Pneumonija, dar kitaip vadinama plaučių uždegimu, yra infekcinė liga, pažeidžianti vieną arba abi plaučių puses. Ši liga sukelia alveolių (mažų oro maišelių plaučiuose) uždegimą ir pripildymą skysčiu ar pūliais, apsunkindama kvėpavimą ir deguonies patekimą į kraują. Pneumonija gali būti įvairaus sunkumo – nuo lengvos iki gyvybei pavojingos būklės, ypač kūdikiams, mažiems vaikams, vyresnio amžiaus žmonėms ir asmenims su silpna imunine sistema ar lėtinėmis ligomis.
Pneumonijos tipai
Plaučių uždegimas gali būti klasifikuojamas pagal sukėlėją ir pagal tai, kur liga buvo įgyta:
- Bakterinė pneumonija: Dažniausiai sukeliama *Streptococcus pneumoniae* bakterijos. Kitos galimos bakterijos: *Haemophilus influenzae*, *Staphylococcus aureus*, *Mycoplasma pneumoniae* (sukelianti vadinamąją „vaikščiojančią pneumoniją”), *Chlamydophila pneumoniae* ir *Legionella pneumophila* (sukelianti legionierių ligą).
- Virusinė pneumonija: Dažniausiai sukelia gripo virusai (A ir B), respiracinis sincitinis virusas (RSV) – ypač dažnas vaikams, paragripo virusai, adenovirusai, koronavirusai (įskaitant SARS-CoV-2, sukeliantį COVID-19).
- Grybelinė pneumonija: Retesnė forma, dažniausiai pasireiškianti žmonėms su labai susilpnėjusia imunine sistema (pvz., sergantiems ŽIV/AIDS, vartojantiems imunosupresinius vaistus). Dažniausi sukėlėjai: *Pneumocystis jirovecii*, *Aspergillus* rūšys, *Histoplasma capsulatum*, *Coccidioides immitis*.
- Aspiracinė pneumonija: Atsiranda, kai į plaučius patenka svetimkūnių, skrandžio turinio, vėmalų ar seilių. Tai dažniau nutinka žmonėms, turintiems rijimo sutrikimų, esantiems po insulto, apsvaigusiems nuo alkoholio ar narkotikų, arba turintiems sąmonės sutrikimų.
- Ligoninėje įgyta pneumonija: Atsiranda praėjus 48 valandoms ar daugiau po hospitalizacijos. Ši pneumonijos forma dažnai būna sunkesnė, nes ją gali sukelti atsparesnės bakterijos.
- Ventiliatoriaus sukelta pneumonija: Tai ligoninėje įgytos pneumonijos porūšis, atsirandantis pacientams, kuriems taikoma dirbtinė plaučių ventiliacija.
- Bendruomenėje įgyta pneumonija: Tai pneumonija, kuria susergama ne ligoninėje ar kitoje sveikatos priežiūros įstaigoje.
Simptomai
Pneumonijos simptomai gali skirtis priklausomai nuo sukėlėjo, ligos sunkumo, asmens amžiaus ir bendros sveikatos būklės. Dažniausi simptomai yra:
- Kosulys (gali būti sausas arba su skrepliais, kurie gali būti gleivingi, pūlingi ar net su krauju).
- Karščiavimas (dažnai aukštas, su šaltkrėčiu).
- Dusulys (apsunkintas kvėpavimas, oro trūkumas).
- Krūtinės skausmas, kuris stiprėja giliai kvėpuojant ar kosint.
- Greitas kvėpavimas.
- Greitas pulsas.
- Bendras silpnumas ir nuovargis.
- Pykinimas, vėmimas, viduriavimas (dažniau pasireiškia vaikams).
- Sąmonės sutrikimai (ypač vyresnio amžiaus žmonėms).
- Cianozė (melsva odos ir lūpų spalva dėl deguonies trūkumo kraujyje – sunkesniais atvejais).
Mažiems vaikams ir kūdikiams simptomai gali būti mažiau specifiniai: irzlumas, mieguistumas, atsisakymas valgyti, vangumas. Vyresnio amžiaus žmonėms pneumonija kartais gali pasireikšti tik sumišimu ar staigiu būklės pablogėjimu be ryškių kvėpavimo takų simptomų.
Rizikos veiksniai
Nors pneumonija gali susirgti bet kuris žmogus, tam tikri veiksniai didina riziką:
- Amžius: Kūdikiai ir maži vaikai (iki 2 metų) bei vyresni nei 65 metų asmenys.
- Lėtinės ligos: Lėtinė obstrukcinė plaučių liga (LOPL), astma, širdies ligos, cukrinis diabetas, cistinė fibrozė, kepenų ar inkstų ligos.
- Susilpnėjusi imuninė sistema: ŽIV/AIDS, organų transplantacija, chemoterapija, ilgalaikis kortikosteroidų vartojimas.
- Rūkymas: Pažeidžia plaučių apsauginius mechanizmus.
- Alkoholizmas: Silpnina imuninę sistemą ir didina aspiracijos riziką.
- Neseniai persirgta virusinė kvėpavimo takų infekcija: Gripas, peršalimas.
- Hospitalizacija: Ypač intensyviosios terapijos skyriuje.
- Rijimo sutrikimai: Po insulto, sergant Parkinsono liga, demencija.
- Kontaktas su sergančiaisiais: Ypač vaikų darželiuose, mokyklose, slaugos namuose.
- Oro tarša.
Diagnostika
Diagnozuojant pneumoniją, gydytojas pirmiausia atlieka fizinį ištyrimą, įvertina simptomus, ligos istoriją ir rizikos veiksnius. Auskultacijos metu (klausydamasis plaučių stetoskopu) gydytojas gali išgirsti specifinius garsus, būdingus plaučių uždegimui (pvz., karkalus, švokštimą). Taip pat gali būti atliekami šie tyrimai:
- Krūtinės ląstos rentgenograma: Padeda patvirtinti diagnozę, nustatyti uždegimo vietą ir apimtį plaučiuose.
- Kraujo tyrimai: Bendras kraujo tyrimas gali parodyti padidėjusį leukocitų skaičių (uždegimo požymis). Taip pat gali būti atliekami kraujo pasėliai, siekiant nustatyti sukėlėją (ypač sunkesniais atvejais).
- Skreplių tyrimas: Gali padėti nustatyti pneumonijos sukėlėją (bakteriją, virusą ar grybelį).
- Pulso oksimetrija: Neinvazinis metodas, matuojantis deguonies įsotinimą kraujyje.
- Kompiuterinė tomografija (KT): Atliekama rečiau, esant neaiškiai diagnozei arba įtariant komplikacijas.
- Bronchoskopija: Procedūra, kurios metu į kvėpavimo takus įvedamas plonas vamzdelis su kamera (bronchoskopas), leidžianti apžiūrėti kvėpavimo takus ir, jei reikia, paimti mėginių tyrimams. Šis tyrimas atliekamas retai, dažniausiai esant įtarimui dėl svetimkūnio ar kitų neaiškių priežasčių.
Gydymas
Pneumonijos gydymas priklauso nuo sukėlėjo, ligos sunkumo, paciento amžiaus ir bendros sveikatos būklės. Lengvesniais atvejais gydymas gali būti ambulatorinis (namuose), sunkesniais – reikalinga hospitalizacija.
- Antibiotikai: Skiriami bakterinei pneumonijai gydyti. Antibiotiko pasirinkimas priklauso nuo įtariamo sukėlėjo, vietinių bakterijų atsparumo antibiotikams rekomendacijų ir paciento individualių veiksnių. Svarbu baigti visą paskirtą antibiotikų kursą, net jei savijauta pagerėja anksčiau, kad būtų išvengta atkryčio ir bakterijų atsparumo vystymosi.
- Antivirusiniai vaistai: Skiriami virusinei pneumonijai gydyti, ypač gripo atveju (pvz., oseltamiviras, zanamiviras). Šie vaistai efektyviausi, jei pradedami vartoti per pirmąsias 48 valandas nuo simptomų pradžios.
- Priešgrybeliniai vaistai: Skiriami grybelinei pneumonijai gydyti.
- Simptominis gydymas: Karščiavimą ir skausmą mažinantys vaistai (pvz., paracetamolis, ibuprofenas), atsikosėjimą lengvinantys vaistai (pvz., ambroksolis, acetilcisteinas – tik pasitarus su gydytoju), skysčių vartojimas (siekiant išvengti dehidratacijos).
- Deguonies terapija: Skiriama, kai sumažėja deguonies įsotinimas kraujyje.
- Dirbtinė plaučių ventiliacija: Gali būti reikalinga sunkiausiais atvejais, kai pacientas nepajėgia savarankiškai kvėpuoti.
- Fizioterapija: Krūtinės ląstos fizioterapija (vibracinis masažas, padėtinė drenažas) gali padėti pašalinti skreplius iš plaučių.
Svarbu pabrėžti, kad savigyda antibiotikais ar kitais vaistais gali būti pavojinga. Tik gydytojas gali nustatyti tikslią diagnozę ir paskirti tinkamą gydymą.
Komplikacijos
Nors dauguma žmonių pasveiksta nuo pneumonijos be komplikacijų, kai kuriais atvejais liga gali sukelti rimtų pasekmių:
- Bakteriemija ir sepsis: Bakterijos iš plaučių gali patekti į kraują ir sukelti sepsį – gyvybei pavojingą būklę.
- Plaučių abscesas: Pūlinys plaučiuose.
- Pleuritas ir empiema: Pleuros (plaučius dengiančios plėvės) uždegimas, kuris gali komplikuotis empiema – pūlių kaupimusi pleuros ertmėje.
- Kvėpavimo nepakankamumas: Kai plaučiai nepajėgia aprūpinti organizmo deguonimi.
- Ūminis respiracinio distreso sindromas (ŪRDS): Sunki plaučių pažaida, sukelianti kvėpavimo nepakankamumą.
- Lėtinės plaučių ligos paūmėjimas: LOPL, astmos.
Prevencija
Nors visiškai išvengti pneumonijos neįmanoma, yra būdų sumažinti riziką:
- Vakcinacija:
- Vakcina nuo pneumokokinės infekcijos (skiepijami kūdikiai, maži vaikai, vyresni nei 65 metų asmenys ir asmenys, turintys rizikos veiksnių).
- Vakcina nuo gripo (kasmetinė vakcinacija rekomenduojama visiems, ypač rizikos grupėms).
- Vakcina nuo *Haemophilus influenzae* b tipo (Hib) infekcijos (skiepijami kūdikiai).
- Vakcina nuo COVID-19.
- Higiena: Dažnas rankų plovimas, kosėjimo ir čiaudėjimo etiketas (prisidengti burną ir nosį servetėle ar alkūne).
- Rūkymo metimas.
- Alkoholio vartojimo ribojimas.
- Sveika gyvensena: Subalansuota mityba, reguliarus fizinis aktyvumas, pakankamas miegas, streso valdymas.
- Lėtinių ligų kontrolė.
- Vengti kontakto su sergančiaisiais.
Pneumonija – rimta liga, tačiau ankstyva diagnostika ir tinkamas gydymas gali padėti išvengti komplikacijų ir užtikrinti visišką pasveikimą. Pajutus pneumonijos simptomus, ypač jei priklausote rizikos grupei, būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją.
