MTL cholesterolis, arba mažo tankio lipoproteinų cholesterolis, dažnai vadinamas „bloguoju“ cholesteroliu. Šis pavadinimas atsirado dėl to, kad didelis MTL cholesterolio kiekis kraujyje yra susijęs su padidėjusia širdies ir kraujagyslių ligų rizika. Tačiau svarbu suprasti, kad cholesterolis pats savaime nėra blogas – jis yra būtinas organizmo funkcionavimui, ląstelių membranų statybai, hormonų gamybai ir kitiems procesams. Problemos kyla tada, kai MTL cholesterolio yra per daug.
Kas yra MTL cholesterolis?
Cholesterolis yra riebalų rūšis, randama visose kūno ląstelėse. Jis negali laisvai cirkuliuoti kraujyje, nes yra netirpus vandenyje. Todėl cholesterolis transportuojamas kraujyje prisijungęs prie baltymų, sudarydamas lipoproteinų kompleksus. MTL (mažo tankio lipoproteinai) yra vienas iš šių kompleksų tipų. Jų pagrindinė funkcija – pernešti cholesterolį iš kepenų, kur jis gaminamas, į kūno ląsteles. Ląstelės naudoja cholesterolį įvairioms funkcijoms, tačiau jei MTL cholesterolio yra per daug, jis gali pradėti kauptis ant kraujagyslių sienelių.
Kodėl didelis MTL cholesterolio kiekis yra pavojingas?
Kai MTL cholesterolio koncentracija kraujyje yra per didelė, jis pradeda oksiduotis ir kauptis ant arterijų sienelių, formuodamas aterosklerozines plokšteles. Šios plokštelės lėtai didėja, siaurindamos arterijų spindį ir mažindamos kraujo pratekėjimą. Šis procesas vadinamas ateroskleroze. Aterosklerozė gali pažeisti bet kurią kūno arteriją, bet dažniausiai paveikia širdies (vainikines), smegenų ir kojų arterijas.

Jei aterosklerozinė plokštelė įtrūksta ar atitrūksta, ant jos paviršiaus susidaro kraujo krešulys (trombas). Trombas gali visiškai užblokuoti kraujagyslę, sukeldamas širdies priepuolį (miokardo infarktą), jei užsikemša širdies arterija, arba insultą, jei užsikemša smegenų arterija. Taip pat gali išsivystyti periferinių arterijų liga, jei pažeidžiamos kojų arterijos, sukelianti skausmą einant ir net galūnių netekimą sunkiais atvejais.
MTL cholesterolio normos
MTL cholesterolio lygis matuojamas miligramais decilitre (mg/dL) arba milimoliais litre (mmol/L). Optimalus MTL cholesterolio lygis priklauso nuo individualios rizikos susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis. Apskritai, rekomenduojamos MTL cholesterolio normos yra:
- Mažiau nei 3,0 mmol/L (115 mg/dL) – daugumai sveikų žmonių.
- Mažiau nei 2,6 mmol/L (100 mg/dL) – žmonėms, turintiems vidutinę širdies ir kraujagyslių ligų riziką.
- Mažiau nei 1,8 mmol/L (70 mg/dL) – žmonėms, turintiems didelę širdies ir kraujagyslių ligų riziką (pvz., sergantiems cukriniu diabetu, jau persirgusiems širdies priepuoliu ar insultu).
- Mažiau nei 1,4 mmol/L (55 mg/dL) – žmonėms, turintiems labai didelę širdies ir kraujagyslių ligų riziką.
Svarbu pabrėžti, kad tai yra bendros rekomendacijos. Jūsų individualų tikslinį MTL cholesterolio lygį turėtų nustatyti gydytojas, atsižvelgdamas į jūsų amžių, lytį, gretutines ligas, šeimos istoriją ir kitus rizikos veiksnius.
Kaip sumažinti MTL cholesterolio kiekį?
MTL cholesterolio kiekį galima sumažinti įvairiais būdais, derinant gyvenimo būdo pokyčius ir, jei reikia, vaistus.
Gyvenimo būdo pokyčiai
Sveika gyvensena yra pagrindinis ginklas kovojant su padidėjusiu MTL cholesteroliu. Svarbiausi pokyčiai apima:
- Sveika mityba. Ribokite sočiųjų ir transriebalų vartojimą. Sotieji riebalai daugiausia randami gyvūninės kilmės produktuose (riebioje mėsoje, pieno produktuose, svieste), o transriebalai – perdirbtuose maisto produktuose (kepiniuose, margarine, greitame maiste). Vietoj jų rinkitės nesočiuosius riebalus, kurių gausu augaliniuose aliejuose (alyvuogių, rapsų, saulėgrąžų), riešutuose, sėklose, avokaduose ir riebioje žuvyje. Valgykite daug skaidulų turinčio maisto – vaisių, daržovių, viso grūdo produktų, ankštinių daržovių. Skaidulos padeda sumažinti cholesterolio absorbciją iš žarnyno.
- Reguliarus fizinis aktyvumas. Stenkitės būti fiziškai aktyvūs bent 30 minučių daugumą savaitės dienų. Tinka bet kokia fizinė veikla, kuri padidina širdies susitraukimų dažnį – greitas ėjimas, bėgimas, plaukimas, važiavimas dviračiu.
- Svorio kontrolė. Jei turite antsvorio ar esate nutukę, net nedidelis svorio sumažėjimas (5-10%) gali reikšmingai pagerinti cholesterolio rodiklius.
- Rūkymo metimas. Rūkymas didina MTL cholesterolio kiekį ir mažina DTL („gerojo“) cholesterolio kiekį, taip pat pažeidžia kraujagyslių sieneles, skatindamas aterosklerozės vystymąsi.
- Alkoholio vartojimo ribojimas. Saikingas alkoholio vartojimas (ne daugiau kaip vienas standartinis gėrimas per dieną moterims ir du standartiniai gėrimai per dieną vyrams) gali šiek tiek padidinti DTL cholesterolio kiekį, tačiau didesni alkoholio kiekiai kenkia sveikatai.
Vaistai
Jei gyvenimo būdo pokyčių nepakanka MTL cholesterolio kiekiui sumažinti iki tikslinio lygio, gydytojas gali skirti vaistų. Dažniausiai skiriami vaistai yra:
- Statinai. Tai yra efektyviausi vaistai, mažinantys MTL cholesterolio kiekį. Jie slopina cholesterolio gamybą kepenyse.
- Ezetimibas. Šis vaistas blokuoja cholesterolio absorbciją žarnyne. Jis gali būti skiriamas vienas arba kartu su statinais.
- BPS9 inhibitoriai. Tai naujesnės kartos vaistai, kurie labai efektyviai mažina MTL cholesterolio kiekį. Jie skiriami injekcijomis ir dažniausiai naudojami pacientams, kuriems nepakankamai veikia statinai arba kurie jų netoleruoja.
- Bilio rūgščių sekvestrantai. Šie vaistai jungiasi su tulžies rūgštimis žarnyne ir neleidžia joms reabsorbuotis, kas skatina kepenis naudoti daugiau cholesterolio tulžies rūgščių gamybai.
- Fibratai. Šie vaistai daugiau įtakoja trigliceridų (kitos rūšies riebalų) kiekį, bet taip pat gali šiek tiek sumažinti ir MTL cholesterolį.
Vaistų pasirinkimas priklauso nuo individualios situacijos, MTL cholesterolio lygio, kitų rizikos veiksnių ir galimų šalutinių poveikių. Gydytojas parinks tinkamiausią gydymą.
Mažiau žinomi faktai apie MTL cholesterolį
- MTL cholesterolio dalelės būna skirtingų dydžių. Mažesnės ir tankesnės MTL dalelės yra labiau linkusios kauptis ant kraujagyslių sienelių ir yra laikomos pavojingesnėmis.
- Genetika vaidina svarbų vaidmenį. Kai kurie žmonės paveldi genus, kurie lemia didesnę MTL cholesterolio gamybą arba lėtesnį jo pašalinimą iš organizmo.
- Moterims iki menopauzės MTL cholesterolio lygis paprastai būna mažesnis nei vyrams. Tačiau po menopauzės MTL cholesterolio lygis moterims dažnai padidėja.
- Stresas gali turėti įtakos MTL cholesterolio lygiui. Lėtinis stresas gali padidinti MTL cholesterolio kiekį ir sumažinti DTL cholesterolio kiekį.
- Kai kurios ligos gali padidinti MTL cholesterolio lygį. Pvz., hipotirozė (skydliaukės veiklos sulėtėjimas), inkstų ligos, cukrinis diabetas.
- Ne visas cholesterolis maiste tiesiogiai virsta MTL. Sočiosios ir transriebalų rūgštys labiau įtakoja cholesterolio lygį nei pats cholesterolis maiste.
Apibendrinimas
MTL cholesterolis, nors ir būtinas organizmui, gali tapti rimta grėsme sveikatai, jei jo kiekis kraujyje yra per didelis. Reguliariai tikrinkite cholesterolio lygį, laikykitės sveikos gyvensenos principų ir, jei reikia, vartokite gydytojo paskirtus vaistus. Taip galite sumažinti širdies ir kraujagyslių ligų riziką ir išsaugoti gerą sveikatą.