Skoliozė: išsamus žvilgsnis į stuburo iškrypimą

Skoliozė – tai stuburo iškrypimas į šoną, dažniausiai pasireiškiantis paauglystėje, tačiau galintis atsirasti bet kuriame amžiuje. Nors lengvi iškrypimai dažnai nesukelia didelių problemų, sunkesni atvejai gali sukelti skausmą, kvėpavimo sutrikimus ir netgi paveikti vidaus organų veiklą. Šiame straipsnyje išsamiai aptarsime skoliozę – jos priežastis, simptomus, diagnostiką, gydymo būdus ir gyvenimo su šia būkle ypatumus.

Kas yra skoliozė ir kokios jos priežastys?

Skoliozė apibrėžiama kaip stuburo išlinkimas į šoną, dažnai kartu pasireiškiantis ir stuburo slankstelių rotacija. Vizualiai tai gali atrodyti kaip S arba C raidės formos stuburas. Priklausomai nuo iškrypimo laipsnio ir atsiradimo priežasties, skoliozė skirstoma į kelias pagrindines rūšis.

  • Idiopatinė skoliozė. Tai dažniausia skoliozės forma, sudaranti apie 80% visų atvejų. Jos priežastis nėra žinoma, tačiau manoma, kad tam įtakos gali turėti genetiniai veiksniai, augimo ypatumai ir nervų sistemos veikla. Idiopatinė skoliozė dažniausiai pasireiškia paauglystėje, spartaus augimo laikotarpiu.
  • Įgimta skoliozė. Ši skoliozės forma atsiranda dėl stuburo slankstelių formavimosi sutrikimų dar embriono vystymosi stadijoje. Ji gali būti susijusi su kitais įgimtais sindromais ar anomalijomis.
  • Neuromuskulinė skoliozė. Ši skoliozės rūšis išsivysto dėl nervų ar raumenų ligų, tokių kaip cerebrinis paralyžius, raumenų distrofija ar nugaros smegenų pažeidimai. Šios ligos silpnina stuburą palaikančius raumenis, todėl stuburas gali iškrypti.
  • Degeneracinė skoliozė. Ši forma dažniausiai pasireiškia vyresniame amžiuje dėl stuburo tarpslankstelinių diskų ir sąnarių degeneracinių pokyčių, susijusių su senėjimu ar osteoartritu.

Skoliozė: išsamus žvilgsnis į stuburo iškrypimą

Skoliozės simptomai: kaip atpažinti?

Lengvos skoliozės formos dažnai nesukelia jokių simptomų ir gali būti pastebėtos tik atsitiktinai, atliekant rentgeno tyrimą dėl kitų priežasčių. Tačiau didėjant iškrypimui, gali atsirasti šie požymiai:

  • Nelygūs pečiai. Vienas petys gali būti aukščiau už kitą.
  • Išsikišęs mentės kampas. Viena mentė gali būti labiau atsikišusi nei kita.
  • Nelygus juosmuo. Klubai gali būti skirtingame aukštyje.
  • Nevienodas atstumas tarp rankų ir liemens.
  • Galvos polinkis į vieną pusę.
  • Skausmas nugaros srityje. Dažniausiai jaučiamas apatinėje nugaros dalyje, tačiau gali plisti ir į kitas sritis.
  • Raumenų nuovargis. Ilgiau pastovėjus ar pasėdėjus, gali greičiau pavargti nugaros raumenys.
  • Kvėpavimo sutrikimai. Sunkiais atvejais, kai stuburo iškrypimas stipriai spaudžia krūtinės ląstą, gali pasunkėti kvėpavimas.
  • Širdies veiklos sutrikimai. Labai retais atvejais, esant stipriai krūtinės ląstos deformacijai, gali būti paveikta ir širdies veikla.

Svarbu paminėti, jog tai bendriniai simptomai ir individualus ju pasireiškimas stipriai skiriasi.

Skoliozės diagnostika: kaip nustatomas stuburo iškrypimas?

Diagnozuojant skoliozę, svarbiausią vaidmenį atlieka gydytojo apžiūra ir rentgenologinis tyrimas. Gydytojas apžiūros metu įvertina paciento laikyseną, pečių, menčių, klubų simetriją, stuburo judesius. Taip pat gali būti atliekamas Adamso testas – pacientas pasilenkia į priekį, o gydytojas stebi, ar nėra asimetrijos nugaros srityje.

Rentgenologinis tyrimas (stuburo rentgenograma) yra būtinas norint patvirtinti skoliozės diagnozę, nustatyti iškrypimo laipsnį (Cobb kampą) ir iškrypimo tipą. Cobb kampas matuojamas ant rentgeno nuotraukos, nubrėžiant linijas, lygiagrečias labiausiai pakrypusių slankstelių viršutinei ir apatinei briaunoms. Šių linijų susikirtimo kampas ir yra Cobb kampas.

Kai kuriais atvejais, ypač esant neuromuskulinei ar įgimtai skoliozei, gali būti reikalingi papildomi tyrimai, tokie kaip magnetinio rezonanso tomografija (MRT) ar kompiuterinė tomografija (KT), siekiant detaliau įvertinti stuburo kanalą, nervų šakneles ir kitas struktūras.

Skoliozės gydymas: nuo stebėjimo iki operacijos

Skoliozės gydymas priklauso nuo kelių veiksnių: iškrypimo laipsnio, paciento amžiaus, augimo potencialo, simptomų sunkumo ir skoliozės tipo. Gydymo tikslas – sustabdyti iškrypimo progresavimą, sumažinti skausmą, pagerinti laikyseną ir, jei įmanoma, ištiesinti stuburą.

  • Stebėjimas. Lengvos skoliozės formos (Cobb kampas iki 20-25 laipsnių), ypač jei pacientas jau baigęs augti, dažnai nereikalauja jokio specifinio gydymo. Tokiu atveju rekomenduojama reguliariai lankytis pas gydytoją ir atlikti kontrolines rentgenogramas, kad būtų galima stebėti, ar iškrypimas neprogresuoja.
  • Kineziterapija. Specialūs pratimai, skirti stiprinti nugaros ir pilvo raumenis, gerinti laikyseną ir lankstumą, gali padėti sumažinti skausmą ir sustabdyti iškrypimo progresavimą, ypač lengvais ir vidutiniais atvejais. Labai svarbu, kad pratimus parinktų ir jų atlikimą prižiūrėtų kvalifikuotas kineziterapeutas.
  • Įtvarai (korsetai). Vidutinio sunkumo skoliozei (Cobb kampas 25-45 laipsniai), ypač dar augantiems vaikams ir paaugliams, gali būti skiriamas specialus įtvaras (korsetas). Įtvaras nesumažina jau esamo iškrypimo, tačiau gali padėti sustabdyti jo progresavimą. Įtvarą reikia nešioti didžiąją paros dalį, dažniausiai 18-23 valandas per parą.
  • Chirurginis gydymas. Sunkiais atvejais (Cobb kampas virš 45-50 laipsnių), kai iškrypimas progresuoja nepaisant konservatyvaus gydymo, sukelia stiprų skausmą, kvėpavimo sutrikimus ar kitas komplikacijas, gali būti reikalinga operacija. Operacijos metu stuburas ištiesinamas ir sutvirtinamas metaliniais implantais (varžtais, strypais, kabliukais).

Gyvenimas su skolioze. Patarimai.

Gyvenimas su skolioze reikalauja tam tikrų prisitaikymų, bet jis gali buti pilnavertis, fiziskai aktyvus, svarbu vadovautis gydytoju patarimais ir imtis priemoniu stuburo sveikatos palaikymui. Keletas patarimu:

  • Reguliari mankšta: Svarbu stiprinti nugaros raumenys, atlikti kineziterapijos pratimų.
  • Taisyklinga laikysena: Svarbu islaikyti taisyklinga laikysena sedint, stovint, einant.
  • Ergonomiška darbo vieta: Dirbant kompiuteriu ar atliekant kitus sedimus darbus, svarbu pasirūpinti ergonomiška kėde ir stalu.
  • Tinkamas čiužinys ir pagalvė: Miegui rinktis ortopedini čiužini ir pagalve.
  • Vengti sunkių daiktų kėlimo: Keliant sunkius daiktus, svarbu tai daryti taisyklingai, kad nebutu apkrautas stuburas.
  • Sveika mityba: Subalansuota mityba, kurioje gausu kalcio ir vitamino D, svarbi kaulų sveikatai.

Skoliozė – tai būklė, kurią galima valdyti. Ankstyva diagnostika, tinkamas gydymas ir aktyvus gyvenimo būdas gali padėti išvengti rimtų komplikacijų ir gyventi visavertį gyvenimą.

Komentarai

Kolkas komentarų nėra

    Parašykite komentarą

    El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *