Odos vėžys – tai viena dažniausių onkologinių ligų visame pasaulyje, taip pat ir Lietuvoje. Nors ši diagnozė gali skambėti bauginančiai, svarbu žinoti, kad anksti nustačius ligą, ji dažnai yra sėkmingai išgydoma. Šiame straipsnyje aptarsime odos vėžio tipus, rizikos veiksnius, simptomus, diagnostikos metodus ir gydymo galimybes. Taip pat pakalbėsime apie prevenciją – kaip apsisaugoti nuo šios klastingos ligos.
Odos vėžio tipai
Egzistuoja keli pagrindiniai odos vėžio tipai, kurie skiriasi savo agresyvumu, išvaizda ir gydymo metodais.
- Bazalinių ląstelių karcinoma (bazalioma): Tai dažniausiai pasitaikantis odos vėžio tipas. Bazalioma paprastai auga lėtai ir retai išplinta į kitas kūno dalis (metastazuoja). Ji dažniausiai atsiranda saulės veikiamose odos vietose: veido, galvos, kaklo srityse. Bazalioma gali atrodyti kaip nedidelis, perlamutrinio atspalvio mazgelis, kartais su kraujagyslėmis paviršiuje, arba kaip plokščia, rausva, žvynuota dėmė.
- Plokščialąstelinis vėžys (spinalioma): Antras pagal dažnumą odos vėžio tipas. Spinalioma gali augti greičiau nei bazalioma ir turi didesnę metastazavimo riziką, ypač jei yra negydoma. Ji taip pat dažniausiai pasireiškia saulės paveiktose vietose, bet gali atsirasti ir ant gleivinių (pvz., burnos). Spinalioma gali atrodyti kaip kietas, raginis mazgelis, kartais su opomis ar kraujavimu.
- Melanoma: Tai rečiausias, bet agresyviausias odos vėžio tipas. Melanoma gali greitai plisti į limfmazgius ir kitus organus. Ji gali išsivystyti iš esamo apgamo arba atsirasti kaip naujas, neįprastos išvaizdos darinys ant odos. Melanoma gali būti įvairių spalvų: juodos, rudos, mėlynos, raudonos ar net baltos. Svarbu atkreipti dėmesį į apgamų pokyčius: asimetriją, nelygius kraštus, nevienodą spalvą, didesnį nei 6 mm skersmenį ir kitimą laikui bėgant (angl. ABCDE taisyklė).
- Kiti, retesni odos vėžio tipai: Merkelio ląstelių karcinoma, Kapoši sarkoma, odos limfoma ir kiti. Šie tipai yra kur kas retesni, tačiau taip pat svarbūs ankstyvai diagnostikai.
Rizikos veiksniai
Nors odos vėžys gali išsivystyti bet kam, tam tikri veiksniai didina šios ligos riziką:
- Ultravioletinė (UV) spinduliuotė: Tai pagrindinis odos vėžio rizikos veiksnys. Per didelis saulės poveikis, ypač vaikystėje ir paauglystėje, bei soliariumų naudojimas žymiai padidina odos vėžio tikimybę.
- Šviesi oda, šviesūs plaukai ir mėlynos akys: Žmonės su šviesesne oda turi mažiau melanino, kuris apsaugo odą nuo UV spindulių.
- Apgamų gausa: Daugiau nei 50 apgamų ant kūno arba atipiniai (displaziniai) apgamai didina melanomos riziką.
- Šeiminė anamnezė: Jei šeimoje yra buvę odos vėžio atvejų, ypač melanomos, rizika susirgti šia liga yra didesnė.
- Imunosupresija: Žmonių, kurių imuninė sistema yra nusilpusi (pvz., po organų transplantacijos, sergant ŽIV/AIDS), odos vėžio rizika yra didesnė.
- Ankstesnis odos vėžys: Asmenys, kurie jau sirgo odos vėžiu, turi didesnę tikimybę susirgti juo pakartotinai.
- Tam tikros genetinės būklės: Xeroderma pigmentosum ir kitos retos genetinės ligos.
- Amžius: Rizika susirgti odos vėžiu didėja su amžiumi.
- Darbas lauke: Ilgalaikis darbas atviroje saulėje.
- Nudegimai saulėje: Stiprūs nudegimai, ypač su pūslėmis.
Simptomai
Odos vėžio simptomai gali skirtis priklausomai nuo vėžio tipo. Svarbu reguliariai apžiūrėti savo odą ir kreiptis į gydytoją, jei pastebite:
- Naują darinį ant odos, kuris negyja, kraujuoja ar keičia savo išvaizdą.
- Apgamo pokyčius: dydžio, formos, spalvos pasikeitimus, kraujavimą, niežėjimą ar skausmą.
- Opos, kurios negyja ilgiau nei kelias savaites.
- Raudonas, žvynuotas dėmes, kurios nepranyksta naudojant įprastas odos priežiūros priemones.
- Bet kokius kitus neįprastus odos pokyčius.
Diagnostika
Jei įtariamas odos vėžys, gydytojas atliks šiuos tyrimus:
- Apžiūra: Gydytojas apžiūrės įtartiną darinį ir visą odą.
- Dermatoskopija: Tai neinvazinis tyrimo metodas, kurio metu naudojamas specialus prietaisas – dermatoskopas, leidžiantis padidinti odos darinį ir detaliau jį įvertinti.
- Biopsija: Tai pagrindinis tyrimas, patvirtinantis odos vėžio diagnozę. Biopsijos metu paimamas nedidelis odos darinio mėginys, kuris siunčiamas į laboratoriją histologiniam tyrimui. Yra keli biopsijos tipai:
- Ekscizinė biopsija (viso darinio pašalinimas).
- Incizinė biopsija (dalies darinio pašalinimas).
- Punch biopsija (mažo odos stulpelio paėmimas specialiu instrumentu).
- Skutamoji biopsija (paviršinio odos sluoksnio nuskutimas).
- Papildomi tyrimai: Jei įtariamas melanomos ar kito agresyvaus odos vėžio išplitimas, gali būti atliekami papildomi tyrimai, pvz., limfmazgių biopsija, kompiuterinė tomografija, magnetinio rezonanso tomografija ar pozitronų emisijos tomografija (PET).
Gydymas
Odos vėžio gydymas priklauso nuo vėžio tipo, stadijos, lokalizacijos, paciento amžiaus ir bendros sveikatos būklės. Gali būti taikomi šie gydymo metodai:
- Chirurginis gydymas: Tai dažniausiai taikomas gydymo metodas, kurio metu pašalinamas navikas ir aplinkiniai sveiki audiniai.
- Krioterapija: Odos vėžys naikinamas šalčiu (skystu azotu).
- Fotodinaminė terapija: Ant odos užtepamas specialus vaistas, kuris kaupiasi vėžinėse ląstelėse, o vėliau šios ląstelės apšviečiamos specialia šviesa, kuri jas sunaikina.
- Spindulinė terapija: Naudojami didelės energijos spinduliai vėžinėms ląstelėms naikinti.
- Chemoterapija: Naudojami vaistai, kurie naikina vėžines ląsteles. Chemoterapija gali būti taikoma lokaliai (tepant kremu) arba sistemiškai (leidžiant vaistus į veną ar geriant tabletes).
- Imunoterapija: Tai gydymo metodas, kuris stiprina paciento imuninę sistemą, kad ji kovotų su vėžinėmis ląstelėmis.
- Taikinių terapija: Naudojami vaistai, kurie veikia specifinius vėžinių ląstelių taikinius, pvz., tam tikrus genus ar baltymus.
Dažnai taikomas kombinuotas gydymas, derinant kelis skirtingus metodus.
Prevencija
Nors visiškai išvengti odos vėžio neįmanoma, galima žymiai sumažinti riziką laikantis šių rekomendacijų:
- Venkite tiesioginių saulės spindulių, ypač vidurdienio valandomis (nuo 10 iki 16 val.).
- Naudokite apsauginius kremus nuo saulės su plačiu spektru (apsaugančiu nuo UVA ir UVB spindulių) ir SPF 30 ar didesniu. Tepkite kremą gausiai ir reguliariai (kas 2 valandas arba dažniau, jei maudotės ar prakaituojate).
- Dėvėkite apsauginius drabužius: skrybėles plačiais kraštais, akinius nuo saulės, marškinius ilgomis rankovėmis, kelnes.
- Venkite soliariumų.
- Reguliariai apžiūrėkite savo odą ir pastebėję bet kokius įtartinus pokyčius, kreipkitės į gydytoją.
- Jei priklausote padidintos rizikos grupei (pvz., turite daug apgamų, šeimoje yra buvę odos vėžio atvejų), reguliariai lankykitės pas dermatologą profilaktiniams patikrinimams.
- Stiprinkite imuninę sistemą sveikai maitindamiesi, reguliariai sportuodami ir pakankamai ilsėdamiesi.
- Venkite rūkymo. Rūkymas didina plokščialąstelinio odos vėžio riziką.
Atminkite, kad ankstyva diagnostika yra raktas į sėkmingą odos vėžio gydymą. Nepamirškite rūpintis savo oda ir reguliariai tikrintis.
