Ne DTL Cholesterolis: Pamirštas Rodiklis, Kuris Gali Išgelbėti Jūsų Širdį

Kiekvienas, bent kartą atlikęs kraujo tyrimus, tikriausiai girdėjo apie cholesterolį. Dažniausiai linksniuojami du terminai: „gerasis“ DTL (didelio tankio lipoproteinų) ir „blogasis“ MTL (mažo tankio lipoproteinų) cholesterolis. Metų metus būtent MTL rodiklis buvo laikomas pagrindiniu širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksniu, o gydytojai ir pacientai dėjo visas pastangas, kad jį sumažintų. Tačiau šiuolaikinis mokslas ir kardiologijos praktika atveria naują, kur kas platesnį požiūrį. Vis dažniau specialistų lūpose skamba kitas terminas – ne DTL cholesterolis. Kas tai per rodiklis, kodėl jis gali būti net svarbesnis už garsųjį „blogąjį“ cholesterolį ir kaip jį suvaldyti? Pasinerkime į išsamią analizę.

Kas yra Cholesterolis ir Kodėl Jis Skirstomas į „Gerą“ ir „Blogą“?

Prieš gilinantis į ne DTL cholesterolio subtilybes, svarbu suprasti pačią cholesterolio prigimtį. Cholesterolis yra į riebalus panaši, vaškinė medžiaga, gyvybiškai svarbi mūsų organizmui. Jis dalyvauja ląstelių membranų statyboje, tam tikrų hormonų (pavyzdžiui, testosterono ir estrogeno) gamyboje, vitamino D sintezėje ir tulžies rūgščių, padedančių virškinti riebalus, formavime. Be cholesterolio mūsų kūnas tiesiog negalėtų funkcionuoti.

Problema kyla ne dėl paties cholesterolio, o dėl jo transportavimo kraujyje. Kadangi cholesterolis yra riebalinė medžiaga, jis negali laisvai ištirpti vandeningoje kraujo plazmoje. Tam, kad galėtų keliauti po organizmą, jis „įpakuojamas“ į specialius baltymų ir riebalų kompleksus, vadinamus lipoproteinais. Būtent šių transporto priemonių tipas ir nulemia, ar cholesterolis bus „geras“, ar „blogas“.

• DTL (didelio tankio lipoproteinai) – vadinami „geruoju“ cholesteroliu. Galima juos įsivaizduoti kaip organizmo „šiukšliavežius“. Jie surenka cholesterolio perteklių iš kraujagyslių sienelių ir kitų audinių bei transportuoja jį atgal į kepenis, kur jis perdirbamas arba pašalinamas iš organizmo. Kuo didesnis DTL lygis, tuo geriau jūsų kraujagyslės apsaugotos nuo aterosklerozės (kraujagyslių kietėjimo).
• MTL (mažo tankio lipoproteinai) – žinomi kaip „blogasis“ cholesterolis. Jų funkcija – pristatyti cholesterolį iš kepenų į ląsteles visame kūne. Tačiau kai MTL dalelių yra per daug arba jos yra pažeistos (oksiduotos), jos linkusios kauptis kraujagyslių sienelėse, formuodamos aterosklerozines plokšteles. Šios plokštelės siaurina kraujagyslių spindį, trikdo kraujotaką ir gali plyšti, sukeldamos trombą, kuris blokuoja kraujagyslę ir sukelia miokardo infarktą arba insultą.

Ne DTL Cholesterolis: Išsamesnis Rizikos Vaizdas

Ilgą laiką visas dėmesys buvo sutelktas į MTL. Tačiau paaiškėjo, kad MTL yra ne vienintelis „blogiukas“ mūsų kraujyje. Egzistuoja ir kitos aterogeniškos (skatinančios aterosklerozę) lipoproteinų dalelės. Štai čia ir išryškėja ne DTL cholesterolio svarba.

Ne DTL cholesterolis yra visų kraujyje esančių aterogeniškų lipoproteinų suma. Paprastai tariant, tai yra visas jūsų cholesterolis, išskyrus „gerąjį“ DTL cholesterolį.

Matematiškai tai apskaičiuojama labai paprastai, naudojant standartinės lipidogramos (kraujo riebalų tyrimo) duomenis:

Ne DTL cholesterolis = Bendras cholesterolis – DTL cholesterolis

Kas įeina į šį rodiklį?

• MTL (mažo tankio lipoproteinai): Pagrindinis ir geriausiai žinomas komponentas.
• LMTL (labai mažo tankio lipoproteinai): Pagrindiniai trigliceridų nešėjai. Kai organizme atiduoda trigliceridus, virsta MTL dalelėmis.
• TDL (tarpinio tankio lipoproteinai): Tarpinė stadija tarp LMTL ir MTL.
• Lipoproteinas(a) [Lp(a)]: Genetiškai nulemta, į MTL panaši dalelė, kuri taip pat stipriai skatina aterosklerozę ir trombozę.

Įsivaizduokite, kad bandote įvertinti eismo spūstį mieste. Vertindami tik MTL, jūs skaičiuotumėte tik lengvuosius automobilius. Tačiau ne DTL rodiklis leidžia pamatyti visą vaizdą – jis suskaičiuoja ne tik lengvuosius automobilius (MTL), bet ir sunkvežimius (LMTL), autobusus (TDL) ir kitas transporto priemones, kurios visos kartu ir sudaro spūstį (aterosklerozinę plokštelę). Būtent todėl ne DTL cholesterolis laikomas tikslesniu ir išsamesniu širdies ir kraujagyslių ligų rizikos rodikliu.

Kodėl Ne DTL Yra Pranašesnis už MTL?

Gali kilti klausimas – jei MTL yra pagrindinė ne DTL dalis, kodėl tiesiog nesiremti juo? Yra keletas svarbių priežasčių, kodėl kardiologai visame pasaulyje teikia pirmenybę ne DTL rodikliui:

1. Tikslesnis rizikos vertinimas. Ypač svarbu asmenims, sergantiems cukriniu diabetu, metaboliniu sindromu, nutukimu arba tiems, kurių kraujyje yra didelis trigliceridų kiekis. Šioms žmonių grupėms būdinga dislipidemija, kai MTL dalelės būna mažesnės ir tankesnės, o jų skaičius gali būti didelis net ir esant „normaliam“ MTL cholesterolio kiekiui. Ne DTL rodiklis apima visas šias pavojingas daleles ir geriau atspindi realią riziką.
2. Paprastas apskaičiavimas. Kaip minėta, ne DTL cholesteroliui apskaičiuoti nereikia jokių papildomų ar brangių tyrimų. Užtenka duomenų iš standartinės lipidogramos, kurią atlieka bet kuri laboratorija.
3. Nereikalauja badavimo. Tradiciškai MTL cholesterolis yra apskaičiuojamas pagal Friedewaldo formulę, kuriai reikalingas tikslus trigliceridų kiekis. O trigliceridų tyrimui rekomenduojama nevalgyti 8-12 valandų. Tuo tarpu bendro ir DTL cholesterolio rodikliams maistas įtakos beveik neturi. Todėl ne DTL rodiklį galima tiksliai apskaičiuoti net ir iš nevalgius paimto kraujo mėginio, kas yra daug patogiau pacientui.

Rekomenduojamos Ne DTL Cholesterolio Normos

Ne DTL cholesterolio tikslinės reikšmės, kaip ir MTL, priklauso nuo individualios asmens širdies ir kraujagyslių ligų rizikos. Kuo rizika didesnė, tuo griežtesnių normų reikia siekti.

Rizikos grupės vertinamos atsižvelgiant į tokius veiksnius kaip amžius, lytis, rūkymas, arterinis kraujo spaudimas, cukrinis diabetas, šeiminė anamnezė ir jau esamos ligos.

Bendros gairės yra tokios:

• Maža rizika (jauni, sveiki asmenys be rizikos veiksnių): ne DTL < 3,4 mmol/l.
• Vidutinė rizika (pvz., turintys kelis rizikos veiksnius): ne DTL < 3,4 mmol/l.
• Didelė rizika (pvz., sergantys cukriniu diabetu be komplikacijų, turintys labai aukštą kraujospūdį ar cholesterolį): ne DTL < 2,6 mmol/l.
• Labai didelė rizika (asmenys, jau patyrę miokardo infarktą, insultą, sergantys cukriniu diabetu su organų pažaida): ne DTL < 2,2 mmol/l. Kai kuriais atvejais, po pakartotinių įvykių, siekiama ir dar mažesnės, < 1,8 mmol/l ribos.

Svarbu pabrėžti, kad šias normas ir individualius tikslus turi nustatyti gydytojas, įvertinęs visą jūsų sveikatos būklę.

Kaip Efektyviai Sumažinti Ne DTL Cholesterolio Kiekį?

Geroji žinia yra ta, kad priemonės, mažinančios ne DTL cholesterolį, yra labai panašios į tas, kurios skirtos MTL mažinimui. Pagrindas – sveika gyvensena, o prireikus – medikamentinis gydymas.

Mitybos Pokyčiai: Jūsų Galingiausias Įrankis

Tai, ką dedate į savo lėkštę, daro milžinišką įtaką jūsų kraujo riebalų profiliui. Svarbiausi principai:

• Venkite transriebalų. Tai patys pavojingiausi riebalai, kurie ne tik didina „blogąjį“, bet ir mažina „gerąjį“ cholesterolį. Jų gausu perdirbtuose kepiniuose (sausainiuose, pyraguose), gruzdintame maiste, spragėsiuose, kai kuriuose margarinuose. Atidžiai skaitykite produktų etiketes ir venkite tų, kuriuose nurodyti „iš dalies hidrinti riebalai“.
• Ribokite sočiuosius riebalus. Jų pagrindiniai šaltiniai – riebi mėsa (kiauliena, aviena, jautiena), perdirbti mėsos gaminiai (dešros, dešrelės), riebūs pieno produktai (sviestas, grietinė, sūris), kokosų ir palmių aliejus. Rinkitės liesą mėsą (vištienos krūtinėlę, kalakutieną), žuvį, liesus pieno produktus.
• Rinkitės „geruosius“ riebalus. Pirmenybę teikite mononesotiesiems ir polinesotiesiems riebalams. Jų gausu alyvuogių aliejuje, avokaduose, riešutuose (migdoluose, graikiniuose), sėklose (linų sėmenyse, ispaninio šalavijo (chia) sėklose). Ypač naudingos omega-3 riebalų rūgštys, kurių gausu riebioje žuvyje (lašišoje, skumbrėje, silkėje).
• Valgykite daugiau skaidulų. Ypač vertingos tirpiosios skaidulos, kurios virškinamajame trakte suriša cholesterolį ir neleidžia jam pasisavinti. Puikūs tirpiųjų skaidulų šaltiniai yra avižos, miežiai, ankštinės daržovės (pupelės, lęšiai, žirniai), obuoliai, citrusiniai vaisiai, morkos, briuselio kopūstai.
• Įtraukite augalinių sterolių ir stanolių. Tai natūralios medžiagos, randamos augaluose, kurios blokuoja cholesterolio pasisavinimą žarnyne. Jais praturtinto jogurto, pieno ar margarino galima rasti parduotuvėse.
• Mažinkite pridėtinio cukraus ir rafinuotų angliavandenių. Saldumynai, saldūs gėrimai, baltų miltų gaminiai skatina trigliceridų gamybą kepenyse, o tai tiesiogiai didina ne DTL cholesterolio kiekį.

Fizinis Aktyvumas: Judėkite Dėl Savo Širdies

Reguliarus fizinis aktyvumas yra vienas efektyviausių būdų pagerinti lipidogramą. Siekite bent 150 minučių vidutinio intensyvumo aerobinės veiklos (pvz., greitas ėjimas, plaukimas, važiavimas dviračiu) arba 75 minučių didelio intensyvumo veiklos per savaitę. Fizinis krūvis padeda didinti „gerojo“ DTL cholesterolio kiekį, mažina trigliceridus, padeda kontroliuoti svorį ir gerina bendrą širdies ir kraujagyslių būklę.

Kiti Svarbūs Gyvenimo Būdo Aspektai

• Normalizuokite kūno svorį. Netekus vos 5-10% antsvorio, galima ženkliai pagerinti cholesterolio rodiklius.
• Meskite rūkyti. Rūkymas pažeidžia kraujagyslių sieneles, todėl prie jų lengviau „limpa“ cholesterolis. Be to, rūkymas mažina „gerojo“ DTL cholesterolio kiekį. Metus rūkyti, nauda pasijaučia labai greitai.
• Saikingai vartokite alkoholį. Nesaikingas alkoholio vartojimas gali padidinti trigliceridų kiekį ir kraujo spaudimą.

Kada Reikalingas Gydymas Vaistais?

Jei pakeitus gyvenimo būdą per 3-6 mėnesius nepavyksta pasiekti tikslinių ne DTL cholesterolio rodiklių, gydytojas gali skirti medikamentinį gydymą. Svarbu suprasti, kad vaistai nepakeičia sveikos gyvensenos – jie veikia kartu.

Dažniausiai skiriama vaistų grupė yra statinai. Jie blokuoja cholesterolio gamybą kepenyse ir yra labai efektyvūs mažinant MTL ir ne DTL cholesterolį. Jei statinų nepakanka arba jie netoleruojami, gali būti skiriami kiti vaistai, pavyzdžiui, ezetimibas (mažina cholesterolio pasisavinimą žarnyne) arba naujesnės kartos vaistai, tokie kaip PCSK9 inhibitoriai (injekciniai vaistai, labai stipriai mažinantys cholesterolį).

Apibendrinimas: Imkitės Kontrolės Į Savo Rankas

Ne DTL cholesterolis nebėra tik dar vienas sudėtingas medicininis terminas. Tai – galingas, išsamus ir lengvai prieinamas įrankis, leidžiantis tiksliau įvertinti riziką susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis, kurios išlieka pagrindine mirčių priežastimi Lietuvoje ir visame pasaulyje. Šis rodiklis atspindi visų „blogųjų“ cholesterolio nešėjų keliamą grėsmę ir yra ypač informatyvus didelės rizikos pacientams.

Supratimas apie ne DTL cholesterolį suteikia jums galimybę aktyviai dalyvauti savo sveikatos priežiūroje. Nebijokite klausti savo gydytojo – pasidomėkite, koks yra jūsų ne DTL cholesterolio lygis ir kokie yra jūsų individualūs tikslai. Aptarkite, kokie gyvensenos pokyčiai jums būtų naudingiausi. Atminkite, kad investicija į sveiką mitybą, reguliarų judėjimą ir žalingų įpročių atsisakymą yra pati geriausia investicija į ilgą ir kokybišką gyvenimą. Jūsų širdis jums už tai padėkos.