Nėštumas – ypatingas laikotarpis moters gyvenime, kupinas pokyčių ir naujų potyrių. Vieni pirmųjų nėštumo požymių gali pasireikšti dar gerokai prieš teigiamą nėštumo testą, kiti – tik vėlesniuose nėštumo etapuose. Šiame straipsnyje aptarsime įvairius nėštumo požymius, jų atsiradimo priežastis ir ką daryti, jei įtariate, kad laukiatės.
Ankstyvieji nėštumo požymiai
Ankstyvieji nėštumo požymiai dažnai yra subtilūs ir gali būti lengvai supainioti su priešmenstruacinio sindromo (PMS) simptomais. Tačiau atidus įsiklausymas į savo kūną gali padėti juos atpažinti.
- Menstruacijų nebuvimas. Tai vienas akivaizdžiausių ir dažniausiai pirmųjų nėštumo požymių. Tačiau nereguliarus ciklas, stresas, svorio pokyčiai ar tam tikros sveikatos būklės taip pat gali lemti menstruacijų vėlavimą ar dingimą.
- Krūtų jautrumas ir padidėjimas. Hormoniniai pokyčiai, vykstantys organizme nėštumo metu, sukelia krūtų audinių pokyčius. Jos gali tapti jautresnės, skausmingesnės, pilnesnės ar net padidėti. Areolės (tamsesnė sritis aplink spenelius) gali patamsėti ir padidėti.
- Pykinimas ir vėmimas. Dažnai vadinamas „rytiniu pykinimu”, tačiau šis simptomas gali pasireikšti bet kuriuo paros metu. Pykinimo intensyvumas gali skirtis – nuo lengvo šleikštulio iki stipraus vėmimo. Manoma, kad pykinimą sukelia padidėjęs hormono hCG (žmogaus chorioninio gonadotropino) kiekis.
- Nuovargis. Ankstyvosiomis nėštumo savaitėmis daugelis moterų jaučiasi itin pavargusios. Tai lemia hormoniniai pokyčiai, ypač padidėjęs progesterono kiekis, ir padidėjęs organizmo energijos poreikis besivystančiam vaisiui.
- Dažnas šlapinimasis. Auganti gimda spaudžia šlapimo pūslę, todėl dažniau norisi į tualetą. Be to, nėštumo metu padidėja kraujo kiekis organizme, todėl inkstai turi apdoroti daugiau skysčių.
- Padidėjęs jautrumas kvapams. Daugelis nėščiųjų pastebi, kad tam tikri kvapai, kurie anksčiau buvo malonūs ar neutralūs, dabar sukelia pykinimą ar net vėmimą.
- Galvos svaigimas ir alpimas. Hormoniniai pokyčiai ir padidėjęs kraujo kiekis gali sukelti galvos svaigimą ar net alpimą, ypač staiga atsistojus.
- Pilvo pūtimas ir vidurių užkietėjimas. Padidėjęs progesterono kiekis lėtina virškinimo sistemos darbą, todėl gali atsirasti pilvo pūtimas ir vidurių užkietėjimas.
- Nuotaikų kaita. Hormoniniai svyravimai gali sukelti emocinį nestabilumą, dirglumą, nerimą ar net depresijos požymius.
- Implantacinis kraujavimas. Kai kurioms moterims praėjus maždaug 6-12 dienų po apvaisinimo, gali pasirodyti nedidelis kraujavimas ar tepimas. Tai vadinama implantaciniu kraujavimu ir atsiranda, kai apvaisintas kiaušinėlis įsitvirtina gimdos gleivinėje. Šis kraujavimas paprastai būna trumpesnis ir lengvesnis nei įprastos mėnesinės.
Vėlesni nėštumo požymiai
Nėštumui progresuojant, atsiranda ir kitų, ryškesnių požymių:
- Augantis pilvas. Tai akivaizdžiausias nėštumo požymis, kuris tampa pastebimas antrame ir trečiame nėštumo trimestruose.
- Vaisiaus judesiai. Pirmieji vaisiaus judesiai, dažnai apibūdinami kaip „drugelio plazdėjimas” ar „burbuliukai”, paprastai pajuntami tarp 16 ir 25 nėštumo savaitės. Pirmą kartą nėščioms moterims šis pojūtis gali pasireikšti vėliau.
- Rėmuo. Auganti gimda spaudžia skrandį, todėl skrandžio rūgštis gali pakilti į stemplę, sukeldama deginimo pojūtį.
- Nugaros skausmai. Augantis svoris ir pasikeitusi kūno laikysena gali sukelti nugaros skausmus, ypač apatinėje jos dalyje.
- Dusulys. Auganti gimda spaudžia diafragmą, todėl gali būti sunkiau kvėpuoti, ypač lipant laiptais ar užsiimant fizine veikla.
- Strijos. Sparčiai augant pilvui, krūtims ar klubams, ant odos gali atsirasti rausvų ar violetinių dryžių – strijų.
- Patinimas. Kojų, rankų ar veido patinimas, ypač nėštumo pabaigoje, yra gana dažnas reiškinys. Tačiau staigus ir stiprus patinimas gali būti preeklampsijos, pavojingos nėštumo komplikacijos, požymis.
- Varikozinės venos ir hemorojus. Padidėjęs kraujo tūris ir spaudimas dubens srityje gali sukelti venų išsiplėtimą kojose (varikozę) ir išangėje (hemorojų).
- Priešpienis. Paskutinėmis nėštumo savaitėmis iš krūtų gali pradėti skirtis gelsvas, lipnus skystis – priešpienis. Tai pirmasis pienas, kuriuo maitinsite kūdikį.
- Brakstono-Hikso sąrėmiai. Tai nereguliarūs, neskausmingi gimdos susitraukimai, kurie ruošia gimdą gimdymui. Jie gali prasidėti antrame nėštumo trimestre, bet dažniau pasireiškia trečiame.
Ką daryti, jei įtariate, kad esate nėščia?
Jei pastebėjote kelis ar daugiau išvardytų nėštumo požymių, rekomenduojama atlikti nėštumo testą. Namuose atliekami nėštumo testai yra gana patikimi, tačiau norint gauti tikslų atsakymą, geriausia kreiptis į gydytoją ginekologą. Gydytojas patvirtins nėštumą, nustatys jo trukmę ir atliks reikiamus tyrimus.
Ankstyvas nėštumo nustatymas yra svarbus, nes leidžia laiku pradėti rūpintis savo ir būsimo kūdikio sveikata. Gydytojas patars dėl mitybos, vitaminų vartojimo, fizinio aktyvumo ir kitų svarbių dalykų, kurie padės užtikrinti sveiką nėštumą ir sklandų gimdymą.
Kiti galimi simptomai ir jų diferencinė diagnostika
Svarbu paminėti, kad ne visi išvardyti simptomai būtinai reiškia nėštumą. Kai kurie iš jų gali būti susiję su kitomis sveikatos būklėmis. Pavyzdžiui:
- Menstruacijų nebuvimas gali būti sukeltas streso, svorio pokyčių, hormonų disbalanso, policistinių kiaušidžių sindromo (PKS) ar kitų ligų.
- Pykinimas ir vėmimas gali būti apsinuodijimo maistu, virškinimo sutrikimų, migrenos ar kitų ligų pasekmė.
- Nuovargis gali būti susijęs su miego trūkumu, anemija, skydliaukės problemomis, depresija ar kitomis sveikatos būklėmis.
- Krūtų jautrumas gali pasireikšti prieš menstruacijas, vartojant tam tikrus vaistus ar sergant krūtų ligomis.
Todėl, jei jaučiate nerimą keliančius simptomus, būtina kreiptis į gydytoją, kad būtų nustatyta tiksli priežastis ir paskirtas tinkamas gydymas.
Apibendrinant, nėštumo požymiai gali būti labai įvairūs ir individualūs. Svarbu įsiklausyti į savo kūną ir pastebėjus pokyčius, kreiptis į specialistą. Ankstyva diagnozė ir tinkama priežiūra yra esminiai sveiko nėštumo ir kūdikio gerovės veiksniai.
