Kūdikių dantukų dygimas – tai etapas, kurį patiria kiekvienas mažylis ir jo tėvai. Nors tai natūralus procesas, jis dažnai būna lydimas įvairių simptomų, keliančių nerimą tiek kūdikiui, tiek suaugusiems. Šiame straipsnyje išsamiai aptarsime viską, kas susiję su dantukų dygimu: nuo pirmųjų požymių iki patarimų, kaip palengvinti nemalonius pojūčius.
Kada pradeda dygti dantukai?
Nors kiekvieno vaiko vystymasis yra individualus, dažniausiai pirmieji dantukai pradeda dygti apie 6-ąjį gyvenimo mėnesį. Tačiau neretai pasitaiko atvejų, kai dantukai pasirodo ir anksčiau, pavyzdžiui, 4-5 mėnesių, arba vėliau – net ir sulaukus vienerių metų. Nėra griežtos taisyklės, kada turėtų pasirodyti pirmasis dantukas. Svarbu stebėti kūdikio savijautą ir elgesį.
Pirmieji dažniausiai išdygsta apatiniai centriniai kandžiai, o po jų – viršutiniai centriniai kandžiai. Vėliau seka šoniniai kandžiai, pirmieji krūminiai dantys, iltiniai dantys ir galiausiai – antrieji krūminiai dantys. Iki maždaug trejų metų vaikas paprastai jau turi visus 20 pieninių dantų.
Dantukų dygimo požymiai
Dantukų dygimas retai kada praeina be jokių simptomų. Dažniausiai pasireiškiantys požymiai yra šie:
- Seilėtekis. Padidėjęs seilėtekis yra vienas iš pirmųjų ir akivaizdžiausių dantukų dygimo požymių. Kūdikis gali seilėtis gausiau nei įprastai, todėl svarbu reguliariai valyti smakrą ir kaklą, kad būtų išvengta odos sudirgimo.

- Dantenų patinimas ir paraudimas. Toje vietoje, kur ruošiasi prasikalti dantukas, dantenos gali būti patinusios, paraudusios ir jautrios.
- Noras viską kramtyti. Kūdikis gali norėti kramtyti bet ką, kas pakliūva po ranka – žaislus, pirštus, antklodės kraštą. Taip jis bando sumažinti dantenų niežulį ir skausmą.
- Irzlumas ir neramumas. Dantukų dygimas gali sukelti diskomfortą ir skausmą, todėl kūdikis gali būti irzlesnis, neramesnis, prasčiau miegoti.
- Sumažėjęs apetitas. Dėl dantenų skausmo kūdikis gali atsisakyti valgyti arba valgyti mažiau nei įprastai.
- Nedidelis karščiavimas. Kartais dantukų dygimas gali būti lydimas nedidelio karščiavimo (iki 38°C). Jei temperatūra aukštesnė arba karščiavimas užsitęsia, būtina kreiptis į gydytoją.
- Viduriavimas. Nors tiesioginio ryšio tarp dantų dygimo ir viduriavimo nėra įrodyta, kai kurie tėvai pastebi, kad dygstant dantukams, kūdikio išmatos tampa skystesnės.
- Bėrimas aplink burną. Dėl nuolatinio seilėjimosi ir drėgmės aplink burną gali atsirasti bėrimas.
Svarbu paminėti, kad ne visi kūdikiai patiria visus šiuos simptomus. Kai kuriems dantukai gali išdygti beveik nepastebimai, o kitiems šis procesas gali būti labai skausmingas ir varginantis.
Kaip palengvinti dantukų dygimo simptomus?
Yra keletas būdų, kaip galima padėti kūdikiui lengviau ištverti dantukų dygimo periodą:
- Dantenų masažas. Švelniai pamasažuokite kūdikio dantenas švariu pirštu arba specialiu silikoniniu antpirščiu. Tai gali padėti sumažinti skausmą ir niežulį.
- Šalti kompresai. Atvėsintas (bet ne užšaldytas!) kramtukas arba švari, drėgna šluostė, palaikyta šaldytuve, gali nuraminti sudirgusias dantenas.
- Kramtukai. Rinkitės saugius, kūdikiams skirtus kramtukus, pagamintus iš netoksiškų medžiagų. Kramtukai padeda kūdikiui patenkinti norą kramtyti ir masažuoja dantenas.
- Maistas. Jei kūdikis jau valgo kietą maistą, galite jam pasiūlyti atvėsintų vaisių ar daržovių gabalėlių (pvz., agurko, morkos, obuolio). Tačiau būkite atsargūs ir stebėkite, kad kūdikis neužspringtų.
- Vaistai. Jei kūdikis jaučia stiprų skausmą, pasitarę su gydytoju, galite duoti jam paracetamolio arba ibuprofeno. Niekada neviršykite rekomenduojamos dozės ir neduokite vaistų be gydytojo leidimo.
- Homeopatiniai preparatai. Kai kurie tėvai renkasi homeopatinius preparatus, skirtus palengvinti dantukų dygimo simptomus. Tačiau prieš juos naudodami, pasitarkite su gydytoju arba vaistininku.
- Gintaro karoliai. Nors gintaro karoliai yra populiarūs tarp tėvų, nėra jokių mokslinių įrodymų, kad jie padeda malšinti dantukų dygimo skausmą. Be to, karoliai kelia uždusimo pavojų, todėl jų nerekomenduojama naudoti kūdikiams.
- Kantrybė ir meilė. Svarbiausia – apsišarvuoti kantrybe ir suteikti kūdikiui daug meilės ir dėmesio. Dažniau paimkite jį ant rankų, paguoskite, panešiokite. Jūsų artumas ir švelnumas padės jam lengviau ištverti šį nelengvą periodą.
Kada kreiptis į gydytoją?
Nors dantukų dygimas dažniausiai yra natūralus procesas, kartais gali prireikti gydytojo pagalbos. Būtina kreiptis į gydytoją, jei:
- Kūdikis karščiuoja aukščiau nei 38°C.
- Karščiavimas užsitęsia ilgiau nei parą.
- Kūdikis atsisako valgyti ir gerti.
- Kūdikis vemia arba stipriai viduriuoja.
- Kūdikis atrodo labai vangus ir apatiškas.
- Dantenos yra labai stipriai patinusios, paraudusios arba kraujuoja.
- Pastebėjote kitų nerimą keliančių simptomų.
Pieninių dantų priežiūra
Pieninių dantų priežiūra prasideda vos tik išdygus pirmajam dantukui. Nors pieniniai dantys galiausiai iškrenta, jie yra labai svarbūs vaiko vystymuisi. Jie padeda formuoti taisyklingą sąkandį, užtikrina tinkamą kramtymą ir kalbos raidą. Be to, ankstyvas pieninių dantų gedimas gali turėti įtakos nuolatinių dantų sveikatai.
Pirmąjį dantuką reikėtų pradėti valyti minkštu, kūdikiams skirtu dantų šepetėliu arba švaria, drėgna marle. Iš pradžių galima valyti tik vandeniu, o vėliau, pasitarus su odontologu, pradėti naudoti specialią kūdikiams skirtą dantų pastą. Valyti dantukus reikėtų du kartus per dieną – ryte ir vakare.
Taip pat svarbu reguliariai lankytis pas odontologą. Pirmasis vizitas turėtų įvykti per šešis mėnesius po pirmojo dantuko išdygimo arba ne vėliau kaip sulaukus vienerių metų.
Dažniausios tėvų klaidos
- Per anksti duodami saldūs gėrimai. Saldūs gėrimai, sultys, arbatos su cukrumi kenkia dantims, todėl jų reikėtų vengti. Geriausia kūdikiui duoti vandens.
- Naktiniai maitinimai. Jeigu kūdikis naktį maitinamas mišinuku ar motinos pienu, po maitinimo reikėtų nuvalyti dantukus, nes piene esantis cukrus gali sukelti ėduonį.
- Per ilgas čiulptuko naudojimas. Per ilgas čiulptuko ar piršto čiulpimas gali neigiamai paveikti sąkandžio formavimąsi.
- Netinkama dantų pasta. Kūdikiams ir mažiems vaikams reikia naudoti specialią, jiems skirtą dantų pastą, kurioje yra mažiau fluoro.
- Nepakankama dantų priežiūra. Kai kurie tėvai mano, kad pieninių dantų nereikia taip kruopščiai prižiūrėti, kaip nuolatinių. Tai klaidingas požiūris, nes pieninių dantų sveikata turi įtakos nuolatinių dantų sveikatai.
Apibendrinimas
Dantų dygimas – tai svarbus ir neišvengiamas kūdikio vystymosi etapas. Nors jis gali būti lydimas nemalonių simptomų, tinkama priežiūra ir kantrybė padės kūdikiui lengviau jį ištverti. Svarbu stebėti kūdikio savijautą, laiku pastebėti nerimą keliančius požymius ir, esant reikalui, kreiptis į gydytoją. Taip pat nepamirškite apie reguliarią burnos higieną – ji yra būtina norint užtikrinti sveiką ir gražią šypseną ateityje.