Skrandžio Uždegimas (Gastritas): Priežastys, Simptomai ir Gydymo Būdai, Kuriuos Privalote Žinoti

Skrandžio skausmas, deginantis rėmuo, pykinimas – tai simptomai, kuriuos bent kartą gyvenime yra patyręs kone kiekvienas iš mūsų. Dažnai numojame į juos ranka, teisindamiesi netinkamu maistu ar patirtu stresu. Tačiau už šių, atrodytų, nekaltų pojūčių gali slypėti kur kas rimtesnė problema – skrandžio uždegimas, mediciniškai vadinamas gastritu. Tai viena labiausiai paplitusių virškinimo sistemos ligų pasaulyje, kuri, laiku nediagnozuota ir negydoma, gali sukelti rimtų komplikacijų, įskaitant opaligę ar net skrandžio vėžį. Šiame išsamiame straipsnyje panagrinėsime viską, ką svarbu žinoti apie gastritą: nuo jo priežasčių ir tipų iki moderniausių diagnostikos bei gydymo metodų.

Kas yra skrandžio uždegimas (gastritas)?

Įsivaizduokite, kad jūsų skrandis iš vidaus yra išklotas gleivine – specialiu apsauginiu sluoksniu, kuris saugo skrandžio sieneles nuo agresyvios druskos rūgšties, būtinos maistui virškinti. Gastritas – tai būtent šios apsauginės gleivinės uždegimas. Kai gleivinė pažeidžiama, ji parausta, paburksta, tampa jautresnė ir nebegali tinkamai atlikti savo funkcijos. Dėl to skrandžio sultys pradeda tiesiogiai veikti gilesnius skrandžio sienelės sluoksnius, sukeldamos skausmą ir kitus nemalonius simptomus. Uždegimas gali apimti visą skrandžio gleivinę arba tik tam tikras jos dalis.

Svarbu suprasti, kad gastritas nėra vienas konkretus susirgimas. Tai plati sąvoka, apimanti įvairias būkles, kurias sukelia skirtingi veiksniai. Pagal ligos eigą gastritas skirstomas į du pagrindinius tipus: ūmų ir lėtinį.

Ūmus ir lėtinis gastritas: kuo jie skiriasi?

• Ūmus gastritas: Tai staiga prasidedantis ir trumpai trunkantis skrandžio gleivinės uždegimas. Dažniausiai jį sukelia konkretus dirgiklis – gausus alkoholio vartojimas, apsinuodijimas maistu, tam tikrų vaistų (ypač nesteroidinių vaistų nuo uždegimo) vartojimas ar stiprus stresas (pvz., po traumos ar operacijos). Simptomai būna ryškūs, stiprūs, tačiau pašalinus priežastį, gleivinė paprastai visiškai atsistato per kelias dienas ar savaites.
• Lėtinis gastritas: Ši forma vystosi palaipsniui, per ilgą laiką, o jos simptomai gali būti neryškūs, banguojantys arba jų gali visai nebūti. Pacientas gali jausti tik nežymų diskomfortą po valgio, pilnumo jausmą ar periodišką pykinimą. Dėl šios klastingos eigos lėtinis gastritas dažnai diagnozuojamas pavėluotai. Ilgainiui nuolatinis uždegimas gali sukelti gleivinės atrofiją (išplonėjimą), metaplaziją (ląstelių pasikeitimą) ir ženkliai padidinti skrandžio vėžio riziką.

Pagrindinės gastrito priežastys: nuo bakterijos iki streso

Skrandžio gleivinės uždegimą gali išprovokuoti daugybė veiksnių, tačiau kai kurie iš jų yra ypač dažni. Susipažinkime su pagrindiniais „kaltininkais“.

1. Helicobacter pylori infekcija

Tai spiralės formos bakterija, kuri yra pagrindinė lėtinio gastrito ir skrandžio opaligės priežastis visame pasaulyje. Manoma, kad ja yra infekuota daugiau nei pusė pasaulio gyventojų, nors daugumai ji nesukelia jokių simptomų. Helicobacter pylori puikiai prisitaikiusi išgyventi itin rūgščioje skrandžio terpėje. Ji įsiskverbia į gleivių sluoksnį, prisisitvirtina prie gleivinės ląstelių ir gamina toksinus, kurie ardo apsauginį barjerą, sukelia lėtinį uždegimą ir skatina padidėjusį rūgšties išsiskyrimą. Infekcija dažniausiai įgyjama vaikystėje per nešvarias rankas, užkrėstą maistą ar vandenį.

2. Nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (NVNU)

Tai labai populiari vaistų grupė, kuriai priklauso ibuprofenas, aspirinas, diklofenakas ir kiti. Jie efektyviai malšina skausmą ir mažina uždegimą, tačiau turi ir tamsiąją pusę. NVNU blokuoja fermentus, kurie dalyvauja gaminant prostaglandinus – medžiagas, kurios ne tik skatina uždegimą, bet ir saugo skrandžio gleivinę, gerina jos kraujotaką ir skatina apsauginių gleivių gamybą. Ilgalaikis ar dažnas šių vaistų vartojimas, ypač didelėmis dozėmis, gali pažeisti skrandžio barjerą ir sukelti ūmų erozinį gastritą ar net opas.

3. Alkoholis ir rūkymas

Nesaikingas alkoholio vartojimas tiesiogiai dirgina ir ardo skrandžio gleivinę, mažina apsauginių gleivių sluoksnį ir skatina rūgšties gamybą. Tai viena dažniausių ūmaus gastrito priežasčių. Rūkymas taip pat neigiamai veikia virškinimo sistemą: nikotinas lėtina skrandžio gijimo procesus, didina rūgštingumą ir tulžies refliukso (tulžies patekimo iš dvylikapirštės žarnos į skrandį) riziką, kas dar labiau pažeidžia gleivinę.

4. Stresas

Reikia skirti du streso tipus. Fiziologinis stresas, kurį organizmas patiria po sunkių traumų, nudegimų, didelių operacijų ar sergant kritinėmis ligomis, gali sukelti vadinamąjį „stresinį“ gastritą. Taip nutinka dėl sumažėjusios kraujotakos skrandyje ir padidėjusio streso hormonų kiekio. Lėtinis psichologinis stresas, nors ir nėra tiesioginė gastrito priežastis, gali sustiprinti simptomus, padidinti skrandžio sulčių rūgštingumą ir sulėtinti gijimo procesus.

5. Autoimuninis gastritas

Tai retesnė lėtinio gastrito forma, kai organizmo imuninė sistema per klaidą pradeda atakuoti ir naikinti skrandžio gleivinės ląsteles. Dažniausiai pažeidžiamos ląstelės, gaminančios druskos rūgštį ir vidinį faktorių – baltymą, būtiną vitamino B12 pasisavinimui. Dėl to ilgainiui gali išsivystyti ne tik skrandžio gleivinės atrofija, bet ir piktybinė anemija (mažakraujystė dėl vitamino B12 trūkumo).

Simptomai: kaip atpažinti, kad skrandis siunčia pagalbos signalus?

Gastrito simptomai gali būti labai įvairūs – nuo vos juntamo diskomforto iki stipraus skausmo. Dažniausiai pasireiškia vienas ar keli iš šių požymių:

• Graužiantis, maudžiantis ar aštrus skausmas viršutinėje pilvo dalyje (epigastriume). Skausmas gali sustiprėti arba sumažėti pavalgius.
• Rėmuo (pyrosis). Tai deginimo pojūtis už krūtinkaulio, kylantis stemple aukštyn.
• Pilnumo jausmas. Jaučiamas net suvalgius nedidelį maisto kiekį.
• Pilvo pūtimas ir raugėjimas.
• Pykinimas, kartais ir vėmimas. Vėmimas gali būti su maisto likučiais, gleivėmis, o kartais – su kraujo priemaiša (panašu į kavos tirščius).
• Apetito praradimas.

Ypač pavojingi simptomai, dėl kurių būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją, yra vėmimas krauju, juodos, deguto pavidalo išmatos (melena), staigus svorio kritimas, stiprus pilvo skausmas ar rijimo sutrikimai. Šie požymiai gali rodyti kraujavimą iš virškinamojo trakto ar kitas rimtas komplikacijas.

Diagnostika: kaip gydytojas nustato diagnozę?

Norint tiksliai nustatyti diagnozę ir paskirti tinkamą gydymą, neužtenka vien įvertinti simptomus. Gydytojas gastroenterologas atliks išsamią apklausą apie jūsų gyvenseną, mitybos įpročius, vartojamus vaistus ir atliks reikiamus tyrimus.

Svarbiausi diagnostikos metodai:

• Endoskopija (fibrogastroduodenoskopija, FGS): Tai „auksinis standartas“ diagnozuojant gastritą. Procedūros metu per burną į skrandį įvedamas plonas, lankstus vamzdelis su vaizdo kamera gale. Tai leidžia gydytojui tiesiogiai apžiūrėti stemplės, skrandžio ir dvylikapirštės žarnos gleivinę, įvertinti uždegimo laipsnį, pastebėti erozijas, opas ar kitus pakitimus.
• Biopsija: Endoskopijos metu specialiu instrumentu paimamas mažytis gleivinės gabalėlis. Jis siunčiamas į laboratoriją histologiniam ištyrimui, kuris padeda patvirtinti uždegimą, nustatyti jo tipą ir priežastį (pvz., aptikti H. pylori bakterijas ar autoimuninius pokyčius).
• Testai Helicobacter pylori infekcijai nustatyti: Infekciją galima diagnozuoti keliais būdais: atliekant biopsijos tyrimą, iš kraujo (ieškoma antikūnų), išmatų (ieškoma bakterijos antigenų) arba atliekant karbamido kvėpavimo mėginį, kuris yra labai tikslus ir neinvazinis.
• Kraujo tyrimai: Bendras kraujo tyrimas gali parodyti anemiją (mažakraujystę), kuri gali būti lėtinio kraujavimo iš skrandžio arba vitamino B12 stokos (autoimuninio gastrito atveju) požymis.

Gastrito gydymas: kompleksinis požiūris į sveikatą

Gastrito gydymas visada yra kompleksinis ir apima ne tik vaistus, bet ir esminius mitybos bei gyvenimo būdo pokyčius. Gydymo planas priklauso nuo gastrito priežasties, tipo ir sunkumo.

1. Medikamentinis gydymas

• Antibiotikai: Jei gastrito priežastis yra H. pylori infekcija, skiriamas specialus gydymo kursas, vadinamas eradikacine terapija. Dažniausiai tai yra dviejų ar trijų antibiotikų ir rūgštingumą mažinančio vaisto derinys, vartojamas 10–14 dienų. Labai svarbu suvartoti visą paskirtą kursą, net jei simptomai pagerėja anksčiau.
• Rūgštingumą mažinantys vaistai: Tai pagrindinė vaistų grupė, skirta gastrito simptomams malšinti ir gleivinei gyti.
  • Protonų siurblio inhibitoriai (PSI): (pvz., omeprazolas, pantoprazolas) – tai patys stipriausi vaistai, blokuojantys rūgšties gamybą skrandyje.
  • H2 receptorių blokatoriai: (pvz., ranitidinas, famotidinas) – taip pat mažina rūgšties gamybą, bet yra silpnesni nei PSI.
  • Antacidiniai preparatai: (pvz., Rennie, Maalox) – tai greitai veikiantys vaistai, kurie neutralizuoja jau pagamintą skrandžio rūgštį, tačiau jų poveikis trumpalaikis. Tinka simptomams greitai numalšinti.
• Gleivinę apsaugantys vaistai: Preparatai su bismutu ar sukralfatu suformuoja apsauginį sluoksnį ant pažeistos gleivinės, taip apsaugodami ją nuo rūgšties poveikio ir skatindami gijimą.

2. Mitybos svarba: maistas kaip vaistas

Sergant gastritu, mitybos korekcija yra tokia pat svarbi kaip ir vaistai. Pagrindinis principas – valgyti tai, kas nedirgina skrandžio ir yra lengvai virškinama.

Ko reikėtų vengti?

• Aštraus, riebaus, kepto, rūkyto maisto.
• Rūgščių produktų (citrusinių vaisių, pomidorų, acto).
• Kavos, stiprios arbatos, gazuotų gėrimų, alkoholio.
• Šokolado, mėtų.
• Šviežių mielinių kepinių, ruginės duonos.
• Per karšto ar per šalto maisto.

Ką rinktis?

• Virtas, troškintas garuose arba orkaitėje ruoštas maistas.
• Gleivingos košės (avižų, ryžių, manų).
• Virtos ar garintos daržovės (morkos, bulvės, moliūgai, cukinijos).
• Neriebi mėsa (vištiena, kalakutiena, triušiena) ir žuvis.
• Pieniška daržovių sriuba, neriebus sultinys.
• Gerai prinokę, nerūgštūs vaisiai (bananai, kepti obuoliai).
• Kefyras, natūralus jogurtas, varškė.
• Žolelių arbatos (ramunėlių, medetkų).

Labai svarbu valgyti reguliariai, 4-5 kartus per dieną, mažomis porcijomis, gerai sukramtyti maistą ir nepersivalgyti. Paskutinis valgymas turėtų būti likus bent 2-3 valandoms iki miego.

3. Gyvenimo būdo pokyčiai ir prevencija

Norint išvengti gastrito pasikartojimo, būtina peržiūrėti savo kasdienius įpročius:

• Meskite rūkyti ir apribokite alkoholio vartojimą. Tai du didžiausi skrandžio „priešai“.
• Atsargiai vartokite vaistus. Ypač NVNU. Visada pasitarkite su gydytoju arba vaistininku, neviršykite dozių ir, jei įmanoma, vartokite juos pavalgius.
• Valdykite stresą. Raskite jums tinkančių atsipalaidavimo būdų: reguliariai mankštinkitės, užsiimkite joga, meditacija, skirkite laiko savo pomėgiams.
• Laikykitės higienos. Dažnai plaukite rankas, ypač prieš valgį ir pasinaudoję tualetu, kad sumažintumėte riziką užsikrėsti H. pylori.

Išvada

Skrandžio uždegimas (gastritas) – tai rimta ir varginanti būklė, kuri gali ženkliai pabloginti gyvenimo kokybę. Niekada neignoruokite savo kūno siunčiamų signalų. Pajutę pirmuosius simptomus – skausmą, rėmenį, pykinimą – nesigydykite patys ir neatidėliokite vizito pas gydytoją. Laiku nustatyta diagnozė, tiksliai parinktas gydymas ir sąmoningas požiūris į savo mitybą bei gyvenimo būdą leis ne tik numalšinti nemalonius pojūčius, bet ir išvengti pavojingų komplikacijų bei džiaugtis sveiku ir pilnaverčiu gyvenimu.