo pūslė nepilnai išsituština, todėl joje nuolat kaupiasi per didelis šlapimo kiekis. Dėl to šlapimas pradeda lašėti nevalingai, dažnai be jokio stipraus noro šlapintis.
- Funkcinis šlapimo nelaikymas: Tai atvejis, kai žmogus fiziškai ar protiškai negali laiku pasiekti tualeto, pavyzdžiui, dėl judėjimo sutrikimų, demencijos ar kitų sveikatos problemų. Šlapimo pūslės funkcija gali būti normali.
- Laikinas šlapimo nelaikymas: Gali būti sukeltas trumpalaikių būklių, tokių kaip šlapimo takų infekcijos, vaistų vartojimas ar vidurių užkietėjimas. Pašalinus priežastį, šlapimo nelaikymas paprastai išnyksta.
Šlapimo nelaikymo priežastys
Šlapimo nelaikymo priežastys gali būti labai įvairios ir priklauso nuo nelaikymo tipo. Dažniausios priežastys:
- Dubens dugno raumenų silpnumas: Tai viena pagrindinių stresinio šlapimo nelaikymo priežasčių. Raumenys gali susilpnėti dėl nėštumo, gimdymo, nutukimo, lėtinio kosulio, sunkumų kilnojimo ar amžiaus.
- Šlapimo pūslės raumens (detruzoriaus) hiperaktyvumas: Tai pagrindinė imperatyvaus šlapimo nelaikymo priežastis. Detruzorius susitraukinėja per dažnai ir per stipriai, sukeldamas staigų norą šlapintis.
- Šlapimo takų infekcijos: Infekcijos gali dirginti šlapimo pūslę ir sukelti laikiną šlapimo nelaikymą.
- Neurologinės ligos: Išsėtinė sklerozė, Parkinsono liga, insultas, nugaros smegenų pažeidimai gali sutrikdyti nervų signalus, kontroliuojančius šlapimo pūslės veiklą.
- Vaistai: Kai kurie vaistai, pavyzdžiui, diuretikai (skysčius varantys vaistai), antidepresantai, raminamieji, gali turėti įtakos šlapimo nelaikymui.
- Prostatos problemos (vyrams): Padidėjusi prostata (gerybinė prostatos hiperplazija) gali spausti šlaplę ir apsunkinti šlapinimąsi, sukeldama perteklinį šlapimo nelaikymą.
- Cukrinis diabetas: Nekontroliuojamas diabetas gali pažeisti nervus, kontroliuojančius šlapimo pūslę.
- Nutukimas: Padidėjęs svoris sukuria papildomą spaudimą šlapimo pūslei ir dubens dugno raumenims.
- Lėtinis vidurių užkietėjimas: Įtemptas tuštinimasis gali silpninti dubens dugno raumenis.
- Amžius: Senstant silpnėja raumenys, įskaitant ir dubens dugno, mažėja šlapimo pūslės talpa, didėja detruzoriaus hiperaktyvumo tikimybė.
Diagnostika
Norint nustatyti šlapimo nelaikymo tipą ir priežastį, gydytojas atlieka išsamią apžiūrą ir gali paskirti įvairius tyrimus:
- Anamnezė: Gydytojas išklausinės apie simptomus, jų atsiradimo aplinkybes, dažnumą, trukmę, vartojamus vaistus, gretutines ligas, anksčiau buvusias operacijas.
- Šlapinimosi dienoraštis: Pacientas kelias dienas registruoja, kiek skysčių išgeria, kada ir kiek šlapinasi, kada ir kokiomis aplinkybėmis įvyksta nevalingas šlapimo ištekėjimas.
- Fizinė apžiūra: Gydytojas apžiūri pilvą, lytinius organus, moterims gali atlikti ginekologinę apžiūrą, vyrams – patikrinti prostatą.
- Šlapimo tyrimas: Atliekamas siekiant nustatyti, ar nėra šlapimo takų infekcijos, kraujo ar kitų pakitimų šlapime.
- Liekamojo šlapimo tūrio nustatymas: Po šlapinimosi ultragarsu ar kateteriu įvertinama, kiek šlapimo lieka šlapimo pūslėje.
- Urodinaminiai tyrimai: Tai specializuoti tyrimai, kurių metu matuojamas šlapimo pūslės spaudimas, šlapimo srovės greitis, vertinama šlapimo pūslės ir šlaplės veikla. Šie tyrimai padeda tiksliai nustatyti šlapimo nelaikymo tipą ir sunkumą.
- Cistoskopija: plonu vamzdeliu su kamera apžiūrima šlaplės ir pūslės vidus.
- Vaizdiniai tyrimai: Kartais gali būti atliekamas pilvo organų ultragarsinis tyrimas, kompiuterinė tomografija ar magnetinis rezonansas, siekiant įvertinti šlapimo takų struktūrą ir nustatyti galimas anomalijas.
Gydymas
Šlapimo nelaikymo gydymas priklauso nuo jo tipo, priežasties ir sunkumo. Gydymo metodai gali būti konservatyvūs (nechirurginiai) ir chirurginiai.
Konservatyvus gydymas
- Elgesio terapija: Tai pirmos eilės gydymo metodas, apimantis įvairias technikas, skirtas pakeisti šlapinimosi įpročius ir stiprinti dubens dugno raumenis.
- Šlapimo pūslės treniravimas: Pacientas mokomas palaipsniui ilginti laiką tarp šlapinimosi, taip didinant šlapimo pūslės talpą ir mažinant jos jautrumą.
- Reguliarus šlapinimasis: Šlapintis rekomenduojama kas 2–4 valandas, net jei nėra stipraus noro.
- Skysčių vartojimo reguliavimas: Reikia vengti gerti daug skysčių prieš miegą, riboti kofeino ir alkoholio vartojimą, nes jie skatina šlapimo išsiskyrimą.
- Dvigubas šlapinimasis: Po šlapinimosi palaukti kelias minutes ir bandyti šlapintis dar kartą, kad visiškai ištuštinti šlapimo pūslę.
- Dubens dugno raumenų stiprinimas (Kėgelio pratimai): Tai specialūs pratimai, skirti stiprinti raumenis, palaikančius šlapimo pūslę ir šlaplę. Reguliariai atliekant šiuos pratimus, galima žymiai sumažinti arba visiškai pašalinti stresinį šlapimo nelaikymą.
- Svorio mažinimas: Jei yra antsvoris ar nutukimas, svorio mažinimas gali sumažinti spaudimą šlapimo pūslei ir palengvinti simptomus.
- Vaistai:
- Anticholinerginiai vaistai: Šie vaistai atpalaiduoja šlapimo pūslės raumenis ir mažina imperatyvaus šlapimo nelaikymo simptomus.
- Beta-3 adrenoreceptorių agonistai: taip pat atpalaiduoja pūslės raumenis.
- Vietinio poveikio estrogenai (moterims): Gali būti skiriami kremų ar žvakučių pavidalu, siekiant pagerinti šlaplės ir makšties audinių būklę.
- Alfa adrenoblokatoriai (vyrams): Gali būti skiriami, jei šlapimo nelaikymą sukelia padidėjusi prostata.
- Desmopresinas: Sumažina šlapimo gamybą nakties metu.
- Elektrostimuliacija: Naudojami silpni elektros impulsai, kurie stimuliuoja dubens dugno raumenis ir gerina jų funkciją.
- Biofeedback (biologinis grįžtamasis ryšys): Specialių jutiklių pagalba pacientas mokomas geriau suvokti ir kontroliuoti savo dubens dugno raumenis.
- Pesarijai (moterims): Tai į makštį įdedami įtaisai, kurie palaiko šlaplę ir mažina stresinį šlapimo nelaikymą.
Chirurginis gydymas
Chirurginis gydymas taikomas, kai konservatyvūs metodai nėra veiksmingi. Operacijos tikslas – atkurti normalią šlapimo pūslės ir šlaplės funkciją.
- Slingo operacijos: Tai dažniausiai atliekamos operacijos stresiniam šlapimo nelaikymui gydyti. Jų metu po šlaple įdedama sintetinė juostelė (slingas), kuri palaiko šlaplę ir neleidžia jai nusileisti fizinio krūvio metu.
- Kolposuspensija: Šios operacijos metu pakeliamas šlapimo pūslės kaklelis ir šlaplė.
- Dirbtinis šlaplės sfinkteris: Tai implantuojamas įtaisas, kuris padeda kontroliuoti šlapimo tekėjimą. Dažniausiai naudojamas vyrams po prostatos operacijų.
- Botulino toksino injekcijos: Botulino toksinas (botoksas) gali būti suleidžiamas į šlapimo pūslės raumenį, kad sumažintų jo hiperaktyvumą ir imperatyvaus šlapimo nelaikymo simptomus.
- Sakralinė neuromoduliacija: implantuojamas stimuliatorius, kuris siunčia silpnus elektros impulsus į kryžkaulio nervus.
Prevencija
Nors ne visų šlapimo nelaikymo atvejų galima išvengti, yra keletas priemonių, kurios gali sumažinti riziką:
- Reguliariai atlikite Kėgelio pratimus: Stiprūs dubens dugno raumenys padeda išvengti stresinio šlapimo nelaikymo.
- Palaikykite sveiką kūno svorį: Antsvoris ir nutukimas didina spaudimą šlapimo pūslei.
- Venkite vidurių užkietėjimo: Valgykite daug skaidulų turinčio maisto, gerkite pakankamai skysčių.
- Meskite rūkyti: Rūkymas sukelia lėtinį kosulį, kuris gali silpninti dubens dugno raumenis.
- Ribokite kofeino ir alkoholio vartojimą: Šios medžiagos skatina šlapimo išsiskyrimą.
- Laiku gydykite šlapimo takų infekcijas.
- Kontroliuokite lėtines ligas, tokias kaip cukrinis diabetas.
Šlapimo nelaikymas yra dažna ir nemaloni problema, tačiau dažniausiai ją galima sėkmingai gydyti. Svarbu nebijoti kreiptis į gydytoją, kuris padės nustatyti priežastį ir parinkti tinkamiausią gydymo būdą. Ankstyva diagnostika ir gydymas gali žymiai pagerinti gyvenimo kokybę.
