Daugelis iš mūsų esame girdėję apie skrandžio bakteriją, dažniausiai minimą kaip *Helicobacter pylori* (trumpiau – *H. pylori*). Tačiau ką iš tiesų žinome apie šį mikroorganizmą, jo keliamas grėsmes ir, svarbiausia, kaip su juo kovoti? Šis straipsnis skirtas išsamiai apžvelgti *H. pylori* – nuo jos atsiradimo istorijos iki šiuolaikinių gydymo metodų.
Kas yra *Helicobacter pylori*?
*Helicobacter pylori* yra spiralės formos bakterija, kuri gyvena skrandžio gleivinėje ir dvylikapirštėje žarnoje. Tai vienas labiausiai paplitusių žmogaus patogenų pasaulyje – manoma, kad ja užsikrėtusi daugiau nei pusė pasaulio gyventojų. Įdomu tai, kad *H. pylori* prisitaikė išgyventi itin rūgščioje skrandžio aplinkoje, kurioje dauguma kitų bakterijų žūtų. Ji tai daro gamindama fermentą ureazę, kuris neutralizuoja skrandžio rūgštį, sukuriant bakterijai palankią mikroaplinką.
Kaip užsikrečiama *H. pylori*?
Tikslus užsikrėtimo kelias nėra visiškai aiškus, tačiau manoma, kad dažniausiai *H. pylori* perduodama fekaliniu-oraliniu būdu, t.y., per užterštą maistą, vandenį ar tiesioginį kontaktą su užsikrėtusio asmens seilėmis ar išmatomis. Užsikrėtimas dažniausiai įvyksta vaikystėje, ypač besivystančiose šalyse, kur higienos sąlygos yra prastesnės. Gyvenimas perpildytose patalpose, bendras rankšluosčių ar indų naudojimas taip pat didina užsikrėtimo riziką.
*H. pylori* sukeliamos ligos ir simptomai
Daugeliui užsikrėtusiųjų *H. pylori* nesukelia jokių simptomų ir jie net nežino, kad yra infekuoti. Tačiau daliai žmonių ši bakterija gali sukelti įvairias virškinamojo trakto ligas:
- Gastritas. Tai skrandžio gleivinės uždegimas, kuris gali būti ūminis arba lėtinis. Simptomai gali būti viršutinės pilvo dalies skausmas, pykinimas, vėmimas, pilnumo jausmas pavalgius.
- Skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opos. *H. pylori* yra pagrindinė šių opų priežastis. Opos simptomai panašūs į gastrito, tačiau skausmas dažnai būna stipresnis ir gali pasireikšti naktį ar tuščiu skrandžiu.
- Skrandžio vėžys. Ilgalaikė *H. pylori* infekcija yra vienas svarbiausių skrandžio vėžio rizikos veiksnių. Nors ne visiems užsikrėtusiems išsivysto vėžys, ši bakterija reikšmingai padidina jo tikimybę.
- MALT limfoma. Tai reta skrandžio limfomos forma, taip pat susijusi su *H. pylori* infekcija.
- Funkcinė dispepsija. Šis sutrikimas apibūdinamas virškinimo sutrikimais, nesant aiškios organinės priežasties. *H. pylori* gali prisidėti prie šios būklės vystymosi.
- Geležies stokos anemija. Retesniais atvėjais ši bakterija gali sukelti.
Svarbu paminėti, kad simptomų stiprumas ir ligos eiga labai individualūs ir priklauso nuo daugelio veiksnių, įskaitant bakterijos virulentiškumą (gebėjimą sukelti ligą), žmogaus genetinį polinkį ir kitus veiksnius.
Kaip diagnozuojama *H. pylori* infekcija?
Yra keletas būdų nustatyti *H. pylori* infekciją:
- Išmatų antigeno testas. Tai neinvazinis tyrimas, kurio metu ieškoma *H. pylori* antigenų išmatose.
- Kvėpavimo testas su karbamidu. Pacientas išgeria skysčio, kuriame yra žymėto karbamido. Jei skrandyje yra *H. pylori*, ji suskaidys karbamidą ir išskirs žymėtą anglies dioksidą, kuris bus aptinkamas iškvėptame ore.
- Endoskopija ir biopsija. Tai invazinis tyrimas, kurio metu į skrandį įvedamas plonas vamzdelis su kamera (endoskopas). Apžiūrimos skrandžio ir dvylikapirštės žarnos gleivinės, paimamas audinio mėginys (biopsija) histologiniam tyrimui ir *H. pylori* nustatymui.
- Kraujo tyrimas. Šis tyrimas nustato antikūnus prieš *H. pylori*, tačiau jis negali atskirti aktyvios infekcijos nuo persirgtos, todėl nėra toks tikslus kaip kiti metodai.
Gydytojas parinks tinkamiausią tyrimo metodą, atsižvelgdamas į paciento simptomus, amžių ir kitus veiksnius.
*H. pylori* gydymas
Nustačius *H. pylori* infekciją, ypač jei ji sukelia simptomus ar yra susijusi su skrandžio opomis ar kitomis ligomis, skiriamas gydymas. Pagrindinis gydymo tikslas – sunaikinti bakteriją ir užkirsti kelią ligos pasikartojimui ar komplikacijų vystymuisi.
Standartinis gydymas – tai vadinamoji triguba terapija, kurią sudaro protonų siurblio inhibitorius (PSI) (pvz., omeprazolas, pantoprazolas) ir du antibiotikai (dažniausiai klaritromicinas ir amoksicilinas arba metronidazolas). Gydymo kursas paprastai trunka 10-14 dienų. Kartais skiriama keturguba terapija, pridedant bismuto preparatą, ypač jei triguba terapija buvo nesėkminga.
Labai svarbu tiksliai laikytis gydytojo nurodymų ir vartoti visus paskirtus vaistus, net jei simptomai pagerėja anksčiau. Nutraukus gydymą per anksti, bakterija gali neišnykti visiškai ir tapti atspari antibiotikams. Po gydymo kurso rekomenduojama pakartoti tyrimą (dažniausiai išmatų antigeno testą arba kvėpavimo testą), kad įsitikintumėte, jog bakterija buvo sėkmingai sunaikinta. Jei bakterija išlieka, gali būti skiriamas kitoks gydymo režimas.
Alternatyvūs ir papildomi gydymo metodai
Nors antibiotikai yra pagrindinis *H. pylori* gydymo būdas, domimasi ir alternatyviais ar papildomais metodais, kurie galėtų padėti kovoti su šia infekcija arba sumažinti jos sukeliamą žalą.
- Probiotikai. Kai kurie tyrimai rodo, kad probiotikai (gyvosios gerosios bakterijos) gali padėti sumažinti antibiotikų sukeliamus šalutinius poveikius (pvz., viduriavimą) ir pagerinti gydymo efektyvumą. Tačiau reikia daugiau tyrimų, kad būtų galima tvirtai rekomenduoti probiotikus kaip standartinę *H. pylori* gydymo dalį.
- Medus. Yra duomenų, kad tam tikros rūšies medus (pvz., Manuka medus) gali slopinti *H. pylori* augimą. Tačiau medus negali pakeisti antibiotikų ir turėtų būti vartojamas tik kaip papildoma priemonė.
- Augaliniai preparatai. Kai kurie augalai, pavyzdžiui, saldymedis, imbieras, česnakas, bruknės, spanguolės, turi savybių, kurios gali padėti kovoti su *H. pylori* arba sumažinti skrandžio uždegimą. Tačiau šių augalų veiksmingumas nėra pakankamai ištirtas ir jie neturėtų būti naudojami vietoj tradicinio gydymo.
Prevencija
Kadangi tikslus *H. pylori* plitimo kelias nėra visiškai aiškus, specifinių prevencijos priemonių nėra. Tačiau galima sumažinti užsikrėtimo riziką laikantis bendrų higienos taisyklių:
- Dažnai plauti rankas su muilu ir vandeniu, ypač po tualeto, prieš valgį ir maisto ruošimą.
- Vengti vartoti užterštą maistą ir vandenį.
- Kruopščiai plauti vaisius ir daržoves.
- Vengti dalintis stalo įrankiais, indais ir rankšluosčiais su kitais žmonėmis.
- Vengti artimo kontakto su asmenimis, turinčiais virškinimo trakto simptomų.
Ateities perspektyvos
Mokslininkai intensyviai tiria *H. pylori*, siekdami geriau suprasti jos biologiją, patogenezę ir sąveiką su žmogaus organizmu. Kuriami nauji diagnostikos metodai, leidžiantys greičiau ir tiksliau nustatyti infekciją. Taip pat intensyviai ieškoma naujų gydymo būdų, įskaitant vakcinas prieš *H. pylori*, kurios galėtų užkirsti kelią užsikrėtimui ir su juo susijusioms ligoms. Didelis dėmesys skiriamas ir bakterijų atsparumo antibiotikams problemai spręsti, ieškant alternatyvių antimikrobinių medžiagų.
Gyvenimo būdo rekomendacijos sergant
Be medikamentinio gydymo, svarbu koreguoti ir gyvenimo būdą:
- Mityba. Rekomenduojama vengti aštraus, riebaus, rūkyto maisto, alkoholio, kavos, gazuotų gėrimų, kurie gali dirginti skrandžio gleivinę ir sustiprinti simptomus. Valgyti reikėtų dažniau, bet mažesnėmis porcijomis.
- Rūkymas. Rūkymas didina skrandžio rūgšties gamybą, silpnina gleivinės apsaugą ir lėtina opų gijimą, todėl būtina mesti rūkyti.
- Streso valdymas. Stresas gali pabloginti virškinimo trakto simptomus, todėl svarbu rasti būdų, kaip jį valdyti – tai gali būti joga, meditacija, kvėpavimo pratimai ar kitos atpalaiduojančios veiklos.
Apibendrinant, *Helicobacter pylori* yra plačiai paplitusi bakterija, kuri gali sukelti rimtas virškinamojo trakto ligas. Ankstyva diagnostika ir tinkamas gydymas yra labai svarbūs siekiant išvengti komplikacijų. Nors specifinės prevencijos nėra, laikantis higienos taisyklių ir sveikos gyvensenos principų galima sumažinti užsikrėtimo riziką ir pagerinti savijautą.
