Rožė, mediciniškai žinoma kaip erysipelas, yra ūminė odos ir poodinio audinio infekcija, dažniausiai sukeliama A grupės beta-hemolizinio streptokoko (Streptococcus pyogenes), nors kartais ir kitų bakterijų. Ši infekcija pasireiškia ryškiai apibrėžtu, paraudusiu, patinusiu ir skausmingu odos plotu, dažniausiai ant kojų ar veido, tačiau gali atsirasti bet kurioje kūno vietoje. Rožė yra rimta būklė, reikalaujanti skubaus medicininio įsikišimo ir gydymo antibiotikais.
Priežastys ir rizikos veiksniai
Pagrindinė rožės priežastis yra bakterijų patekimas į odą per pažeidimus. Tai gali būti nedideli įbrėžimai, įpjovimai, vabzdžių įkandimai, opos, egzema ar kitos odos ligos, pažeidžiančios odos barjerinę funkciją. Net ir mikroskopiniai odos įtrūkimai, nematomi plika akimi, gali būti pakankami, kad bakterijos prasiskverbtų.
Rizikos veiksniai, didinantys rožės tikimybę:
- Limfedema: Limfos tekėjimo sutrikimas, sukeliantis audinių patinimą, dažniausiai galūnėse. Limfedema gali būti įgimta arba įgyta dėl chirurginių intervencijų (pvz., pašalinus limfmazgius), radioterapijos, traumų ar infekcijų. Pažeista limfinė sistema sunkiau kovoja su infekcijomis.
- Venų nepakankamumas: Sutrikusi kraujotaka venose, dažniausiai kojose, sukelianti venų išsiplėtimą, kojų tinimą ir odos pakitimus. Tai gali lemti opų atsiradimą, per kurias gali patekti bakterijos.
- Nutukimas: Didelis antsvoris apsunkina limfos ir kraujo tekėjimą, didina spaudimą venose ir sukelia odos tempimą, dėl ko gali atsirasti mikroįtrūkimų.
- Cukrinis diabetas: Aukštas cukraus kiekis kraujyje pažeidžia smulkiąsias kraujagysles ir nervus, blogina audinių aprūpinimą krauju ir lėtina žaizdų gijimą. Diabetu sergantys žmonės dažniau serga odos infekcijomis, įskaitant rožę.
- Imunosupresija: Nusilpusi imuninė sistema (dėl ŽIV/AIDS, chemoterapijos, imunosupresinių vaistų vartojimo) sunkiau kovoja su infekcijomis, todėl padidėja rožės rizika.
- Ankstesni rožės epizodai: Jei žmogus jau sirgo rože, yra didesnė tikimybė, kad liga pasikartos, ypač jei nepašalinami rizikos veiksniai.
- Odos ligos: Egzema, psoriazė, grybelinės infekcijos ir kitos odos ligos, pažeidžiančios odos vientisumą, didina rožės riziką.
- Senyvas amžius: Su amžiumi silpnėja imuninė sistema, plonėja oda, blogėja kraujotaka, todėl vyresni žmonės yra jautresni infekcijoms.
- Traumos ir chirurginės intervencijos: Bet kokios odos traumos ar chirurginės procedūros sukuria vartus bakterijoms.
Simptomai
Rožės simptomai paprastai atsiranda staiga ir greitai progresuoja. Būdingiausi požymiai:
- Ryškiai raudonas, patinęs ir skausmingas odos plotas: Pažeista oda yra aiškiai atskirta nuo sveikos odos, kraštai dažnai būna iškilę. Oda gali būti karšta liečiant.
- „Apelsino žievelės” išvaizda: Oda gali įgyti specifinę tekstūrą, primenančią apelsino žievelę, dėl limfos tekėjimo sutrikimo.
- Pūslės: Sunkesniais atvejais ant pažeistos odos gali susidaryti pūslės, pripildytos skysčio.
- Bendri negalavimo simptomai: Karščiavimas, šaltkrėtis, galvos skausmas, raumenų skausmas, silpnumas, pykinimas ir vėmimas.
- Padidėję limfmazgiai: Limfmazgiai, esantys netoli pažeistos vietos (pvz., kirkšnyse, jei rožė yra ant kojos), gali padidėti ir tapti skausmingi.
Rožė dažniausiai pasireiškia ant kojų (ypač blauzdų) ir veido (ypač skruostų ir nosies), tačiau gali atsirasti bet kur, kur yra odos pažeidimas. Veido rožė dažnai primena „drugelio” formos bėrimą.
Diagnostika
Rožės diagnozė dažniausiai nustatoma remiantis būdingais klinikiniais simptomais ir fizinio ištyrimo duomenimis. Gydytojas įvertina odos pažeidimo išvaizdą, apčiuopia limfmazgius, pamatuoja kūno temperatūrą. Paprastai specifinių laboratorinių tyrimų atlikti nereikia, tačiau kai kuriais atvejais gali būti atliekami šie tyrimai:
- Kraujo tyrimas: Gali rodyti padidėjusį leukocitų (baltųjų kraujo kūnelių) skaičių, rodantį infekciją. Taip pat gali būti nustatomas padidėjęs C-reaktyvinio baltymo (CRB) ar eritrocitų nusėdimo greitis (ENG), kurie yra uždegimo rodikliai.
- Odos tepinėlis ar biopsija: Retais atvejais, kai kyla abejonių dėl diagnozės, gali būti paimtas odos tepinėlis ar atlikta biopsija, siekiant identifikuoti sukėlėją.
- Kraujo pasėlis: Atliekamas, jei įtariama, kad infekcija išplito į kraują (sepsis).
Gydymas
Rožė yra gydoma antibiotikais. Ankstyvas gydymo pradžia yra labai svarbi, siekiant išvengti komplikacijų. Dažniausiai skiriami penicilino grupės antibiotikai (pvz., penicilinas, amoksicilinas), tačiau jei pacientas yra alergiškas penicilinui, gali būti skiriami kiti antibiotikai (pvz., klindamicinas, eritromicinas). Antibiotikai gali būti skiriami per burną (lengvesniais atvejais) arba leidžiami į veną (sunkesniais atvejais arba jei yra komplikacijų). Gydymo trukmė paprastai yra 10-14 dienų, tačiau gali skirtis priklausomai nuo ligos sunkumo ir paciento atsako į gydymą.
Be antibiotikų, svarbu ir palaikomasis gydymas:
- Poilsis: Svarbu pailsėti ir vengti fizinio krūvio.
- Pažeistos galūnės pakėlimas: Jei rožė yra ant kojos, rekomenduojama ją laikyti pakeltą, kad sumažėtų patinimas.
- Skausmo malšinimas: Skausmui malšinti gali būti skiriami nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (pvz., ibuprofenas).
- Šalti kompresai: Šalti kompresai ant pažeistos vietos gali padėti sumažinti skausmą ir uždegimą.
- Drėkinimas: Svarbu gerti pakankamai skysčių, kad būtų išvengta dehidratacijos.
- Žaizdų priežiūra: Jei yra pūslių ar žaizdų, jas reikia tinkamai prižiūrėti, kad būtų išvengta antrinės infekcijos.
Komplikacijos
Nors dauguma rožės atvejų sėkmingai išgydomi antibiotikais, negydoma arba netinkamai gydoma rožė gali sukelti rimtų komplikacijų:
- Sepsis: Infekcija gali išplisti į kraują ir sukelti sepsį – gyvybei pavojingą būklę.
- Abscesas (pūlinys): Po oda gali susiformuoti pūlinys, kurį gali tekti drenuoti chirurginiu būdu.
- Nekrozuojantis fascitas: Reta, bet labai sunki komplikacija, kai infekcija pažeidžia gilesnius audinius (fascijas).
- Tromboflebitas: Venų uždegimas, kuris gali sukelti kraujo krešulių susidarymą.
- Limfangitas: Limfagyslių uždegimas.
- Lėtinė limfedema: Pasikartojantys rožės epizodai gali pažeisti limfinę sistemą ir sukelti lėtinę limfedemą.
- Pasikartojanti rožė: Rožė gali pasikartoti, ypač jei nepašalinami rizikos veiksniai.
Prevencija
Nors visiškai išvengti rožės ne visada įmanoma, galima imtis priemonių, kad sumažintumėte riziką:
- Odos higiena: Reguliariai prauskite odą švelniu muilu ir vandeniu, ypač po traumų ar įbrėžimų.
- Odos priežiūra: Kruopščiai prižiūrėkite odą, ypač jei sergate lėtinėmis odos ligomis. Naudokite drėkinamuosius kremus, kad išvengtumėte odos išsausėjimo ir įtrūkimų.
- Žaizdų priežiūra: Nedelsdami dezinfekuokite ir uždenkite net ir nedidelius odos pažeidimus.
- Limfedemos gydymas: Jei sergate limfedema, laikykitės gydytojo nurodymų dėl kompresinės terapijos ir kitų gydymo metodų.
- Venų nepakankamumo gydymas: Jei sergate venų nepakankamumu, dėvėkite kompresines kojines, venkite ilgai stovėti ar sėdėti, reguliariai mankštinkitės.
- Svorio kontrolė: Jei turite antsvorio, stenkitės numesti svorio.
- Cukrinio diabeto kontrolė: Jei sergate cukriniu diabetu, griežtai kontroliuokite cukraus kiekį kraujyje.
- Imuninės sistemos stiprinimas: Sveikai maitinkitės, pakankamai miegokite, venkite streso, stiprinkite imuninę sistemą.
Rožė yra rimta odos infekcija, kurią būtina nedelsiant gydyti. Pastebėję pirmuosius rožės simptomus, kreipkitės į gydytoją. Ankstyvas gydymas antibiotikais ir tinkama priežiūra padeda išvengti komplikacijų ir užtikrina gerą sveikimo prognozę.
