Osteoporozė, dažnai vadinama „tyliąja liga“, yra būklė, kuriai būdingas kaulų tankio mažėjimas ir kaulinio audinio struktūros blogėjimas. Dėl to kaulai tampa trapūs ir lengvai lūžta, net ir patyrus nedideles traumas, pavyzdžiui, parkritus iš stovimos padėties. Nors osteoporozė dažniausiai siejama su vyresnio amžiaus žmonėmis, ypač moterimis po menopauzės, ji gali pasireikšti bet kuriame amžiuje ir paveikti tiek vyrus, tiek moteris.
Kodėl osteoporozė yra pavojinga?
Osteoporozės pavojus slypi ne tik pačiuose kaulų lūžiuose, bet ir jų sukeliamose komplikacijose. Dažniausiai pasitaikantys osteoporoziniai lūžiai – stuburo slankstelių, šlaunikaulio kaklelio ir dilbio kaulų lūžiai. Šlaunikaulio kaklelio lūžis yra ypač pavojingas, nes jis dažnai reikalauja chirurginio gydymo, ilgos reabilitacijos ir gali sukelti ilgalaikį neįgalumą ar net mirtį. Stuburo slankstelių lūžiai gali sukelti ūminį ar lėtinį nugaros skausmą, laikysenos pokyčius (kuprelę), ūgio sumažėjimą ir kvėpavimo sutrikimus. Bet koks osteoporozinis lūžis reikšmingai pablogina gyvenimo kokybę, mažina savarankiškumą ir didina priklausomybę nuo kitų asmenų.
Osteoporozės rizikos veiksniai: ką galime kontroliuoti, o ko – ne?
Osteoporozės atsiradimui įtakos turi daugybė veiksnių. Kai kurių iš jų, deja, negalime pakeisti, pavyzdžiui:
- Amžius: Kaulų tankis natūraliai mažėja su amžiumi.
- Lytis: Moterys, ypač po menopauzės, turi didesnę riziką susirgti osteoporoze dėl estrogenų trūkumo.
- Genetika: Jei jūsų šeimoje buvo osteoporozės atvejų, tikimybė susirgti šia liga yra didesnė.
- Rasė: Baltaodžiai ir azijiečiai turi didesnę riziką susirgti osteoporoze nei kitų rasių atstovai.
- Ankstyva menopauzė: Moterims, kurioms menopauzė prasidėjo anksčiau nei 45 metų, osteoporozės rizika yra didesnė.
- Ilgalaikis tam tikrų vaistų vartojimas: Pavyzdžiui, gliukokortikoidų, skydliaukės hormonų, antiepilepsinių vaistų, protonų siurblio inhibitorių.
- Kai kurios ligos: Reumatoidinis artritas, uždegiminės žarnyno ligos, celiakija, lėtinės inkstų ar kepenų ligos, hiperparatiroidizmas ir kt.
Tačiau yra daugybė rizikos veiksnių, kuriuos galime kontroliuoti ir taip sumažinti osteoporozės atsiradimo tikimybę arba sulėtinti jos progresavimą:
- Nepakankamas kalcio ir vitamino D vartojimas: Kalcis yra pagrindinė kaulų statybinė medžiaga, o vitaminas D padeda organizmui jį pasisavinti.
- Mažas fizinis aktyvumas: Fiziniai pratimai, ypač jėgos treniruotės ir pratimai su svoriais, stiprina kaulus.
- Rūkymas: Rūkymas neigiamai veikia kaulų ląsteles ir mažina kaulų tankį.
- Piktnaudžiavimas alkoholiu: Per didelis alkoholio vartojimas trukdo organizmui pasisavinti kalcį ir vitaminą D, bei slopina kaulų formavimasi.
- Nepakankamas kūno svoris: Per mažas kūno svoris (KMI mažesnis nei 19 kg/m²) yra susijęs su didesne osteoporozės rizika.
- Dažni griuvimai: Griuvimai yra pagrindinė osteoporozinių lūžių priežastis.
Kaip diagnozuojama osteoporozė?
Osteoporozė dažnai diagnozuojama tik po įvykusio lūžio, nes pradinėse stadijose liga paprastai nesukelia jokių simptomų. Tačiau ankstyva diagnostika yra labai svarbi, nes leidžia laiku pradėti gydymą ir užkirsti kelią lūžiams.
Pagrindinis osteoporozės diagnostikos metodas yra kaulų mineralinio tankio matavimas (KMT), dar vadinamas densitometrija. Dažniausiai atliekama dvigubos energijos rentgeno absorbciometrija (DXA). Šis tyrimas yra greitas, neskausmingas ir saugus, jo metu matuojamas kaulų tankis stuburo slanksteliuose, šlaunikaulio kaklelyje ir kartais dilbio kauluose. Tyrimo rezultatai vertinami pagal T-balą ir Z-balą. T-balas parodo, kiek jūsų kaulų tankis skiriasi nuo jauno sveiko suaugusiojo kaulų tankio, o Z-balas – kiek jūsų kaulų tankis skiriasi nuo jūsų amžiaus ir lyties žmonių kaulų tankio. Pagal Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) kriterijus, osteoporozė diagnozuojama, kai T-balas yra -2,5 arba mažesnis. T-balas nuo -1,0 iki -2,5 rodo osteopeniją (sumažėjusį kaulų tankį), kuri yra osteoporozės priešstadija.
Be KMT, gydytojas gali skirti ir kitus tyrimus, pavyzdžiui, kraujo ir šlapimo tyrimus, kad įvertintų kalcio, vitamino D ir kitų medžiagų, susijusių su kaulų sveikata, kiekį organizme. Taip pat gali būti atliekami rentgeno tyrimai, siekiant nustatyti jau įvykusius lūžius.
Osteoporozės gydymas ir prevencija: kompleksinis požiūris
Osteoporozės gydymas ir prevencija yra kompleksiniai ir apima keletą svarbių aspektų:
- Gyvensenos pokyčiai:
- Subalansuota mityba: Užtikrinti pakankamą kalcio ir vitamino D vartojimą su maistu arba maisto papildais. Rekomenduojama paros kalcio norma suaugusiems yra 1000-1200 mg, o vitamino D – 800-1000 TV (tarptautinių vienetų). Geriausi kalcio šaltiniai yra pieno produktai (pienas, jogurtas, sūris), žalios lapinės daržovės (brokoliai, kopūstai), žuvis (lašiša, sardinės), riešutai ir sėklos. Vitaminas D sintetinamas odoje veikiant saulės spinduliams, taip pat jo galima gauti su maistu (riebi žuvis, kiaušinio trynys, grybai) arba vartoti maisto papildus.
- Reguliarus fizinis aktyvumas: Jėgos treniruotės, pratimai su svoriais, vaikščiojimas, bėgimas, šokiai, lipimas laiptais ir kiti fiziniai pratimai, kurių metu kaulai patiria apkrovą, stimuliuoja kaulų formavimąsi ir stiprina kaulus. Rekomenduojama bent 30 minučių vidutinio intensyvumo fizinio aktyvumo kasdien arba bent 150 minučių per savaitę.
- Rūkymo atsisakymas: Rūkymas neigiamai veikia kaulų sveikatą, todėl jo atsisakymas yra labai svarbus osteoporozės prevencijai ir gydymui.
- Alkoholio vartojimo ribojimas: Per didelis alkoholio vartojimas trukdo organizmui pasisavinti kalcį ir vitaminą D, todėl rekomenduojama riboti alkoholio vartojimą iki saugaus lygio (ne daugiau kaip 1-2 standartiniai alkoholio vienetai per dieną moterims ir ne daugiau kaip 2-3 standartiniai alkoholio vienetai per dieną vyrams).
- Griuvimų prevencija: Griuvimų rizika didėja su amžiumi, todėl svarbu imtis priemonių, kad jų būtų išvengta. Tai gali apimti namų aplinkos pritaikymą (kilimėlių pašalinimą, gerą apšvietimą, turėklų įrengimą), regos ir pusiausvyros tikrinimą, tinkamos avalynės dėvėjimą, atsargumą vartojant vaistus, kurie gali sukelti galvos svaigimą ar mieguistumą.
- Medikamentinis gydymas:
- Esant osteoporozei arba didelei lūžių rizikai, gydytojas gali skirti vaistų, kurie lėtina kaulų irimą arba skatina kaulų formavimąsi. Dažniausiai skiriami vaistai yra bisfosfonatai (alendronatas, rizedronatas, zoledrono rūgštis), denosumabas, teriparatidas, raloksifenas, kalcitoninas. Vaistų pasirinkimas priklauso nuo individualios paciento būklės, lūžių rizikos, gretutinių ligų ir kitų veiksnių.
- Kai kuriais atvejais gali būti skiriama hormonų pakeičiamoji terapija (estrogenai) moterims po menopauzės, tačiau šis gydymo būdas turi ir rizikų, todėl jis skiriamas tik atidžiai įvertinus individualią naudą ir riziką.
Osteoporozė ir senėjimas: ar galima išvengti lūžių?
Nors osteoporozė dažniau pasireiškia vyresnio amžiaus žmonėms, tai nereiškia, kad senėjimas yra neatsiejamas nuo kaulų lūžių. Ankstyva diagnostika, tinkamas gydymas ir prevencinės priemonės gali padėti išsaugoti kaulų sveikatą ir sumažinti lūžių riziką bet kuriame amžiuje. Svarbu rūpintis savo kaulais visą gyvenimą, o ne tik tada, kai pasireiškia pirmieji ligos simptomai. Reguliarus fizinis aktyvumas, subalansuota mityba, pakankamas kalcio ir vitamino D vartojimas, rūkymo ir per didelio alkoholio vartojimo vengimas, bei reguliarus sveikatos tikrinimas, ypač moterims po menopauzės, yra raktas į stiprius kaulus ir aktyvų gyvenimą senatvėje.
Osteoporozė: naujausios gydymo tendencijos
Mokslas nestovi vietoje ir nuolat ieško naujų ir efektyvesnių osteoporozės gydymo būdų. Šiuo metu intensyviai tiriami nauji vaistai, kurie veikia skirtingus kaulų metabolizmo mechanizmus, pavyzdžiui, romosozumabas (antikūnas prieš sklerostiną), kuris skatina kaulų formavimąsi ir slopina kaulų irimą. Taip pat tiriami nauji vaistų skyrimo būdai, pavyzdžiui, bisfosfonatų implantai, kurie užtikrina ilgalaikį vaisto poveikį ir sumažina šalutinių poveikių riziką. Be to, vis daugiau dėmesio skiriama individualizuotam gydymui, atsižvelgiant į paciento genetinį profilį, lūžių riziką ir kitus individualius veiksnius. Ateityje tikimasi, kad osteoporozės gydymas taps dar efektyvesnis ir saugesnis, o kaulų lūžių pavyks išvengti dar didesniam skaičiui žmonių.
