Širdies ritmo sutrikimai (aritmijos): išsamus gidas – ką privalote žinoti?

Mūsų širdis – tai nenuilstantis variklis, per parą suplakantis apie 100 000 kartų ir pumpuojantis kraują į kiekvieną kūno ląstelę. Dažniausiai jos ritmiško dūžių garso net nepastebime – tai tarsi foninė muzika, lydinti mus visą gyvenimą. Tačiau kartais ši darniai veikianti sistema sutrinka. Širdis ima plakti per greitai, per lėtai arba visiškai nereguliariai. Tokia būklė, medicinoje vadinama aritmija, arba širdies ritmo sutrikimu, gali sukelti nemenką išgąstį ir nerimą. Nors kai kurie ritmo sutrikimai yra visiškai nepavojingi, kiti gali būti rimtų sveikatos problemų ar net gyvybei pavojingų būklių pranašai. Šiame straipsnyje detaliai panagrinėsime, kas yra širdies ritmo sutrikimai, kokios jų rūšys, priežastys, simptomai ir kaip šiuolaikinė medicina gali padėti sugrąžinti širdies ritmą į vėžes.

Kas yra širdies ritmo sutrikimas ir kaip jis atsiranda?

Norint suprasti, kas yra aritmija, pirmiausia reikia perprasti, kaip veikia normalus širdies ritmas. Mūsų širdyje veikia sudėtinga elektrinė sistema, kurią galima palyginti su preciziškai suderintu orkestru. Pagrindinis šio orkestro „dirigentas“ – tai sinusinis mazgas, esantis dešiniajame širdies prieširdyje. Būtent jis generuoja elektrinius impulsus, kurie sklinda per širdį ir priverčia jos raumenį susitraukti tam tikru ritmu.

Normaliomis sąlygomis, ramybės būsenoje, šis ritmas yra tarp 60 ir 100 dūžių per minutę. Impulsas pirmiausia pasiekia prieširdžius (viršutines širdies kameras), priversdamas juos susitraukti ir išstumti kraują į skilvelius (apatines kameras). Tuomet, su nedideliu vėlavimu, impulsas pasiekia skilvelius, kurie susitraukdami išstumia kraują į visą kūną. Šis koordinuotas procesas užtikrina efektyvų kraujo cirkuliavimą.

Širdies ritmo sutrikimas (aritmija) įvyksta tada, kai ši elektrinė sistema sutrinka. Problemos gali kilti dėl kelių priežasčių:

• Sinusinis mazgas (natūralus ritmo vedlys) ima generuoti impulsus per greitai, per lėtai arba nereguliariai.
• Normalus elektrinio impulso kelias širdyje yra pertraukiamas arba blokuojamas.
• Širdyje atsiranda kitų ląstelių ar jų grupių, kurios pradeda generuoti savo, chaotiškus elektrinius impulsus, konkuruodamos su sinusiniu mazgu.

Dėl šių sutrikimų širdis gali prarasti gebėjimą efektyviai pumpuoti kraują, o tai paveikia viso organizmo, ypač smegenų, aprūpinimą deguonimi ir maistinėmis medžiagomis.

Dažniausios aritmijų rūšys: nuo permušimų iki virpėjimo

Aritmijos skirstomos į kelias pagrindines grupes pagal širdies susitraukimų dažnį ir impulso kilmės vietą. Svarbu suprasti, kad kiekviena rūšis pasižymi savais simptomais, rizika ir gydymo metodais.

1. Tachikardijos: kai širdis plaka per greitai

Tachikardija diagnozuojama, kai širdies susitraukimų dažnis ramybės būsenoje viršija 100 dūžių per minutę. Tai nereiškia, kad bet koks padažnėjęs pulsas yra pavojingas – sportuojant, patiriant stresą ar karščiuojant širdis natūraliai plaka greičiau. Problema kyla tada, kai tachikardija atsiranda be aiškios priežasties. Dažniausios tachikardijų formos:

• Prieširdžių virpėjimas (PV): Tai pati dažniausia kliniškai reikšminga aritmija pasaulyje. Jos metu elektriniai impulsai prieširdžiuose kyla chaotiškai ir labai greitai (gali siekti 300-600 k./min.). Dėl to prieširdžiai nebesusitraukia koordinuotai, o tiesiog virpa. Ne visi šie impulsai pasiekia skilvelius, todėl pulsas būna ne tik greitas, bet ir visiškai nereguliarus. Didžiausias prieširdžių virpėjimo pavojus – kraujo sąstovis prieširdžiuose ir trombų (krešulių) susidarymas. Toks trombas, nukeliavęs į smegenis, gali sukelti išeminį insultą.
• Prieširdžių plazdėjimas: Ši aritmija panaši į prieširdžių virpėjimą, tačiau elektriniai impulsai prieširdžiuose yra reguliaresni, organizuoti, tarsi suktųsi ratu. Pulsas taip pat būna greitas, bet dažniau reguliarus. Rizika ir gydymo principai panašūs kaip ir prieširdžių virpėjimo atveju.
• Supraventrikulinė tachikardija (SVT): Tai staiga prasidedančių ir staiga pasibaigiančių greito, bet reguliaraus širdies plakimo priepuolių grupė. Ji kyla dėl „trumpojo jungimo“ elektrinėje sistemoje virš skilvelių. Priepuolis gali trukti nuo kelių sekundžių iki kelių valandų ir dažnai sukelia didelį diskomfortą, tačiau retai būna pavojingas gyvybei.
• Skilvelinė tachikardija (ST): Tai gyvybei pavojinga būklė, kai greiti elektriniai impulsai kyla pačiuose skilveliuose. Dėl to skilveliai susitraukinėja taip greitai, kad nespėja prisipildyti kraujo, ir kraujotaka tampa neefektyvi. Negydoma skilvelinė tachikardija gali peraugti į skilvelių virpėjimą – būklę, kuri lemia staigią mirtį.

2. Bradikardijos: kai širdis plaka per lėtai

Bradikardija diagnozuojama, kai širdies susitraukimų dažnis ramybės būsenoje yra mažesnis nei 60 dūžių per minutę. Reikia pabrėžti, kad jauniems, fiziškai aktyviems žmonėms ir sportininkams lėtas pulsas gali būti visiškai normalus reiškinys. Tačiau jei lėtas ritmas sukelia simptomus, tokius kaip galvos svaigimas ar alpimas, tai jau rodo problemą.

• Sinusinio mazgo silpnumo sindromas: Būklė, kai natūralus širdies ritmo vedlys veikia netinkamai – generuoja impulsus per lėtai arba su ilgomis pauzėmis.
• Širdies blokada: Tai sutrikimas, kai elektrinis impulsas, keliaudamas iš prieširdžių į skilvelius, yra sulėtinamas arba visiškai blokuojamas. Priklausomai nuo blokados laipsnio, simptomai gali būti nuo jokių iki sunkių, reikalaujančių skubios pagalbos.

3. Ekstrasistolės: tie nemalonūs „permušimai“

Ekstrasistolės, arba priešlaikiniai širdies dūžiai, yra bene dažniausiai žmonių jaučiamas ritmo sutrikimas. Tai pojūtis, lyg širdis „praleistų dūžį“ arba „smarkiau suspurdėtų“. Iš tiesų įvyksta priešlaikinis dūžis, po kurio seka kiek ilgesnė pauzė, kol širdis grįžta į normalų ritmą. Daugeliu atvejų pavienės ekstrasistolės yra nepavojingos ir gali būti sukeltos streso, nuovargio, kofeino ar alkoholio. Tačiau jei jos dažnos, sukelia didelį diskomfortą ar atsiranda sergant kitomis širdies ligomis, būtina pasikonsultuoti su gydytoju.

Simptomai: kada reikėtų sunerimti?

Širdies ritmo sutrikimų simptomai gali būti labai įvairūs – nuo vos juntamų iki dramatiškų. Kai kurie žmonės apskritai nejaučia jokių simptomų, ir aritmija aptinkama atsitiktinai, atliekant elektrokardiogramą (EKG) dėl kitų priežasčių. Vis dėlto, dažniausi požymiai, į kuriuos būtina atkreipti dėmesį, yra šie:

• Širdies plakimo pojūtis (palpitacijos): Jausmas, kad širdis plaka per stipriai, per greitai, nereguliariai, „vartosi“ krūtinėje.
• Galvos svaigimas arba apsvaigimas.
• Dusulys, oro trūkumas, ypač fizinio krūvio metu.
• Bendras silpnumas, greitas nuovargis.
• Diskomfortas ar skausmas krūtinėje.
• Alpimas (sinkopė) ar sąmonės praradimas: Tai ypač rimtas simptomas, reikalaujantis nedelsiant kreiptis į medikus.

Jei patiriate bet kurį iš šių simptomų, ypač jei jie yra nauji, stiprūs ar kartojasi, būtina pasikonsultuoti su savo šeimos gydytoju ar kardiologu.

Kas sukelia širdies ritmo sutrikimus? Rizikos veiksniai

Aritmijos priežastys gali būti labai įvairios – nuo gyvenimo būdo veiksnių iki rimtų širdies ligų.

• Širdies ir kraujagyslių ligos: Tai dažniausia aritmijų priežastis. Persirgtas miokardo infarktas, išeminė širdies liga, širdies nepakankamumas, širdies vožtuvų ligos, kardiomiopatijos (širdies raumens ligos) pažeidžia širdies struktūrą ir jos elektrinę sistemą.
• Arterinė hipertenzija (padidėjęs kraujo spaudimas): Ilgalaikis aukštas kraujospūdis storina širdies raumenį ir didina prieširdžių virpėjimo riziką.
• Skydliaukės ligos: Tiek padidėjusi (hipertireozė), tiek sumažėjusi (hipotireozė) skydliaukės funkcija gali išprovokuoti įvairias aritmijas.
• Cukrinis diabetas: Diabetas didina širdies ir kraujagyslių ligų riziką, o kartu ir aritmijų tikimybę.
• Miego apnėja: Būklė, kai miegant protarpiais sustoja kvėpavimas, sukelia deguonies trūkumą ir didelį stresą širdžiai.
• Gyvenimo būdo veiksniai: Rūkymas, piktnaudžiavimas alkoholiu, gausus kofeino vartojimas, narkotinės medžiagos (ypač stimuliantai), didelis stresas, nuovargis ir dehidratacija gali išprovokuoti ritmo sutrikimus net ir sveikiems žmonėms.
• Genetika: Kai kurios aritmijos yra paveldimos.
• Elektrolitų disbalansas: Kalio, magnio, kalcio ir kitų mineralų disbalansas kraujyje gali sutrikdyti normalų elektrinių impulsų sklidimą.

Diagnostika: kaip gydytojai „pagauna“ aritmiją?

Kadangi aritmijos dažnai būna epizodinės, jų diagnozavimas kartais tampa iššūkiu. Gydytojas, įtardamas ritmo sutrikimą, pirmiausia išsamiai išklausinės jūsų nusiskundimų, surinks anamnezę ir atliks fizinį patikrinimą. Toliau gali būti skiriami šie tyrimai:

• Elektrokardiograma (EKG): Tai pagrindinis ir greičiausias būdas užfiksuoti širdies elektrinį aktyvumą. Tačiau standartinė EKG trunka vos kelias sekundes, todėl ji gali „nepagauti“ aritmijos, jei ji tuo metu nevyksta.
• Holterio monitoravimas: Tai nešiojamas EKG aparatas, kurį pacientas nešiojasi 24-48 valandas ar ilgiau. Jis nuolat įrašo širdies ritmą, leisdamas užfiksuoti retesnius sutrikimus.
• Įvykių monitorius: Panašus į Holterio monitorių, bet nešiojamas ilgesnį laiką (savaites ar mėnesius). Pacientas pats aktyvuoja įrašymą, kai pajunta simptomus.
• Echokardiografija (širdies ultragarsas): Šis tyrimas leidžia įvertinti širdies struktūrą: vožtuvų būklę, kamerų dydį, širdies raumens susitraukimo jėgą. Tai padeda nustatyti galimas struktūrines aritmijos priežastis.
• Krūvio testas: EKG rašoma pacientui einant bėgtakiu ar minant dviratį. Tai leidžia įvertinti, kaip širdis reaguoja į fizinį krūvį, ir išprovokuoti su krūviu susijusias aritmijas.
• Elektrofiziologinis tyrimas (EFT): Tai invazinė procedūra, atliekama specializuotuose centruose. Per kraujagysles į širdį įvedami ploni elektrodai-kateteriai, kurie leidžia tiksliai „žemėlapiuoti“ širdies elektrinę sistemą, nustatyti aritmijos židinį ir kartais iškart atlikti gydomąją procedūrą.

Gydymo galimybės: nuo gyvenimo būdo pokyčių iki intervencijų

Aritmijų gydymas priklauso nuo jos tipo, sunkumo, simptomų ir pagrindinės priežasties. Gydymo tikslas – kontroliuoti širdies ritmą, sumažinti simptomus ir, svarbiausia, apsisaugoti nuo komplikacijų, tokių kaip insultas ar širdies nepakankamumas.

1. Gyvenimo būdo korekcija: Dažnai tai pirmas ir labai svarbus žingsnis. Gydytojas gali rekomenduoti mesti rūkyti, apriboti alkoholio ir kofeino vartojimą, vengti streso, subalansuoti mitybą (ypač svarbu gauti pakankamai kalio ir magnio), reguliariai, bet saikingai mankštintis.

2. Medikamentinis gydymas: Vaistai yra vienas pagrindinių gydymo metodų.

• Antiaritminiai vaistai: Tiesiogiai veikia širdies elektrinę sistemą, padėdami atkurti ir palaikyti normalų ritmą.
• Beta blokatoriai ir kalcio kanalų blokatoriai: Lėtina širdies susitraukimų dažnį, mažina kraujospūdį.
• Antikoaguliantai (kraują skystinantys vaistai): Itin svarbūs pacientams, sergantiems prieširdžių virpėjimu, nes ženkliai sumažina insulto riziką.

3. Procedūros ir prietaisai: Kai vaistai neefektyvūs arba netinka, taikomos intervencinės procedūros.

• Elektrinė kardioversija: Procedūra, kurios metu per krūtinės ląstą trumpam paleidžiamas kontroliuojamas elektros impulsas, kuris „perkrauna“ širdies elektrinę sistemą ir atstato normalų ritmą. Dažniausiai taikoma esant prieširdžių virpėjimui.
• Kateterinė abliacija: Minimaliai invazinė procedūra, kurios metu per kraujagysles į širdį įvedamas specialus kateteris. Nustačius aritmijos židinį, jis yra prideginamas (radiodažnumine energija) arba prišaldomas (krioabliacija). Taip sunaikinamas neteisingus impulsus generuojantis audinys ir nutraukiamas aritmijos mechanizmas. Ši procedūra ypač efektyvi gydant SVT, prieširdžių plazdėjimą ir tam tikras prieširdžių virpėjimo formas.
• Širdies stimuliatorius (elektrokardiostimuliatorius): Tai mažas prietaisas, implantuojamas po raktikauliu, skirtas gydyti lėtą širdies ritmą (bradikardiją). Jis nuolat stebi širdies ritmą ir, jei aptinka per lėtą plakimą ar pauzę, pasiunčia elektrinį impulsą, priversdamas širdį susitraukti.
• Implantuojamas kardioverteris-defibriliatorius (IKD): Šis prietaisas yra panašus į stimuliatorių, bet atlieka ir gyvybę gelbstinčią funkciją. Jis skirtas pacientams, turintiems didelę staigios mirties riziką dėl gyvybei pavojingų skilvelinių aritmijų. IKD ne tik gali stimuliuoti širdį, bet ir, užfiksavęs pavojingą tachikardiją ar virpėjimą, automatiškai sugeneruoja stiprų elektros šoką, kuris atstato normalų ritmą.

Išvada

Širdies ritmo sutrikimai – tai plati ir sudėtinga būklių grupė, galinti paveikti bet kokio amžiaus žmones. Nors pats terminas „aritmija“ skamba grėsmingai, svarbu atsiminti, kad daugelis jos formų yra sėkmingai valdomos ir leidžia gyventi visavertį gyvenimą. Svarbiausia – neignoruoti savo kūno siunčiamų signalų. Jei jaučiate širdies permušimus, galvos svaigimą, dusulį ar kitus nerimą keliančius simptomus, nedvejokite ir kreipkitės į gydytoją. Savalaikė diagnostika ir tinkamai parinktas gydymas gali ne tik pagerinti jūsų gyvenimo kokybę, bet ir apsaugoti nuo rimtų komplikacijų. Rūpinkitės savo širdimi – tai svarbiausias jūsų gyvenimo ritmas.