Psoriazė, dar žinoma kaip žvynelinė, yra lėtinė, neinfekcinė odos liga, kuria serga milijonai žmonių visame pasaulyje, įskaitant ir Lietuvą. Ji pasireiškia pagreitėjusiu odos ląstelių atsinaujinimo ciklu, dėl kurio ant odos paviršiaus susidaro sustorėjusios, raudonos, pleiskanojančios dėmės, dažnai padengtos sidabriškai baltomis žvyneliais. Ši liga gali paveikti bet kurią kūno vietą, tačiau dažniausiai pasireiškia ant alkūnių, kelių, galvos odos, apatinės nugaros dalies ir nagų.
Psoriazės tipai ir jų požymiai
Egzistuoja keli pagrindiniai psoriazės tipai, kurių kiekvienas pasižymi savitais simptomais ir paveiktomis kūno vietomis:
- Plokštelinė psoriazė (Psoriasis vulgaris): Tai dažniausias psoriazės tipas, sudarantis apie 80-90% visų atvejų. Jai būdingos aiškiai apibrėžtos, raudonos, uždegiminės plokštelės, padengtos sidabriškai baltomis pleiskanomis. Dažniausiai pasireiškia ant alkūnių, kelių, galvos odos ir apatinės nugaros dalies.
- Lašelinė psoriazė (Psoriasis guttata): Šis tipas dažniausiai pasireiškia vaikams ir jauniems suaugusiems, dažnai po streptokokinės infekcijos (pvz., anginos). Jai būdingi maži, lašo formos, raudoni taškeliai, išsibarstę po visą kūną, ypač ant liemens, rankų ir kojų.
- Inversinė psoriazė (Psoriasis inversa): Šis tipas pasireiškia odos raukšlėse: pažastyse, kirkšnyse, po krūtimis, tarp sėdmenų. Jai būdingos lygios, blizgančios, raudonos dėmės be pleiskanų. Dėl drėgmės ir trinties šiose vietose, būklė gali būti ypač nemaloni.
- Pustulinė psoriazė (Psoriasis pustulosa): Tai retesnis, bet sunkesnis psoriazės tipas, kuriam būdingi pūlinėliai (pūslelės, pripildytos pūlių) ant raudonos, uždegiminės odos. Pustulinė psoriazė gali būti lokalizuota (pvz., ant delnų ir padų) arba generalizuota (išplitusi po visą kūną). Generalizuota pustulinė psoriazė yra gyvybei pavojinga būklė, reikalaujanti skubios medicininės pagalbos.
- Eritroderminė psoriazė (Psoriasis erythrodermica): Tai rečiausias ir sunkiausias psoriazės tipas, kuriam būdingas viso kūno odos paraudimas, uždegimas ir pleiskanojimas. Eritroderminė psoriazė gali sukelti stiprų niežulį, skausmą, dehidrataciją ir kūno temperatūros reguliavimo sutrikimus. Tai taip pat gyvybei pavojinga būklė.
- Nagų psoriazė: Psoriazė gali paveikti ir nagus, sukeldama įvairius pokyčius: nago plokštelės taškinius įdubimus („antpirščio” simptomas), nago sustorėjimą, spalvos pakitimus (pageltimą, parudavimą), nago atsiskyrimą nuo nago guolio (onicholizę).
- Psoriazinis artritas: Tai lėtinis uždegiminis sąnarių pažeidimas, kuris išsivysto maždaug 30% žmonių, sergančių psoriaze. Psoriazinis artritas gali sukelti sąnarių skausmą, sustingimą, patinimą ir ribotą judrumą. Dažniausiai pažeidžiami rankų ir kojų pirštų sąnariai, stuburas, kryžkaulio ir klubo sąnariai.
Psoriazės priežastys ir rizikos veiksniai
Tiksli psoriazės priežastis nėra žinoma, tačiau manoma, kad ligos atsiradimui įtakos turi genetinių, imuninių ir aplinkos veiksnių derinys. Psoriazė nėra užkrečiama liga.
- Genetika: Psoriazė turi polinkį pasireikšti šeimose. Jei vienas iš tėvų serga psoriaze, tikimybė, kad vaikas taip pat sirgs, yra didesnė. Nustatyti keli genai, susiję su padidėjusia rizika susirgti psoriaze.
- Imuninė sistema: Psoriazė laikoma autoimunine liga, kai imuninė sistema klaidingai atakuoja sveikas odos ląsteles. Tai sukelia pagreitėjusį odos ląstelių dauginimąsi ir uždegimą. T limfocitai (baltieji kraujo kūneliai) vaidina svarbų vaidmenį šiame procese.
- Aplinkos veiksniai: Tam tikri aplinkos veiksniai gali suaktyvinti psoriazę arba pabloginti jos eigą, ypač žmonėms, turintiems genetinį polinkį. Šie veiksniai apima:
- Stresą.
- Infekcijas (ypač streptokokinę anginą).
- Odos pažeidimus (įpjovimus, įbrėžimus, nudegimus, vabzdžių įgėlimus).
- Tam tikrus vaistus (pvz., beta blokatorius, litį, vaistus nuo maliarijos).
- Rūkymą.
- Alkoholio vartojimą.
- Nutukimą.
- Šaltą ir sausą orą.
Psoriazės diagnostika
Psoriazės diagnozė paprastai nustatoma remiantis fizine apžiūra ir ligos istorija. Gydytojas dermatologas apžiūrės odą, nagus ir galvos odą, įvertins pažeidimų pobūdį, išsidėstymą ir sunkumą. Kai kuriais atvejais gali būti atliekama odos biopsija (nedidelio odos gabalėlio paėmimas ir mikroskopinis tyrimas), kad būtų patvirtinta diagnozė ir atmestos kitos odos ligos.
Psoriazės gydymas
Psoriazė yra lėtinė liga, kurios šiuo metu visiškai išgydyti neįmanoma. Tačiau yra įvairių gydymo būdų, kurie gali padėti kontroliuoti simptomus, sumažinti uždegimą, sulėtinti odos ląstelių dauginimąsi ir pagerinti gyvenimo kokybę. Gydymo pasirinkimas priklauso nuo psoriazės tipo, sunkumo, pažeistų kūno vietų, paciento amžiaus, bendros sveikatos būklės ir individualių poreikių.
- Vietinio poveikio vaistai: Tai dažniausiai skiriami vaistai lengvai ir vidutinio sunkumo psoriazei gydyti. Jie tepami tiesiai ant pažeistos odos. Tai gali būti:
- Kortikosteroidai (mažina uždegimą ir niežulį).
- Vitamino D analogai (sulėtina odos ląstelių dauginimąsi).
- Retinoidai (normalizuoja odos ląstelių augimą).
- Kalcipotriolis.
- Akmens anglių degutas (mažina niežulį, pleiskanojimą ir uždegimą).
- Salicilo rūgštis (padeda pašalinti pleiskanas).
- Minkštinamieji kremai ir tepalai (drėkina odą ir mažina sausumą).
- Fototerapija (šviesos terapija): Tai gydymo metodas, kai oda veikiama ultravioletiniais (UV) spinduliais. Fototerapija gali būti atliekama naudojant specialias lempas arba natūralią saulės šviesą. Dažniausiai naudojami UVB spinduliai (siaurojo spektro UVB arba plataus spektro UVB) ir PUVA terapija (psoralenas + UVA spinduliai).
- Sisteminiai vaistai: Tai vaistai, kurie veikia visą organizmą. Jie skiriami vidutinio sunkumo ir sunkiai psoriazei gydyti, kai vietinio poveikio vaistai ir fototerapija nėra veiksmingi. Tai gali būti:
- Metotreksatas (slopina imuninę sistemą).
- Ciklosporinas (slopina imuninę sistemą).
- Retinoidai (geriami retinoidai, pvz., acitretinas).
- Biologiniai vaistai (pvz., adalimumabas, etanerceptas, infliksimabas, ustekinumabas, sekukinumabas). Biologiniai vaistai yra naujausia ir efektyviausia sisteminių vaistų grupė. Jie blokuoja specifines imuninės sistemos molekules, kurios dalyvauja psoriazės uždegiminiame procese.
- Kiti metodai: Lazerinė terapija, kombinuotas gydymas.
Gyvenimo būdo pokyčiai ir savipagalba
Be medicininio gydymo, svarbų vaidmenį valdant psoriazę vaidina ir gyvenimo būdo pokyčiai bei savipagalbos priemonės:
- Sveika mityba: Nors nėra specifinės psoriazės dietos, rekomenduojama laikytis sveikos ir subalansuotos mitybos, kurioje gausu vaisių, daržovių, neskaldytų grūdų ir liesų baltymų. Kai kuriems žmonėms gali padėti vengti tam tikrų maisto produktų, kurie, jų manymu, pablogina simptomus (pvz., glitimo, pieno produktų, raudonos mėsos).
- Streso valdymas: Stresas gali suaktyvinti psoriazę, todėl svarbu išmokti jį valdyti. Gali padėti atsipalaidavimo technikos, tokios kaip joga, meditacija, gilus kvėpavimas, masažas.
- Reguliarus fizinis aktyvumas: Fizinis aktyvumas padeda palaikyti sveiką svorį, stiprina imuninę sistemą ir mažina stresą.
- Rūkymo metimas: Rūkymas yra vienas iš psoriazės rizikos veiksnių ir gali pabloginti ligos eigą.
- Saikingas alkoholio vartojimas: Per didelis alkoholio vartojimas taip pat gali pabloginti psoriazę.
- Odos priežiūra: Svarbu reguliariai drėkinti odą, vengti karšto vandens ir šiurkščių prausiklių, naudoti švelnius, bekvapius odos priežiūros produktus.
- Saulės poveikis: Saikingas saulės poveikis gali būti naudingas, tačiau per didelis saulės nudegimas gali pabloginti psoriazę.
- Vengti odos traumų.
- Reguliarūs vizitai pas gydytoją.
Psoriazė ir gyvenimo kokybė
Psoriazė gali turėti didelę įtaką fizinei, psichologinei ir socialinei gerovei. Matomi odos pažeidimai, niežulys, skausmas ir diskomfortas gali sukelti gėdos jausmą, socialinę izoliaciją, depresiją ir nerimą. Svarbu ieškoti pagalbos ir paramos, jei psoriazė neigiamai veikia jūsų gyvenimo kokybę. Gydytojas dermatologas gali rekomenduoti psichologą, psichoterapeutą ar paramos grupę.
