Širdies smūgis be įspėjimo: kaip laiku atpažinti miokardo infarktą ir išsaugoti gyvybę?

Lietuvoje širdies ir kraujagyslių ligos jau daugelį metų užima skaudžią pirmąją vietą mirtingumo statistikoje. Nors medicina žengia septynmyliais žingsniais į priekį, o modernūs gydymo metodai, tokie kaip kraujagyslių stentavimas, tapo kasdienybe, miokardo infarktas vis dar išlieka viena didžiausių grėsmių mūsų visuomenės sveikatai. Dažnai jis užklumpa netikėtai – ne tik vyresnio amžiaus senjorus, bet ir darbingus, aktyvius žmones, kurie nė neįtarė turintys problemų. Tačiau ar tikrai infarktas trenkia „kaip perkūnas iš giedro dangaus“? O gal mes tiesiog nemokame skaityti organizmo siunčiamų pavojaus signalų?

Šiame straipsnyje giliai panirsime į tai, kas iš tikrųjų vyksta mūsų krūtinėje infarkto metu, kodėl moterims širdies smūgis pasireiškia kitaip nei vyrams ir kokie veiksmai per pirmąją valandą gali lemti skirtumą tarp visiško pasveikimo ir neįgalumo ar net mirties. Tai nėra tik sausa medicininė teorija – tai žinios, kurios gali išgelbėti jūsų arba jūsų artimojo gyvybę.

Kas iš tiesų yra miokardo infarktas?

Daugelis žmonių terminą „infarktas“ vartoja gana laisvai, tačiau mediciniškai tai yra labai konkretus ir dramatiškas procesas. Miokardo infarktas įvyksta tuomet, kai staiga nutrūksta kraujo tekėjimas į tam tikrą širdies raumens (miokardo) dalį. Širdis yra organas, kuris dirba be poilsio dienų ir reikalauja nuolatinio deguonies bei maistinių medžiagų tiekimo. Šį tiekimą užtikrina vainikinės (koronarinės) arterijos.

Bėgant metams, dėl įvairių rizikos veiksnių, ant šių arterijų vidinių sienelių kaupiasi riebalinės sankaupos, vadinamos aterosklerozinėmis plokštelėmis. Įsivaizduokite vandentiekio vamzdį, kuris pamažu apkalkėja ir siaurėja. Tačiau infarktas dažniausiai įvyksta ne tada, kai vamzdis užsikemša visiškai pamažu, o kai viena iš tų plokštelių staiga įtrūksta. Organizmą ištinka šokas ir jis bando „gydyti“ įtrūkimą, siųsdamas trombocitus, kurie suformuoja krešulį (trombą). Būtent šis krešulys akimirksniu užblokuoja arteriją. Kraujas nebegali pasiekti tam tikro širdies ploto, ir raumuo pradeda dusti. Jei kraujotaka neatkuriama per kelias valandas, ta širdies dalis miršta – tai ir yra negrįžtamas miokardo infarktas.

Kardiologai dažnai kartoja frazę: „Laikas yra raumuo“. Kiekviena uždelsta minutė reiškia vis daugiau žuvusių širdies ląstelių, kurių organizmas nebegalės atkurti. Vietoj gyvo, pulsuojančio audinio susiformuoja randas, kuris nebegali susitraukti, todėl širdis tampa silpnesnė, vystosi širdies nepakankamumas.

Klastingi simptomai: ne visada kaip filmuose

Mes visi esame matę filmų scenas: žmogus griebiasi už krūtinės, jo veidą perkreipia skausmas, ir jis krenta ant žemės. Taip, tai yra klasikinis „holivudinis“ infarktas, tačiau realybėje simptomai gali būti kur kas subtilesni ir klastingesni. Būtent dėl to žmonės dažnai delsia kviesti pagalbą, manydami, kad tai tik skrandžio problemos ar raumenų patempimas.

Klasikiniai simptomai dažniausiai pasireiškia vyrams:

• Spaudžiantis skausmas už krūtinkaulio: Žmonės tai apibūdina kaip „slogų svorį“, „lyg dramblys būtų užlipęs ant krūtinės“, „gniaužimą“ ar „deginimą“. Skausmas retai būna aštrus ar duriantis kaip adata.
• Skausmo plitimas: Nemalonus pojūtis gali plisti į kairę ranką, petį, kaklą, apatinį žandikaulį ar net nugarą (tarp menčių).
• Dusulys: Jausmas, lyg trūktų oro, net ir ramybės būsenoje.
• Šaltas prakaitas: Staiga išpila lipnus, šaltas prakaitas, atsiranda mirties baimė.

Moterys ir „tylusis“ infarktas: kodėl svarbu būti budriems?

Moterims miokardo infarktas dažnai pasireiškia netipiškai, todėl jos į ligoninių priėmimo skyrius atvyksta vėliau nei vyrai, o tai blogina prognozes. Moterų simptomai gali būti mažiau dramatiški, tačiau ne mažiau pavojingi:

• Didelis, nepaaiškinamas nuovargis, trunkantis kelias dienas.
• Pykinimas, vėmimas, skrandžio skausmas (dažnai painiojama su apsinuodijimu ar refliuksu).
• Galvos svaigimas ar alpimas.
• Nugaros ar žandikaulio skausmas be aiškaus skausmo krūtinėje.

Taip pat egzistuoja vadinamieji „tylieji infarktai“, kurie ypač būdingi sergantiems cukriniu diabetu. Dėl diabeto sukeltos nervų pažaidos (neuropatijos) žmogus gali visiškai nejausti skausmo. Infarktas diagnozuojamas tik vėliau, atlikus elektrokardiogramą profilaktinio patikrinimo metu, kai randami jau įvykusio audinio žuvimo požymiai.

Kodėl tai nutinka man? Rizikos veiksniai

Nors genetiką galime kaltinti dėl polinkio sirgti, dauguma miokardo infarkto atvejų yra susiję su mūsų gyvenimo būdu. Tai gera žinia, nes reiškia, kad daug kas yra mūsų pačių rankose. Rizikos veiksnius galime suskirstyti į dvi grupes: tuos, kurių negalime pakeisti, ir tuos, kuriuos privalome kontroliuoti.

Nekontroliuojami veiksniai:

• Amžius: Rizika didėja senstant. Vyrams rizika smarkiai išauga nuo 45 metų, moterims – nuo 55 metų (po menopauzės).
• Lytis: Vyrai infarktus patiria anksčiau, tačiau po menopauzės moterų rizika susilygina.
• Paveldimumas: Jei jūsų tėvai ar broliai/seserys patyrė infarktą jauname amžiuje, jūsų rizika yra didesnė.

Kontroliuojami veiksniai – jūsų veiksmų planas:

1. Aukštas cholesterolis: „Blogasis“ (MTL) cholesterolis yra pagrindinė statybinė medžiaga aterosklerozinėms plokštelėms. Tuo tarpu „gerasis“ (DTL) cholesterolis padeda valyti kraujagysles. Disbalansas čia yra kritinis.
2. Arterinė hipertenzija (aukštas kraujospūdis): Tai „tylusis žudikas“. Aukštas spaudimas žaloja kraujagyslių sieneles, darydamas jas pažeidžiamas cholesterolio kaupimuisi. Dauguma lietuvių vis dar ignoruoja padidėjusį kraujospūdį, manydami, kad „jei neskauda, tai ir nekenkia“.
3. Rūkymas: Rūkymas yra vienas agresyviausių kraujagyslių priešų. Nikotinas siaurina kraujagysles ir didina kraujo krešėjimą, o smalkės mažina deguonies kiekį kraujyje.
4. Cukrinis diabetas: Aukštas cukraus lygis kraujyje ilgainiui suardo kraujagysles. Diabetikai turi 2–4 kartus didesnę riziką patirti infarktą.
5. Nutukimas ir mažas fizinis aktyvumas: Riebalinis audinys nėra tik energijos rezervas; jis gamina uždegimą skatinančias medžiagas, kurios kenkia širdžiai.
6. Stresas: Lėtinis stresas didina adrenalino ir kortizolio kiekį, kas nuolat „plaka“ širdį ir kelia kraujospūdį.

Auksinė valanda: ką daryti ištikus nelaimei?

Jei įtariate, kad jums arba šalia esančiam žmogui prasidėjo miokardo infarktas, veiksmų seka turi būti automatinė ir greita. Nereikia laukti ir tikėtis, kad praeis.

1 žingsnis: Skambinkite 112. Tai pati svarbiausia taisyklė. Jokiu būdu negalima sėsti už vairo ir pačiam važiuoti į ligoninę. Pakeliui gali sutrikti širdies ritmas (įvykti skilvelių virpėjimas), ir žmogus praras sąmonę, sukeldamas avariją. Greitosios pagalbos medikai gali pradėti gydymą ir stebėjimą dar važiuojant.

2 žingsnis: Ramybė. Pasodinkite ar paguldykite ligonį patogiai, atlaisvinkite veržiančius drabužius (kaklaraištį, apykaklę, diržą). Fizinis krūvis reikalauja daugiau deguonies, kurio širdžiai ir taip trūksta, todėl judėti negalima.

3 žingsnis: Aspirinas. Jei žmogus nėra alergiškas aspirinui ir gydytojai nėra uždraudę jo vartoti, duokite sukramtyti (ne nuryti visą!) 300 mg aspirino tabletę. Kramtymas pagreitina vaisto patekimą į kraują. Aspirinas stabdo trombocitų lipnumą ir gali neleisti krešuliui didėti.

4 žingsnis: Nitroglicerinas. Jei ligonis jau turi diagnozuotą krūtinės anginą ir turi paskirtą nitrogliceriną, galima duoti vieną tabletę po liežuviu. Tačiau būkite atsargūs – jei žmogus vartoja vaistus nuo erekcijos sutrikimų, nitroglicerino duoti griežtai draudžiama, nes tai gali sukelti mirtiną kraujospūdžio kritimą.

5 žingsnis: Gaivinimas. Jei žmogus praranda sąmonę ir nustoja kvėpuoti, nedelsiant pradėkite išorinį širdies masažą ir, jei įmanoma, paprašykite aplinkinių atnešti automatinį išorinį defibriliatorių (AID), kurių vis daugėja viešose vietose.

Gydymas: modernios medicinos stebuklai

Patekus į ligoninę, veiksmas vyksta žaibiškai. Gydytojai atlieka elektrokardiogramą (EKG) ir kraujo tyrimus (troponino testą), kad patvirtintų diagnozę. Patvirtinus miokardo infarktą, tikslas yra vienas – kuo greičiau atkimšti užsikimšusią kraujagyslę.

Lietuvoje puikiai išvystytas kardiologijos klasterių tinklas. Tai reiškia, kad pacientai vežami tiesiai į centrus, kuriuose visą parą atliekamos intervencinės procedūros:

• Koronarinė angioplastika ir stentavimas: Per kirkšnies arba rankos arteriją įvedamas specialus kateteris, kuris pasiekia širdį. Užsikimšimo vietoje išpučiamas mažytis balionėlis, kuris praplečia kraujagyslę, o tuomet įstatomas stentas – metalinis tinklelis, kuris neleidžia arterijai vėl susiaurėti. Tai minimaliai invazinė procedūra, po kurios pacientas dažnai jaučiasi geriau beveik iškart.
• Trombolizė: Jei ligoninėje nėra galimybės atlikti stentavimo arba pacientas yra per toli nuo tokio centro, gali būti leidžiami stiprūs vaistai, tirpdantys krešulius.
• Aortos vainikinių arterijų jungčių operacija (šuntavimas): Sudėtingesniais atvejais, kai pažeistos kelios arterijos, gali prireikti atviros širdies operacijos, kurios metu suformuojamas „aplinkkelis“ kraujui tekėti aplink užsikimšusią vietą.

Gyvenimas po infarkto: nauja pradžia, o ne pabaiga

Išgyvenus miokardo infarktą, pacientui kyla daugybė klausimų: „Ar aš galėsiu dirbti?“, „Ar galėsiu mylėtis?“, „Ar aš dabar neįgalus?“. Svarbu suprasti, kad infarktas yra rimtas įspėjimas, bet ne nuosprendis.

Reabilitacija yra kritinis etapas. Lietuvoje pacientams priklauso reabilitacinis gydymas, kurio metu prižiūrint specialistams pamažu didinamas fizinis krūvis, mokoma sveikos mitybos principų ir teikiama psichologinė pagalba. Depresija po infarkto yra dažnas reiškinys, kurį būtina gydyti, nes emocinė būklė tiesiogiai veikia širdies sveikatą.

Vaistų vartojimas tampa kasdienybe. Pacientai paprastai turi vartoti keletą grupių vaistų:

• Antitrombocitinius vaistus (kraują skystinančius), kad neužsikimštų stentas.
• Statinus (cholesterolį mažinančius vaistus), kad nustotų augti aterosklerozinės plokštelės.
• Beta blokatorius, kurie retina pulsą ir mažina širdies poreikį deguoniui.
• AKF inhibitorius, kurie kontroliuoja kraujospūdį ir saugo širdies formą.

Savališkas vaistų nutraukimas yra viena dažniausių pakartotinio infarkto priežasčių. Net jei jaučiatės puikiai, vaistai yra jūsų draudimo polisas.

Prevencija: geriausias gydymas yra tas, kurio nereikia

Kaip išvengti šios grėsmingos ligos? Atsakymas slypi paprastuose, bet nuosekliuose sprendimuose. Pirmiausia – žinokite savo skaičius. Kiekvienas suaugęs žmogus turi žinoti savo kraujospūdį, cholesterolio ir cukraus kiekį kraujyje. Lietuvoje veikia Širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos programa, skirta vyrams nuo 40 iki 55 metų ir moterims nuo 50 iki 65 metų. Tai nemokama galimybė pasitikrinti sveikatą išsamiai.

Mityba turi tapti sąjungininku. Viduržemio jūros dieta, kurioje gausu daržovių, vaisių, žuvies, alyvuogių aliejaus ir riešutų, moksliškai įrodyta kaip mažinanti infarkto riziką. Venkite transriebalų (margarinų, pirktinių kepinių) ir ribokite druskos vartojimą.

Judėjimas yra vaistas. Jums nereikia bėgti maratono. 30 minučių spartaus ėjimo kasdien yra pakankama, kad širdis taptų stipresnė, o kraujagyslės elastingesnės. Tai taip pat geriausias būdas mažinti stresą.

Pabaigai

Miokardo infarktas yra kova su laiku, kurioje kiekviena sekundė yra neįkainojama. Tačiau dar svarbesnė kova vyksta kasdien – tai kova su savo įpročiais ir aplaidumu. Nereikia laukti skausmo krūtinėje, kad pradėtumėte rūpintis savo „varikliu“. Širdis jums tarnauja kiekvieną sekundę nuo pat gimimo – atsidėkokite jai sveikesniu gyvenimo būdu ir atidumu. O jei nelaimė visgi ištiko – nebijokite. Medicina šiandien gali padaryti stebuklus, jei tik suteiksite jai šansą laiku paskambinę pagalbos numeriu.

Būkite sveiki ir saugokite savo širdį – ji plakama ne tik dėl jūsų, bet ir dėl tų, kurie jus myli.