Pūlinga Angina: Viskas, Ką Būtina Žinoti Apie Simptomus, Gydymą ir Grėsmingas Komplikacijas

Gerklės skausmas – vienas dažniausių negalavimų, su kuriuo susiduriame visi, ypač šaltuoju metų laiku. Dažnai numojame į jį ranka, manydami, jog tai – tik paprastas peršalimas, kuris praeis savaime. Tačiau kartais už šio, atrodytų, nekultingo simptomo slypi kur kas rimtesnė liga – pūlinga angina, mediciniškai vadinama ūminiu bakteriniu tonzilitu. Tai ne tik itin nemaloni, bet ir pavojingų komplikacijų galinti sukelti infekcija, kurios ignoruoti tiesiog negalima. Šiame straipsnyje išsamiai panagrinėsime, kas yra pūlinga angina, kaip ją atpažinti, kodėl būtinas gydytojo įsikišimas ir kaip apsisaugoti nuo jos klastingų pasekmių.

Kas yra pūlinga angina ir kodėl ji kyla?

Pūlinga angina – tai ūmus gomurio tonzilių (liaudiškai vadinamų liaukomis) uždegimas, kurį sukelia bakterijos. Tonzilės yra limfoidinio audinio sankaupos, esančios abipus ryklės. Jos veikia kaip pirmoji gynybos linija, savotiški „vartininkai“, sulaikantys ir neutralizuojantys į organizmą per burną ir nosį patenkančius mikrobus. Tačiau kartais, ypač nusilpus imunitetui, pačios tonzilės neatlaiko patogenų antplūdžio ir jose išsivysto infekcija.

Nors tonzilitą gali sukelti ir virusai, kalbant apie pūlingą formą, pagrindinis kaltininkas beveik visada yra bakterija. Absoliutus „čempionas“ šioje srityje – A grupės beta hemolizinis streptokokas (Streptococcus pyogenes). Šis mikroorganizmas yra atsakingas už maždaug 80-90 % visų bakterinės anginos atvejų. Būtent su šia bakterija yra siejamos ir pačios pavojingiausios ligos komplikacijos. Rečiau pūlingą anginą gali sukelti ir kitos bakterijos, pavyzdžiui, auksinis stafilokokas (Staphylococcus aureus), pneumokokas (Streptococcus pneumoniae) ar Haemophilus influenzae.

Užsikrėsti pūlinga angina yra gana paprasta. Infekcija plinta oro lašeliniu būdu – kai sergantis žmogus kosti, čiaudi ar net kalba. Taip pat galima užsikrėsti per tiesioginį kontaktą, pavyzdžiui, bučiuojantis, arba naudojantis tais pačiais stalo įrankiais, puodeliais ar rankšluosčiais. Liga dažniausiai pasireiškia vaikams ir paaugliams (5-15 metų amžiaus grupėje), tačiau ja gali susirgti bet kokio amžiaus žmogus, ypač jei jo imuninė sistema yra nusilpusi dėl streso, nuovargio, lėtinių ligų ar netinkamos mitybos.

Kaip atpažinti pūlingą anginą? Simptomai, kurių negalima ignoruoti

Pūlingos anginos simptomai dažniausiai išsivysto staiga ir būna labai intensyvūs. Skirtingai nuo virusinės infekcijos, kuri paprastai prasideda palaipsniui su sloga ir kosuliu, bakterinė angina smogia greitai ir stipriai. Svarbiausia mokėti atskirti jos požymius.

Pagrindiniai ir akivaizdžiausi simptomai:

• Itin stiprus gerklės skausmas. Tai ne šiaip perštėjimas ar kutenimas. Skausmas būna aštrus, veriantis, dažnai apibūdinamas kaip pojūtis „ryjant stiklo šukes“ ar „peilius“. Dėl jo tampa sunku ne tik valgyti, bet ir nuryti seiles. Skausmas gali plisti į ausis.
• Aukšta temperatūra. Kūno temperatūra staiga pakyla iki 39–40 °C, ligonį krečia šaltis, laužo kaulus.
• Pūlingos apnašos ant tonzilių. Tai pats iškalbingiausias pūlingos anginos požymis. Apžiūrėjus gerklę (geriausia tai daryti su žibintuvėliu), matomos ryškiai raudonos, padidėjusios, paburkusios tonzilės, ant kurių yra gelsvai baltų taškelių, dryželių ar ištisų plotų – tai pūlių sankaupos.
• Padidėję ir skausmingi kaklo limfmazgiai. Po žandikauliu ir kaklo šonuose galima apčiuopti padidėjusius, skausmingus, į žirnius ar pupeles panašius gumbelius – tai limfmazgiai, kovojantys su infekcija.

Kiti lydintys simptomai:

• Bendras silpnumas, nuovargis, energijos stoka;
• Galvos skausmas;
• Apetito stoka;
• Nemalonus burnos kvapas (halitozė);
• Vaikams gali pasireikšti ir pilvo skausmas, pykinimas, vėmimas.

Svarbu atkreipti dėmesį, kad sergant pūlinga angina, paprastai nebūna slogos ir kosulio. Jei kartu su gerklės skausmu vargina ir šie peršalimo simptomai, labiau tikėtina, kad tai virusinės kilmės faringitas. Tačiau tikslią diagnozę gali nustatyti tik gydytojas.

Diagnostika: kodėl būtina kreiptis į gydytoją?

Pajutus anksčiau išvardintus simptomus, būtina nedelsiant kreiptis į savo šeimos gydytoją arba otorinolaringologą (LOR). Savigyda šiuo atveju yra ne tik neveiksminga, bet ir itin pavojinga. Liaudiškos priemonės, tokios kaip arbatos ar skalavimai, gali palengvinti simptomus, tačiau jos nesunaikins ligos sukėlėjo – bakterijų. Tik gydytojas gali tiksliai nustatyti diagnozę ir paskirti tinkamą gydymą.

Diagnostikos procesas paprastai susideda iš kelių etapų:

1. Apžiūra ir anamnezė. Gydytojas išklausys jūsų nusiskundimus, paklaus apie simptomų pradžią ir eigą. Specialiu instrumentu (mentele) jis apžiūrės jūsų ryklę, įvertins tonzilių būklę, paraudimo laipsnį, apnašų pobūdį. Taip pat apčiuops kaklo limfmazgius.
2. Greitasis streptokoko testas. Tai greitas ir paprastas tyrimas, leidžiantis per kelias minutes nustatyti, ar infekciją sukėlė A grupės streptokokas. Vatos tamponėliu paimamas tepinėlis nuo tonzilių paviršiaus ir užlašinamas ant specialios testo juostelės. Teigiamas rezultatas patvirtina diagnozę ir leidžia iš karto pradėti gydymą antibiotikais.
3. Ryklės tepinėlio pasėlis. Jei greitasis testas neigiamas, tačiau klinikiniai simptomai labai būdingi bakterinei anginai, gydytojas gali paimti ryklės tepinėlį pasėliui. Tai – „aukso standartas“ diagnozuojant ligos sukėlėją. Mėginys siunčiamas į laboratoriją, kurioje per 24–48 valandas išauginama bakterijų kultūra. Šis tyrimas leidžia ne tik tiksliai identifikuoti mikrobą, bet ir nustatyti jo jautrumą įvairiems antibiotikams.
4. Bendras kraujo tyrimas. Kartais gali būti atliekamas ir kraujo tyrimas. Esant bakterinei infekcijai, jame paprastai stebimas padidėjęs leukocitų (baltųjų kraujo kūnelių) skaičius ir kiti uždegimo rodikliai, pavyzdžiui, C reaktyvinis baltymas (CRB).

Gydymas: antibiotikai ir pagalbinės priemonės

Nustačius pūlingą anginą, pagrindinis ir svarbiausias gydymo ramstis yra antibiotikai. Jie yra būtini, nes tik jie gali sunaikinti ligą sukėlusias bakterijas, sustabdyti jų dauginimąsi ir, svarbiausia, užkirsti kelią pavojingoms komplikacijoms.

Dažniausiai skiriami penicilino grupės antibiotikai (pvz., amoksicilinas), kurie yra labai veiksmingi prieš streptokokus. Jei pacientas yra alergiškas penicilinui, parenkami kitų grupių antibiotikai, pavyzdžiui, makrolidai (azitromicinas, klaritromicinas) ar cefalosporinai.

Būtina pabrėžti: privaloma suvartoti visą gydytojo paskirtą antibiotikų kursą (paprastai 7–10 dienų), net jei pasijutote geriau jau po kelių dienų! Per anksti nutraukus gydymą, dalis bakterijų gali išlikti gyvos. Tai gali lemti ligos atsinaujinimą, o dar blogiau – skatinti atsparių antibiotikams bakterijų atsiradimą ir padidinti vėlyvųjų komplikacijų riziką.

Kartu su antibiotikais taikomas ir simptominis gydymas, skirtas palengvinti ligos eigą ir pagerinti savijautą:

• Vaistai nuo skausmo ir karščiavimo: Ibuprofenas arba paracetamolis padės sumažinti gerklės skausmą ir numušti aukštą temperatūrą.
• Gerklės skalavimas: Skalavimas druskos tirpalu (1 arbatinis šaukštelis druskos stiklinei šilto vandens), ramunėlių, medetkų ar šalavijų nuovirais padeda mechaniškai nuplauti pūlius, drėkina gleivinę ir mažina uždegimą.
• Gausus skysčių vartojimas: Labai svarbu gerti daug šiltų (bet ne karštų!) skysčių: arbatų (liepžiedžių, aviečių), negazuoto mineralinio vandens, kompoto, sultinio. Tai padeda išvengti dehidratacijos dėl karščiavimo ir drėkina skaudančią gerklę.
• Poilsis: Griežtas lovos režimas, ypač pirmosiomis ligos dienomis, yra būtinas, kad organizmas turėtų jėgų kovoti su infekcija.
• Mityba: Kol skauda gerklę, rinkitės minkštą, trintą, neaštrų ir nekarštą maistą: sriubas, tyreles, jogurtus, virtas daržoves. Venkite kieto, sauso, aštraus maisto, kuris papildomai dirgintų gerklę.
• Vietinio poveikio priemonės: Vaistinėse galima įsigyti įvairių purškalų ar pastilių gerklei, turinčių antiseptinių ar skausmą malšinančių savybių. Jos gali laikinai palengvinti simptomus.

Klastingos komplikacijos: kodėl delsti pavojinga?

Pati pūlinga angina, nors ir nemaloni, laiku ir tinkamai gydoma praeina be didesnių pasekmių. Tačiau jei liga ignoruojama, gydoma netinkamai arba antibiotikų kursas nutraukiamas per anksti, gali išsivystyti itin sunkios ir net gyvybei pavojingos komplikacijos. Jos skirstomos į pūlingas (ankstyvąsias) ir nepūlingas (vėlyvąsias).

Ankstyvosios (pūlingos) komplikacijos:

• Paratonzilinis abscesas. Tai pūlinys, susiformuojantis audiniuose aplink tonzilę. Jam būdingas itin stiprus, dažniausiai vienpusis skausmas, plintantis į ausį, apsunkintas burnos atidarymas (trizmas), prislopęs, „karštą bulvę burnoje turinčio“ žmogaus balsas, gausus seilėtekis. Tai būklė, reikalaujanti skubios LOR gydytojo pagalbos ir chirurginio pūlinio atvėrimo.
• Kitos infekcijos. Infekcija iš tonzilių gali išplisti į aplinkinius audinius ir sukelti vidurinės ausies uždegimą (otitą), sinusitą, kaklo limfmazgių uždegimą (limfadenitą) ar net seilių liaukų uždegimą.

Vėlyvosios (nepūlingos) komplikacijos:

Tai pačios pavojingiausios pasekmės, išsivystančios praėjus 2–4 savaitėms po persirgtos ir netinkamai gydytos streptokokinės anginos. Jos kyla ne dėl pačios bakterijos, o dėl sutrikusios organizmo imuninės reakcijos į ją.

• Ūminis reumatas (reumatinė karštligė). Tai sunki sisteminė uždegiminė liga, pažeidžianti sąnarius (sukelia artritą), odą, nervų sistemą ir, kas pavojingiausia, širdį. Reumatas gali sukelti negrįžtamą širdies vožtuvų pažeidimą (įgytas širdies ydas), dėl kurio ateityje gali prireikti sudėtingų širdies operacijų.
• Postreptokokinis glomerulonefritas. Tai inkstų kamuolėlių (glomerulų) uždegimas. Jis pasireiškia patinimais (ypač veido), padidėjusiu kraujo spaudimu, šlapimo pokyčiais (atsiranda kraujo, sumažėja šlapimo kiekis). Nors dauguma vaikų pasveiksta, daliai pacientų liga gali pereiti į lėtinę formą ir sukelti inkstų nepakankamumą.

Būtent dėl šių grėsmingų komplikacijų rizikos pūlinga angina yra laikoma liga, kuriai būtinas antibiotikų gydymas.

Prevencija ir tonzilių šalinimo operacija

Siekiant išvengti pūlingos anginos, svarbiausia yra stiprinti bendrą organizmo atsparumą: sveikai maitintis, pakankamai ilsėtis, grūdintis, vengti streso. Taip pat labai svarbi higiena: dažnas rankų plovimas, ypač po kontakto su sergančiaisiais, atkosėjimo ir čiaudėjimo etiketas (prisidengti burną alkūnės linkiu, o ne delnu), nesidalinti asmeniniais daiktais.

Jei pūlinga angina kartojasi labai dažnai (pvz., 4–5 kartus per metus ar dažniau), sukelia komplikacijas (pvz., paratonzilinį abscesą) arba tonzilės yra tokios didelės, kad trukdo kvėpuoti ir ryti (ypač miegant, sukelia knarkimą ir miego apnėją), gydytojas gali rekomenduoti chirurginę operaciją – tonzilektomiją (tonzilių šalinimą). Tai kraštutinė priemonė, taikoma tik tada, kai konservatyvus gydymas neduoda rezultatų ir dažni ligos epizodai ženkliai blogina gyvenimo kokybę.

Apibendrinant, pūlinga angina – tai ne eilinis gerklės perštėjimas, o rimta bakterinė infekcija. Jos atpažinimas, savalaikė gydytojo konsultacija ir griežtas gydymo režimo laikymasis, ypač viso antibiotikų kurso suvartojimas, yra raktas į sėkmingą pasveikimą ir pavojingų, ilgalaikių pasekmių sveikatai išvengimą. Rūpinkitės savo sveikata ir niekada nenumokite ranka į staigų ir stiprų gerklės skausmą.