Širdies lašai: ramybės inkaras ar tik trumpalaikė paguoda?
Kiekvieno lietuvio namų vaistinėlėje, kažkur tarp pleistrų ir vaistų nuo skausmo, beveik neabejotinai galima rasti nedidelį, tamsaus stiklo buteliuką aštriu, specifiniu kvapu. Širdies lašai – tai ne tik farmacinis produktas. Mūsų kultūroje tai tikras fenomenas, savotiškas „pirmosios pagalbos“ simbolis, griebiamas tiek susijaudinus, tiek pajutus nemalonų dūriį krūtinėje, tiek tiesiog norint nuraminti įsisiautėjusias mintis prieš miegą. Tačiau ar kada susimąstėte, kas iš tikrųjų slypi tuose lašuose? Ar jie tikrai gydo širdį, ar labiau veikia mūsų nervų sistemą? O gal tai – tik galingas placebo efektas, kurį sustiprina aštrus valerijono aromatas?
Šiame straipsnyje nersime giliai į šio populiaraus preparato sudėtį, poveikį ir paslėptas rizikas. Atidengsime uždangą nuo to, ką iš tikrųjų reiškia „stiprinti širdį“ lašais ir kada šis liaudies pamėgtas metodas gali tapti ne pagalbininku, o kliūtimi laiku gauti būtiną medicininę pagalbą.
Kultūrinis paveldas ir „nervinė širdis“
Lietuvoje, kaip ir daugelyje Rytų Europos šalių, požiūris į širdies ligas ir savijautą yra glaudžiai susijęs su emocine būkle. Mes dažnai sakome: „man skauda širdį dėl vaikų“ arba „širdis nerimsta“. Šie posakiai nėra tik metaforos. Psichosomatinis ryšys tarp mūsų emocijų ir fizinių pojūčių krūtinės ląstoje yra moksliškai įrodytas. Stresas, nerimas, nemiga sukelia adrenalino ir kortizolio išsiskyrimą, kas savo ruožtu verčia širdį plakti dažniau, didina kraujospūdį ir sukelia diskomfortą.
Širdies lašai istoriškai užėmė tarpinę grandį tarp raminamųjų ir kardiologinių vaistų. Senesnės kartos žmonės puikiai prisimena laikus, kai pasirinkimas vaistinėse buvo ribotas, o žoliniai preparatai sudarė gydymo pagrindą. Kvapas, pasklidęs kambaryje atidarius buteliuką, daugeliui asocijuojasi su močiutės namais, saugumu ir rūpesčiu. Tai sukuria stiprų psichologinį inkarą: vien kvapas jau pradeda raminti, dar net nespėjus vaistui rezorbuotis į kraują.
Kas slypi buteliuke? Šventoji trejybė
Nors vaistinėse galima rasti įvairių pavadinimų ir gamintojų preparatų, daugumos klasikinių širdies lašų pagrindą sudaro trys pagrindiniai augaliniai komponentai. Kiekvienas iš jų atlieka savo vaidmenį, tačiau kartu jie veikia sinergiškai.
1. Valerijonas (Valeriana officinalis) – ramybės karalius
Tai bene žinomiausias raminamasis augalas. Valerijono šaknų ekstraktas veikia centrinę nervų sistemą, mažindamas jos jautrumą. Svarbu suprasti, kad valerijonas tiesiogiai širdies raumens negydo. Jo pagrindinė funkcija – slopinti nervinius impulsus, kurie verčia širdį „daužytis“ nuo streso. Jis atpalaiduoja lygiuosius raumenis ir padeda užmigti. Tačiau valerijonas turi ir savo trūkumų – jis veikia lėtai. Norint pasiekti stabilų efektą, jį reikia vartoti kursais, o ne tik ištikus priepuoliui.
2. Gudobelė (Crataegus) – širdies duona
Jei valerijonas skirtas nervams, tai gudobelė – tikrasis širdies draugas. Senovės žolininkai ją vadino „širdies duona“. Gudobelės vaisiuose ir žieduose esančios veikliosios medžiagos (flavonoidai, procianidinai) šiek tiek plečia širdies kraujagysles, gerina kraujotaką vainikinėse arterijose ir padeda širdies raumeniui efektyviau pasisavinti deguonį. Tai vienas iš nedaugelio augalų, kurio teigiamas poveikis lengvam širdies nepakankamumui yra pripažįstamas ir tradicinės medicinos. Visgi, širdies lašuose gudobelės koncentracija dažnai būna profilaktinė, o ne gydomoji.
3. Sukatžolė (Leonurus cardiaca) – stiprioji valerijono sesuo
Daugelis nežino, kad sukatžolė neretai veikia stipriau už valerijoną. Ji efektyviai lėtina širdies ritmą (mažina tachikardiją) ir pasižymi hipotenziniu (kraujospūdį mažinančiu) poveikiu. Sukatžolė ypač naudinga tiems, kurių širdies permušimai tiesiogiai susiję su jautria nervų sistema. Ji padeda „nuimti“ įtampą, kuri kaupiasi saulės rezginio srityje.
Mentolis ir kiti priedai: apgaulinga vėsa
Daugelio širdies lašų sudėtyje galime rasti mentolio arba pipirmėčių aliejaus. Kodėl? Mentolis dirgina burnos gleivinės šalčio receptorius. Tai sukelia refleksinį kraujagyslių (įskaitant ir širdies vainikines arterijas) išsiplėtimą. Be to, gaivus pojūtis padeda lengviau kvėpuoti, kas psichologiškai labai svarbu panikos atakos ar stipraus nerimo metu. Žmogui atrodo, kad vaistas suveikė akimirksniu, nes jis jaučia fizinį pojūtį – šaltį ir gaivą, nors pagrindinės vaistažolės dar tik pradeda savo kelionę kraujotakoje.
Etanolis: vaistas ar nuodas?
Viena iš opiausių širdies lašų temų – jų forma. Dauguma šių preparatų yra tinktūros, t. y. spiritiniai ištraukai. Alkoholio koncentracija juose gali siekti net 70%. Iš farmacijos pusės tai logiška: alkoholis puikiai ištirpina augalines medžiagas ir užkonservuoja jas ilgam laikui. Be to, alkoholis greitai patenka į kraują, „nunešdamas“ kartu ir veikliąsias medžiagas.
Tačiau čia slypi ir pavojai:
- Nesuderinamumas su vaistais: Alkoholis gali stiprinti arba silpninti kitų vartojamų vaistų poveikį. Pavyzdžiui, vartojant raminamuosius ar antidepresantus, net ir nedidelis alkoholio kiekis lašuose gali sukelti pernelyg didelį slopinimą.
- Rizika vairuotojams: Nors vartojama lašais, o ne stiklinėmis, jautriems žmonėms ar pavartojus didesnę dozę, tai gali turėti įtakos reakcijos greičiui. Be to, alkotesteris iškart po vartojimo gali parodyti teigiamą rezultatą dėl burnoje likusių garų.
- Priklausomybės rizika: Žmonėms, turintiems problemų su alkoholiu, tinktūros yra visiškai netinkamos. Yra žinoma atvejų, kai priklausomybę turintys asmenys vartoja širdies lašus ne dėl raminamojo poveikio, o dėl sudėtyje esančio spirito.
Kada širdies lašai padeda, o kada – klaidina?
Svarbiausia taisyklė, kurią pabrėžia kardiologai: širdies lašai negydo organinių širdies ligų. Jie neatkemša užsikimšusių kraujagyslių, neišgydo infarkto ir neatstato pažeistų vožtuvų. Jų veikimo sritis – funkciniai sutrikimai.
Kada verta vartoti?
- Jaučiant nerimą, įtampą, kuri sukelia dažnesnį širdies plakimą.
- Esant lengviems miego sutrikimams dėl „besisukančių minčių“.
- Menopauzės laikotarpiu, kai vargina karščio bangos ir nuotaikų kaita, veikianti širdies ritmą.
- Profilaktiškai, siekiant pastiprinti nervų sistemą streso kupinu laikotarpiu.
Kada lašai yra bejėgiai ar net pavojingi?
Didžiausia klaida daroma, kai bandoma lašais „užgesinti“ krūtinės anginą (stenokardiją) arba miokardo infarktą. Jei jaučiate stiprų, spaudžiantį, gniaužiantį skausmą už krūtinkaulio, kuris plinta į kairę ranką, kaklą ar žandikaulį, jokie lašai nepadės. Tokiu atveju delsimas, laukiant kol „suveiks valerijonas“, gali kainuoti gyvybę. Lašai gali šiek tiek prislopinti skausmo suvokimą ar sumažinti paniką, bet ligos priežasties nepanaikins, o brangus laikas bus prarastas.
Placebo ritualo galia
Negalima nuvertinti paties lašų vartojimo proceso. Tai ritualas. Žmogus atsikelia, nueina į virtuvę, įsipila vandens, lėtai suskaičiuoja lašus (reikia susikaupimo, tai atitraukia mintis nuo nerimo), išgeria, atsisėda. Visa ši veiksmų grandinė jau savaime veikia raminančiai. Mūsų smegenys gauna signalą: „Aš ėmiausi veiksmų, pagalba suteikta“. Neretai būtent šis psichologinis lūžis sumažina streso hormonų kiekį kraujyje ir širdies ritmas normalizuojasi.
Šis efektas ypač stiprus vyresnio amžiaus žmonėms. Jiems širdies lašų buteliukas yra saugumo garantas. Atėmus šią priemonę, nerimas gali padidėti vien dėl baimės „o kas, jei pasidarys bloga, o aš nieko neturėsiu?“. Todėl gydytojai dažnai nedraudžia senjorams vartoti šių preparatų (jei nėra rimtų kontraindikacijų), suprasdami jų psichoterapinę vertę.
Šiuolaikinė alternatyva: tabletės, kapsulės ar lašai?
Šiandien vaistinės lentynose šalia tradicinių tamsių buteliukų rikiuojasi modernios pakuotės su kapsulėmis ar tabletėmis, kurių sudėtis identiška – gudobelė, valerijonas, sukatžolė. Ką rinktis?
Skystos formos (lašų) privalumas – greitis. Skystis greičiau pasisavinamas virškinamajame trakte, be to, dalis medžiagų per burnos gleivinę patenka į kraują dar nenuryta. Tai svarbu ūmaus susijaudinimo atveju.
Kietosios formos (tabletės, kapsulės) privalumas – tikslus dozavimas ir patogumas. Nereikia skaičiuoti lašų, nėra specifinio kvapo, kuris gali erzinti aplinkinius, ir, svarbiausia, nėra alkoholio. Tai geresnis pasirinkimas ilgalaikiam, kursiniam vartojimui, vairuojantiems žmonėms ar tiems, kurie vengia spirito.
Pavojingas paveldo šešėlis: „Senieji“ lašai
Kalbant apie širdies lašus, būtina paminėti preparatus, kurie dešimtmečius buvo populiarūs posovietinėje erdvėje (pavyzdžiui, korvalolas ar valokordinas). Jų sudėtyje, be augalinių aliejų, dažnai būdavo fenobarbitalio. Tai stipri psichotropinė medžiaga, kuri Vakaruose jau seniai griežtai kontroliuojama arba uždrausta be recepto.
Fenobarbitalis sukelia stiprų raminamąjį poveikį, tačiau jis yra klastingas:
- Sukelia fizinę priklausomybę.
- Kaupiasi organizme (kumuliacija), sukeldamas lėtinį apsinuodijimą, mieguistumą, depresiją, kognityvinių funkcijų blogėjimą.
- Staiga nutraukus, gali pasireikšti sunkūs abstinencijos simptomai.
Lietuvoje ir Europos Sąjungoje požiūris į tokius preparatus yra griežtas. Dabar vaistinėse parduodami „širdies lašai“ dažniausiai yra saugūs, augaliniai mišiniai be fenobarbitalio. Tačiau vis dar pasitaiko atvejų, kai žmonės bando įsivežti senosios sudėties vaistų iš trečiųjų šalių, nesuvokdami rizikos. Svarbu rinktis sertifikuotus, Lietuvoje registruotus preparatus.
Kaip teisingai vartoti? Praktiniai patarimai
Kad širdies lašai būtų naudingi ir saugūs, laikykitės kelių paprastų taisyklių:
- Vanduo – būtinas. Nelašinkite lašų tiesiai į burną. Didelė alkoholio koncentracija gali nudeginti gleivinę. Įlašinkite juos į nedidelį kiekį vandens (apie 30–50 ml).
- Negerkite „iš akies“. 20–30 lašų yra standartinė dozė. Pilti pusę arbatinio šaukštelio „kad geriau veiktų“ yra pavojinga dėl alkoholio kiekio ir galimo perdozavimo (net ir žolės gali būti toksiškos dideliais kiekiais).
- Laikas svarbu. Jei lašus geriate dėl miego, darykite tai likus 30–60 minučių iki atsigulimo.
- Stebėkite save. Jei vartojant lašus simptomai (nerimas, permušimai) nepraeina per 2 savaites arba blogėja, būtina kreiptis į gydytoją. Lašai gali maskuoti rimtesnę ligą, pavyzdžiui, skydliaukės sutrikimus ar aritmiją, kuriai reikia specifinio gydymo.
Natūralūs būdai padėti širdžiai be lašų
Nors širdies lašai yra populiarūs, jie neturėtų būti vienintelis būdas rūpintis savo „varikliu“. Tikroji pagalba širdžiai prasideda ne vaistinėje, o kasdieniame gyvenime. Magnis ir kalis – du mikroelementai, kurie yra gyvybiškai svarbūs tolygiam širdies ritmui. Jų trūkumas dažnai sukelia tuos pačius simptomus (permušimus, raumenų mėšlungį), kuriuos bandome slopinti lašais.
Kvėpavimo pratimai yra kita galinga alternatyva. Lėtas, gilus kvėpavimas (pavyzdžiui, 4 sekundes įkvėpti, 4 sulaikyti, 4 iškvėpti) stimuliuoja klajoklį nervą (nervus vagus), kuris natūraliai lėtina širdies ritmą. Tai veikia lygiai taip pat raminančiai kaip valerijonas, tik be šalutinio poveikio ir visiškai nemokamai.
Apibendrinimas: vieta šiuolaikinėje vaistinėlėje
Ar širdies lašai yra atgyvena? Tikrai ne. Jie turi savo vietą šiuolaikinėje savigydoje kaip priemonė funkcinio pobūdžio sutrikimams, stresui ir lengvam nerimui malšinti. Tai tiltas tarp liaudies medicinos išminties ir šiuolaikinio supratimo apie psichosomatiką.
Tačiau turime nustoti juos mistifikuoti. Tai nėra stebuklingas eliksyras, apsaugantis nuo širdies ligų. Tai ramentas, padedantis pereiti sunkesnį emocinį laikotarpį. Tikroji širdies sveikata slypi judėjime, sveikoje mityboje, streso valdyme ir reguliariose kardiologo konsultacijose. Mylėkite savo širdį ne tik lašais, bet ir veiksmais – pasivaikščiojimais gryname ore, kokybišku poilsiu ir džiaugsmu. O buteliukas tamsaus stiklo tegul lieka tik ramiems vakarams, kai norisi užuosti vaikystės namų kvapą ir ramiai užmigti.
