Širdies pulsas, arba tiesiog pulsas, yra ritmiškas kraujagyslių sienelių pulsavimas, kurį sukelia širdies susitraukimai. Tai vienas iš pagrindinių gyvybinių ženklų, leidžiantis įvertinti širdies ir kraujagyslių sistemos būklę. Tačiau kas laikoma „normaliu” pulsu? Šis atsakymas nėra toks paprastas, nes normalus pulsas gali skirtis priklausomai nuo daugelio veiksnių.
Kas įtakoja pulsą?
Pulso dažnis (matuojamas dūžiais per minutę) nėra pastovus dydis. Jį veikia:
- Amžius: Kūdikių ir vaikų pulsas yra gerokai greitesnis nei suaugusiųjų. Su amžiumi pulsas paprastai lėtėja.
- Fizinis aktyvumas: Fizinio krūvio metu pulsas padažnėja, nes organizmui reikia daugiau deguonies. Po krūvio pulsas palaipsniui grįžta į ramybės būseną.
- Emocinė būsena: Stresas, nerimas, susijaudinimas gali sukelti pulso padažnėjimą.
- Kūno temperatūra: Karščiuojant pulsas dažnėja.
- Vaistai: Kai kurie vaistai, pavyzdžiui, skirti skydliaukės veiklai reguliuoti ar kraujospūdžiui mažinti, gali paveikti pulsą.
- Sveikatos būklė: Tam tikros ligos, pavyzdžiui, širdies ligos, skydliaukės sutrikimai, anemija, gali lemti nenormalų pulsą.
- Miego kokybė: Miego metu pulsas sulėtėja. Nepakankamas miegas ar prasta jo kokybė gali įtakoti pulso dažnį ir ramybės būsenoje.
- Mityba: Kofeinas, nikotinas ir alkoholis gali turėti įtakos pulso dažniui. Taip pat, labai aštrus ar sotus maistas gali laikinai padidinti pulsą.
- Hidracija: Dehidratacija gali sukelti pulso padažnėjimą, nes organizmas stengiasi kompensuoti skysčių trūkumą.
Normalus pulsas ramybės būsenoje
Suaugusio žmogaus normalus pulsas ramybės būsenoje (sėdint ar gulint, nesant fizinio krūvio ar stiprių emocijų) paprastai svyruoja nuo 60 iki 100 dūžių per minutę. Tačiau šis diapazonas yra orientacinis. Kai kurių žmonių normalus pulsas gali būti šiek tiek žemesnis (pvz., sportininkų) arba aukštesnis.
Normalaus pulso diapazonai pagal amžių (ramybės būsenoje):
- Naujagimiai (0-3 mėn.): 100-160 dūžių per minutę.
- Kūdikiai (3-12 mėn.): 80-160 dūžių per minutę.
- Vaikai (1-10 metų): 70-120 dūžių per minutę.
- Paaugliai (11-17 metų): 60-100 dūžių per minutę.
- Suaugusieji (18+ metų): 60-100 dūžių per minutę.
- Senjorai (65+): Pulsas gali išlikti panašus į suaugusiųjų, bet dažniau pasitaiko ritmo sutrikimų.
Svarbu pabrėžti, kad tai yra vidurkiai. Individualus normalus pulsas gali šiek tiek skirtis.
Kada pulsas laikomas nenormaliu?
Pulsas laikomas nenormaliu, kai jis yra nuolat per greitas (tachikardija), per lėtas (bradikardija) arba nereguliarus (aritmija).
Tachikardija (greitas pulsas)
Tachikardija – tai būklė, kai pulsas ramybės būsenoje viršija 100 dūžių per minutę. Tai gali būti laikina reakcija į stresą, fizinį krūvį ar karščiavimą. Tačiau nuolatinė tachikardija gali būti rimtesnės sveikatos problemos, pavyzdžiui, širdies ligos, skydliaukės hiperfunkcijos ar anemijos, požymis. Jei jaučiate dažną ir greitą pulsą be aiškios priežasties, būtina kreiptis į gydytoją.
Bradikardija (lėtas pulsas)
Bradikardija – tai būklė, kai pulsas ramybės būsenoje yra mažesnis nei 60 dūžių per minutę. Kai kuriems žmonėms, ypač sportininkams, lėtas pulsas gali būti normalu. Tačiau, jei lėtas pulsas pasireiškia kartu su tokiais simptomais kaip galvos svaigimas, silpnumas, dusulys ar alpimas, tai gali būti širdies ritmo sutrikimo ar kitos ligos požymis.
Aritmija (nereguliarus pulsas)
Aritmija – tai širdies ritmo sutrikimas, kai pulsas yra nereguliarus. Tai gali pasireikšti kaip pavieniai „permušimai” (ekstrasistolės), kurie dažniausiai yra nepavojingi, arba kaip nuolatinis nereguliarus ritmas. Jei jaučiate, kad jūsų širdis plaka nereguliariai, būtina kreiptis į gydytoją, kad būtų nustatyta priežastis ir paskirtas tinkamas gydymas.
Kaip teisingai matuoti pulsą?
Pulsą galima matuoti keliais būdais:
- Ant riešo (radialinė arterija): Tai dažniausias būdas. Uždėkite dviejų pirštų (smiliaus ir didžiojo) pagalvėles ant vidinės riešo pusės, žemiau nykščio pagrindo. Švelniai spauskite, kol pajusite pulsavimą.
- Ant kaklo (miego arterija): Uždėkite dviejų pirštų pagalvėles ant kaklo šono, šalia trachėjos. Būkite atsargūs ir nespauskite per stipriai, nes tai gali sukelti galvos svaigimą.
- Naudojant pulsometrą: Pulsometrai – tai prietaisai, kurie automatiškai matuoja pulsą. Jie gali būti įvairių formų: žiedai, apyrankės, laikrodžiai.
Pulso matavimo taisyklės:
- Matuokite pulsą ramybės būsenoje, bent 5-10 minučių pailsėję.
- Skaičiuokite dūžius 15 sekundžių ir padauginkite iš 4, kad gautumėte dūžių skaičių per minutę. Arba skaičiuokite visą minutę.
- Matuokite pulsą kelis kartus per dieną, skirtingu metu, kad gautumėte tikslesnį vidurkį.
Kada kreiptis į gydytoją?
Kreipkitės į gydytoją, jei:
- Jūsų pulsas ramybės būsenoje nuolat viršija 100 dūžių per minutę (tachikardija) arba yra mažesnis nei 60 dūžių per minutę (bradikardija), ypač jei tai lydi kiti simptomai.
- Jaučiate nereguliarų širdies plakimą (aritmiją).
- Jaučiate skausmą krūtinėje, dusulį, galvos svaigimą ar alpimą kartu su nenormaliu pulsu.
- Turite kitų sveikatos problemų, kurios gali paveikti širdies veiklą.
- Pastebite staigius pulso pokyčius be aiškios priežasties.
Apibendrinimas
Normalus pulsas yra svarbus sveikatos rodiklis. Jo dažnis priklauso nuo daugelio veiksnių, įskaitant amžių, fizinį aktyvumą, emocinę būseną ir sveikatos būklę. Žinodami, kas yra normalus pulsas ir kaip jį teisingai matuoti, galite stebėti savo širdies sveikatą ir laiku pastebėti galimus sutrikimus. Jei pastebite bet kokius pulso pokyčius ar jaučiate kitus nerimą keliančius simptomus, nedelsdami kreipkitės į gydytoją.
