Šiandien animacija yra neatsiejama mūsų kultūros dalis. Nuo didžiulių biudžetų Holivudo filmų iki trumpų animacinių intarpų internete – judantys paveikslėliai mus supa visur. Tačiau retai susimąstome apie animacijos ištakas, apie tuos pionierius, kurie be kompiuterių pagalbos, vien savo talentu ir atsidavimu, kūrė stebuklus. Senoji animacija, apimanti laikotarpį nuo XX amžiaus pradžios iki maždaug septintojo dešimtmečio, yra ne tik meno forma, bet ir svarbi istorijos dalis, atspindinti to meto technologijas, visuomenės vertybes ir kūrybinį polėkį.
Ankstyvieji eksperimentai ir animacijos gimimas
Animacijos istorija prasidėjo dar gerokai prieš brolių Lumière kino kamerą. Įvairūs optiniai žaislai, tokie kaip fenakistoskopas (besisukantis diskas su paveikslėliais, sukuriantis judesio iliuziją) ar zoetropas (cilindras su plyšeliais ir paveikslėliais viduje), jau XIX amžiuje demonstravo judančių vaizdų galimybes. Šie prietaisai, nors ir primityvūs, padėjo pamatus animacijos principams.
Tikruoju animacijos pradininku laikomas Émile Cohl, prancūzų menininkas, 1908 metais sukūręs „Fantasmagorie”. Tai buvo trumpas, vos kelių minučių trukmės filmas, sudarytas iš šimtų pieštų kadrų. Cohl naudojo paprastą, bet efektyvią techniką – piešė kiekvieną judesio fazę ant atskiro popieriaus lapo ir juos fotografavo. „Fantasmagorie” pasižymėjo siurrealistiniais vaizdais ir neturėjo aiškaus siužeto, tačiau jis pademonstravo animacijos potencialą kurti neįtikėtinus, fantastiškus pasaulius.
Animacijos aukso amžius: Holivudo studijų era
XX amžiaus trečiasis ir ketvirtasis dešimtmečiai dažnai vadinami animacijos aukso amžiumi. Tai buvo laikas, kai didžiosios Holivudo studijos, tokios kaip „Walt Disney Productions”, „Warner Bros.”, „MGM” ir „Fleischer Studios”, investavo didžiulius išteklius į animacijos kūrimą. Šiuo laikotarpiu gimė daugybė iki šiol mylimų animacinių personažų ir buvo ištobulintos animacijos technikos.
Walt Disney, be abejonės, yra vienas svarbiausių šio laikotarpio vardų. Jo studija sukūrė tokius animacijos šedevrus kaip „Snieguolė ir septyni nykštukai” (pirmasis pilnametražis spalvotas animacinis filmas), „Pinokis”, „Fantazija” ir „Bembis”. Disney animacija pasižymėjo detaliais piešiniais, ryškiomis spalvomis ir įtraukiančiais siužetais. Studija taip pat ištobulino „cel” animacijos techniką, kai piešiniai buvo perkeliami ant permatomų celiulioido lakštų. Tai leido efektyviau kurti animaciją, nes nereikėjo kiekvieną kartą perpiešti viso fono.
„Warner Bros.” studija garsėjo savo trumpametražiais animaciniais filmais, kuriuose pagrindinius vaidmenis atliko tokie personažai kaip Bugs Bunny, Daffy Duck, Porky Pig ir kiti. Šie filmai pasižymėjo greitu tempu, humoru ir dažnai laužė „ketvirtąją sieną”, tiesiogiai kreipdamiesi į žiūrovus. „Warner Bros.” animatoriai, tokie kaip Chuck Jones, Friz Freleng ir Tex Avery, įnešė į animaciją naujų vėjų, eksperimentuodami su animacijos stiliumi ir humoro formomis.
„MGM” studijos animacijos skyrius sukūrė legendinį duetą – katę Tomą ir peliuką Džerį. Šių personažų nuotykiai, kupini smurto ir chaoso, tapo klasika. „Fleischer Studios” išgarsėjo tokiais personažais kaip jūreivis Popajus ir Betty Boop. Betty Boop, beje, buvo vienas pirmųjų animacinių personažų, atvirai demonstruojančių moterišką seksualumą, kas tuo metu buvo gana provokuojantis žingsnis.
Technologijų įtaka ir animacijos raida
Technologijų pažanga turėjo didelę įtaką animacijos raidai. Spalvoto kino atsiradimas, garso sinchronizavimas, įvairios filmavimo ir montažo technikos – visa tai atvėrė naujas galimybes animatoriams. Pavyzdžiui, „multiplane” kamera, sukurta „Disney” studijoje, leido sukurti gylio iliuziją, filmuojant kelis animacijos sluoksnius vienu metu.
Svarbu paminėti ir stop-motion animaciją, kurios šaknys siekia dar ankstesnius laikus. Ši technika, kai objektai (lėlės, plastilino figūrėlės ar net realūs daiktai) yra fotografuojami po vieną kadrą, šiek tiek pakeičiant jų padėtį tarp kadrų, leidžia sukurti judesio iliuziją. Stop-motion animacija buvo naudojama kuriant tokius filmus kaip „King Kongas” (1933) ir vėliau tapo atskira animacijos šaka.
Senosios animacijos palikimas ir įtaka šiuolaikinei animacijai
Senoji animacija paliko neišdildomą pėdsaką animacijos istorijoje. Daugelis šiuolaikinių animatorių semiasi įkvėpimo iš aukso amžiaus meistrų darbų. Klasikiniai animaciniai personažai, tokie kaip Mikis Peliukas, Bugs Bunny ar Tomas ir Džeris, iki šiol yra atpažįstami ir mylimi visame pasaulyje. Jų įtaka jaučiama ne tik animaciniuose filmuose, bet ir kitose meno formose – komiksuose, video žaidimuose, reklamoje.
Senosios animacijos technikos, nors ir patobulintos šiuolaikinių technologijų, išlieka aktualios. „Cel” animacija, nors ir pakeista skaitmenine animacija, vis dar naudojama tam tikruose projektuose. Stop-motion animacija išgyvena renesansą, ypač nepriklausomų kūrėjų tarpe.
Senoji animacija Lietuvoje
Lietuvoje animacijos užuomazgos siejamos su Vladislovu Starevičiumi, kuris, nors ir didžiąją savo kūrybinio gyvenimo dalį praleido užsienyje, gimė ir augo Lietuvoje. Jis laikomas vienu iš lėlinės animacijos pradininkų. Jo sukurti filmai, kuriuose pagrindinius vaidmenis atliko vabzdžiai, stebino žiūrovus savo techniniu meistriškumu ir fantazija.
Vėliau, sovietmečiu, Lietuvoje pradėjo kurtis animacijos studijos. Buvo sukurta nemažai animacinių filmų vaikams, kurie dažnai rėmėsi lietuvių liaudies pasakomis ir legendomis. Šie filmai pasižymėjo savitu stiliumi ir nacionaliniu koloritu. Nepriklausomybės metais Lietuvos animacija atgimė ir toliau sėkmingai vystosi, kurdama tiek tradicinę, tiek eksperimentinę animaciją.
Senosios animacijos žavesys
Senoji animacija turi ypatingą žavesį. Ji primena apie laikus, kai kiekvienas kadras buvo kruopščiai nupieštas ranka, kai kiekvienas judesys buvo apgalvotas ir įgyvendintas su dideliu meistriškumu. Tai buvo laikas, kai animatoriai buvo ne tik menininkai, bet ir išradėjai, nuolat ieškantys naujų būdų atgaivinti piešinius. Senoji animacija – tai ne tik pramoga, bet ir langas į praeitį, leidžiantis pamatyti, kaip keitėsi animacijos menas ir technologijos.
Kodėl verta domėtis senąja animacija?
Domėtis senąja animacija verta dėl kelių priežasčių. Pirma, tai puikus būdas susipažinti su animacijos istorija ir suprasti, kaip ši meno forma vystėsi. Antra, senoji animacija dažnai pasižymi unikaliu stiliumi ir estetika, kurios nerasime šiuolaikiniuose animaciniuose filmuose. Trečia, senoji animacija gali įkvėpti kūrybiškumui ir paskatinti eksperimentuoti su įvairiomis animacijos technikomis. Ir galiausiai, tai tiesiog puiki pramoga, tinkanti tiek vaikams, tiek suaugusiems.
