Skrandžio opa – tai žaizda skrandžio gleivinėje, kuri gali sukelti nemalonius simptomus ir, negydoma, rimtas komplikacijas. Nors anksčiau manyta, kad opos atsiranda dėl streso ar aštraus maisto, dabar žinome, kad pagrindinė priežastis yra *Helicobacter pylori* bakterija arba ilgalaikis nesteroidinių vaistų nuo uždegimo (NVNU) vartojimas.
Kas yra skrandžio opa?
Skrandžio opa yra atvira žaizda, pažeidžianti skrandžio gleivinės sluoksnį. Ji gali būti įvairaus dydžio – nuo kelių milimetrų iki kelių centimetrų. Dažniausiai opos atsiranda skrandžio prievarčio srityje arba dvylikapirštėje žarnoje (dvylikapirštės žarnos opa). Skrandžio opa nėra tas pats, kas rėmuo ar gastritas, nors šios būklės gali turėti panašių simptomų.
Priežastys ir rizikos veiksniai
Pagrindinės skrandžio opos priežastys yra dvi:
- Helicobacter pylori (H. pylori) bakterija. Ši bakterija gyvena daugelio žmonių skrandžiuose, tačiau ne visiems sukelia opas. Manoma, kad H. pylori pažeidžia skrandžio gleivinę, sukeldama uždegimą ir ilgainiui – opą. Bakterija plinta per užterštą maistą, vandenį ar artimą kontaktą su užsikrėtusiu asmeniu.
- Nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (NVNU). Šie vaistai, tokie kaip ibuprofenas, aspirinas, naproksenas, diklofenakas ir kiti, plačiai naudojami skausmui malšinti, karščiavimui mažinti ir uždegimui slopinti. Ilgalaikis ar didelėmis dozėmis vartojami NVNU gali dirginti ir pažeisti skrandžio gleivinę, sukeldami opas.
Kiti, mažiau paplitę, rizikos veiksniai:
- Zollinger-Ellison sindromas. Reta būklė, kai skrandyje susidaro navikai, gaminantys per daug skrandžio rūgšties.
- Kitos ligos. Kai kurios ligos, pvz., Krono liga, gali padidinti skrandžio opos riziką.
- Stresas. Nors pats stresas opų nesukelia, jis gali pabloginti esamus simptomus ir sulėtinti gijimą. Sunkus fizinis stresas, pvz., po didelių operacijų ar nudegimų, gali sukelti vadinamąsias stresines opas.
- Rūkymas. Rūkymas didina H. pylori infekcijos riziką ir lėtina opų gijimą.
- Alkoholio vartojimas. Per didelis alkoholio vartojimas gali dirginti skrandžio gleivinę ir didinti opos atsiradimo tikimybę.
- Genetinis polinkis. Yra tam tikras genetinis polinkis sirgti skrandžio opomis.
Skrandžio opos simptomai
Skrandžio opos simptomai gali būti labai įvairūs – nuo lengvo diskomforto iki stipraus skausmo. Dažniausi simptomai yra:
- Skausmas viršutinėje pilvo dalyje. Tai dažniausias simptomas. Skausmas paprastai būna deginantis, graužiantis ar maudžiantis. Jis gali atsirasti ir praeiti, priklausomai nuo valgymo laiko. Dažnai skausmas sustiprėja praėjus kelioms valandoms po valgio arba naktį, kai skrandis tuščias.
- Rėmuo. Deginimo jausmas už krūtinkaulio, kylantis į stemplę.
- Pykinimas ir vėmimas.
- Pilvo pūtimas.
- Apetito stoka.
- Svorio kritimas.
- Ankstyvas sotumo jausmas.
- Tamsios, deguto spalvos išmatos. Tai rodo kraujavimą iš opos.
- Vėmimas krauju. Taip pat kraujavimo požymis.
Svarbu pažymėti, kad kai kurie žmonės, turintys skrandžio opą, gali nejausti jokių simptomų. Tai ypač būdinga vyresnio amžiaus žmonėms ir tiems, kurie vartoja NVNU.
Diagnostika
Jei įtariate skrandžio opą, būtina kreiptis į gydytoją. Diagnozei nustatyti gali būti atliekami šie tyrimai:
- Endoskopija. Tai pagrindinis tyrimo metodas. Plonas, lankstus vamzdelis su kamera (endoskopas) įvedamas per burną į stemplę, skrandį ir dvylikapirštę žarną. Gydytojas gali apžiūrėti gleivinę, paimti audinio mėginių (biopsiją) H. pylori bakterijai nustatyti ir, jei reikia, sustabdyti kraujavimą.
- Rentgeno tyrimas su bario kontrastu. Pacientas išgeria bario tirpalo, kuris padengia virškinamąjį traktą ir leidžia jį aiškiai matyti rentgeno nuotraukose. Šis tyrimas naudojamas rečiau nei endoskopija.
- Išmatų tyrimas. Gali būti atliekamas H. pylori bakterijai arba kraujui išmatose nustatyti.
- Kraujo tyrimas. Gali būti atliekamas H. pylori antikūnams nustatyti arba anemijai (mažakraujystei) dėl kraujavimo įvertinti.
- Kvėpavimo testas. Šis testas naudojamas *H. Pylori* bakterijai nustatyti.
Gydymas
Skrandžio opos gydymas priklauso nuo jos priežasties. Pagrindiniai gydymo tikslai yra:
- Pašalinti priežastį (pvz., *H. Pylori* bakteriją).
- Sumažinti skrandžio rūgšties gamybą.
- Apsaugoti skrandžio gleivinę.
- Skatinti opos gijimą.
Gydymas dažniausiai apima:
- Antibiotikai. Jei nustatoma H. pylori infekcija, skiriamas antibiotikų kursas, dažniausiai derinant du ar tris antibiotikus.
- Protonų siurblio inhibitoriai (PSI). Šie vaistai (pvz., omeprazolis, pantoprazolis, lansoprazolis) slopina skrandžio rūgšties gamybą ir padeda opai gyti.
- H2 receptorių blokatoriai. Šie vaistai (pvz., ranitidinas, famotidinas) taip pat mažina skrandžio rūgšties gamybą, bet yra silpnesni nei PSI.
- Antacidiniai vaistai. Šie vaistai (pvz., aliuminio hidroksidas, magnio hidroksidas) neutralizuoja skrandžio rūgštį ir greitai malšina simptomus.
- Gleivinę apsaugantys vaistai. Sukralfatas sudaro apsauginį sluoksnį ant opos paviršiaus ir skatina gijimą. Bizmuto subsalicilatas taip pat gali apsaugoti gleivinę ir turėti antibakterinį poveikį prieš H. pylori.
Jei opą sukėlė NVNU vartojimas, gydytojas rekomenduos nutraukti šių vaistų vartojimą arba pakeisti juos kitais vaistais, kurie mažiau kenkia skrandžiui. Sunkiais atvejais, pvz., esant kraujavimui ar perforacijai (opos prakiurimui), gali prireikti chirurginio gydymo.
Komplikacijos
Negydoma skrandžio opa gali sukelti rimtų komplikacijų:
- Kraujavimas. Kraujavimas iš opos gali būti lėtas ir sukelti anemiją, arba staigus ir gausus, keliantis pavojų gyvybei.
- Perforacija. Opos prakiurimas – tai skylės susidarymas skrandžio ar dvylikapirštės žarnos sienelėje. Tai labai pavojinga būklė, reikalaujanti skubios chirurginės pagalbos.
- Penetracija. Opa gali įaugti į gretimus organus, pvz., kasą ar kepenis.
- Skrandžio išėjimo obstrukcija. Dėl uždegimo ir randėjimo gali susiaurėti skrandžio prievarčio sritis, trukdant maistui patekti į dvylikapirštę žarną.
- Skrandžio vėžys. Ilgalaikė H. pylori infekcija didina skrandžio vėžio riziką.
Prevencija
Nors ne visų skrandžio opų galima išvengti, yra keletas dalykų, kuriuos galite padaryti, kad sumažintumėte riziką:
- Laikykitės higienos. Kruopščiai plaukite rankas prieš valgydami ir po tualeto. Venkite užteršto maisto ir vandens.
- Atsargiai vartokite NVNU. Jei turite vartoti NVNU, darykite tai trumpai ir mažiausiomis veiksmingomis dozėmis. Pasitarkite su gydytoju dėl skrandį apsaugančių vaistų vartojimo kartu su NVNU.
- Nerūkykite. Rūkymas didina H. pylori infekcijos riziką ir lėtina opų gijimą.
- Vartokite alkoholį saikingai. Per didelis alkoholio vartojimas gali dirginti skrandžio gleivinę.
- Valdykite stresą. Nors stresas pats opų nesukelia, jis gali pabloginti simptomus. Išmokite streso valdymo technikų, pvz., jogos, meditacijos ar kvėpavimo pratimų.
- Reguliariai tikrinkitės. Jei turite rizikos veiksnių, sergate lėtinėmis ligomis arba jaučiate nerimą keliančius simptomus, kreipkitės į gydytoją ir reguliariai tikrinkitės sveikatą. Ankstyva diagnostika ir gydymas gali padėti išvengti komplikacijų.
Skrandžio opa – rimta liga, tačiau anksti diagnozavus ir tinkamai gydant, dauguma žmonių visiškai pasveiksta. Svarbiausia – kreiptis į gydytoją, jei jaučiate nerimą keliančius simptomus, ir laikytis gydytojo nurodymų.
