Mirtazapinas: Kai depresija susipina su nemiga ir nerimu – veikimas, mitai ir realybė

Psichikos sveikatos srityje vaistų pasirinkimas dažnai primena sudėtingą dėlionę. Nėra vienos „stebuklingos tabletės“, kuri tiktų visiems, tačiau tam tikri medikamentai išsiskiria savo unikaliu veikimo profiliu. Vienas iš tokių – mirtazapinas. Tai vaistas, kuris medicinos bendruomenėje ir pacientų forumuose dažnai aptariamas ne tik dėl savo gebėjimo kovoti su depresija, bet ir dėl specifinio poveikio miegui bei apetitui.

Šiame straipsnyje nerasite sausų informacinių lapelių atkartojimo. Gilinsimės į tai, kas vyksta jūsų smegenyse vartojant šį preparatą, kodėl mažesnė dozė kartais migdo labiau nei didesnė, ir kaip valdyti tą liūdnai pagarsėjusį šalutinį poveikį – svorio augimą. Jei jums ar jūsų artimajam buvo paskirtas mirtazapinas, čia rasite atsakymus, kurie padės suprasti gydymo eigą.

Kas iš tikrųjų yra mirtazapinas?

Mirtazapinas nėra tipinis antidepresantas. Dauguma žmonių yra girdėję apie SSRI (selektyvius serotonino reabsorbcijos inhibitorius), tokius kaip fluoksetinas ar escitalopramas. Mirtazapinas priklauso kitai, moksliškai vadinamai NaSSA (noradrenerginių ir specifinių serotoninerginių antidepresantų) klasei. Skamba sudėtingai, bet paprastai tariant, tai reiškia, kad jis veikia dvi pagrindines chemines medžiagas smegenyse:

• Serotoniną: dažnai vadinamą „laimės hormonu“, kuris reguliuoja nuotaiką, miegą ir apetitą.
• Noradrenaliną: neuromediatorių, atsakingą už energiją, budrumą ir reakciją į stresą.

Tačiau mirtazapino unikalumas slypi ne tik tame, ką jis skatina, bet ir tame, ką jis blokuoja. Jis veikia kaip tam tikrų receptorių „kamštis“, neleidžiantis organizmui priimti signalų, kurie sukelia nerimą ar nemigą. Būtent todėl šis vaistas dažnai skiriamas tiems pacientams, kurių depresiją lydi didelis nerimastingumas ir lėtinė nemiga.

Mirtazapino paradoksas: kodėl 15 mg migdo labiau nei 30 mg?

Vienas labiausiai pacientus gluminačių mirtazapino aspektų yra jo dozavimas ir poveikis miegui. Logika kužda: „jei išgersiu daugiau vaisto, poveikis turėtų būti stipresnis“. Tačiau mirtazapino atveju farmakologija veikia priešingai, ypač kalbant apie sedaciją (raminamąjį poveikį).

Mažesnės dozės (paprastai 7,5 mg arba 15 mg) veikia daugiausia kaip antihistamininiai vaistai. Mirtazapinas stipriai blokuoja H1 histamino receptorius. Histaminas yra ta medžiaga, kuri neleidžia mums užmigti ir palaiko budrumą. Kai šie receptoriai užblokuojami, žmogus jaučia stiprų mieguistumą. Šiame etape noradrenariginis (energiją suteikiantis) poveikis dar nėra stiprus.

Didinant dozę (iki 30 mg ar 45 mg), pradeda dominuoti poveikis noradrenalinui. Noradrenalinas aktyvuoja, suteikia energijos ir gali atsverti raminamąjį antihistamininį poveikį. Todėl pacientai, kurie skundžiasi, kad nuo 15 mg „negali pakilti iš lovos“, dažnai nustemba, kai gydytojas pasiūlo padidinti dozę, kad sumažėtų rytinis mieguistumas.

Poveikis miegui: [Image of Brain Sleep Cycle Diagram] daugiau nei tik migdomasis

Nemiga yra vienas dažniausių ir labiausiai varginančių depresijos simptomų. Žmogus patenka į užburtą ratą: depresija neleidžia miegoti, o miego trūkumas gilina depresiją. Mirtazapinas dažnai tampa „gelbėjimosi ratu“ būtent dėl savo gebėjimo koreguoti miego architektūrą.

Kaip jis keičia miegą?

• Sutrumpina užmigimo laiką: Dėl minėto antihistamininio poveikio pacientai užmiega greičiau.
• Gilina miegą: Tyrimai rodo, kad mirtazapinas gali padidinti lėtinių bangų (gilaus) miego trukmę, kurio metu organizmas geriausiai pailsi ir atsistato.
• Mažina naktinius prabudimus: Tai ypač aktualu tiems, kurie prabunda 3–4 valandą ryto ir nebegali užmigti.

Svarbu paminėti, kad mirtazapinas nėra klasikinis migdomasis (kaip benzodiazepinai). Jis nesukelia tokios pat priklausomybės rizikos kaip raminamieji vaistai, tačiau organizmas prie jo pripranta, todėl staiga nutraukti vartojimo negalima.

Svorio augimas: dramblys kambaryje

Kalbėti apie mirtazapiną ir nepaminėti svorio augimo būtų nesąžininga. Tai yra dažniausia priežastis, dėl kurios pacientai savavališkai nutraukia gydymą. Tačiau kodėl taip nutinka? Ar vaistas „sulėtina medžiagų apykaitą“?

Tiesa yra šiek tiek kitokia. Mirtazapinas veikia 5-HT2C ir H1 receptorius, kurie tiesiogiai reguliuoja apetito centrą smegenyse. Vartojant šį vaistą, dažnai pasireiškia:

1. „Angliavandenių badas“: Žmogus jaučia nepaliaujamą norą valgyti saldumynus, miltinius patiekalus ar riebų maistą.
2. Sotumo jausmo praradimas: Atrodo, kad skrandis yra „bedugnis“.
3. Raminamasis poveikis: Jei žmogus tampa fiziškai pasyvesnis dėl mieguistumo, o kalorijų suvartoja daugiau, svoris neišvengiamai auga.

Strategijos svoriui valdyti

Ar įmanoma vartoti mirtazapiną ir nepriaugti svorio? Taip, bet tai reikalauja sąmoningų pastangų. Gydytojai ir mitybos specialistai rekomenduoja:

• Planuoti užkandžius: Kai užeina staigus alkio priepuolis (dažniausiai vakare, po vaisto išgėrimo), po ranka turėkite morkų lazdelių, agurkų ar obuolių, o ne sausainių.
• Daugiau skaidulų: Skaidulos suteikia pilnumo jausmą. Vartokite daugiau daržovių ir pilno grūdo produktų.
• Fizinis aktyvumas: Net paprastas pasivaikščiojimas padeda kompensuoti galimą metabolizmo sulėtėjimą ir gerina nuotaiką (kas taip pat padeda gydyti depresiją).
• Vandens vartojimas: Troškulys (dėl burnos džiūvimo) dažnai painiojamas su alkiu.

Šalutiniai poveikiai: ko tikėtis pirmosiomis savaitėmis?

Pradėjus vartoti bet kokį psichotropinį vaistą, organizmui reikia laiko prisitaikyti. Pirmosios 1–2 savaitės dažnai būna sunkiausios. Svarbu žinoti, kas yra normalu, o kada reikia kreiptis į gydytoją.

Dažni ir praeinantys reiškiniai

• Burnos džiūvimas: Labai dažnas reiškinys. Patariama gurkšnoti vandenį ar čiulpti becukrius ledinukus.
• Rytinis „pagirių“ jausmas: Sunkumas atsikelti, galvos svaigimas. Paprastai tai praeina per kelias savaites, kai organizmas pripranta prie vaisto.
• Vidurių užkietėjimas: Vėlgi, mityba ir vanduo čia vaidina esminį vaidmenį.
• Ryškūs sapnai: Dėl poveikio miego fazėms, sapnai gali tapti labai tikroviški, kartais net keisti.

Retesni, bet svarbūs aspektai

Nors mirtazapinas rečiau sukelia seksualinę disfunkciją nei SSRI grupės antidepresantai (tai didelis jo privalumas), kai kuriems žmonėms gali pasireikšti „neramių kojų sindromas“ – nemalonus noras judinti kojas, ypač atsigulus. Jei tai tampa nepakeliama, būtina pasitarti su gydytoju.

Mirtazapinas ir kiti vaistai: mirtini deriniai?

Saugumas yra prioritetas. Mirtazapinas, kaip ir kiti antidepresantai, reikalauja atsargumo derinant jį su kitomis medžiagomis.

Alkoholis: Tai yra griežtas „ne“. Alkoholis yra depresantas, todėl jis mažina vaisto veiksmingumą. Be to, mirtazapinas stiprina alkoholio sedacinį poveikį. Išgėrus net nedidelį kiekį, gali pasireikšti ekstremalus mieguistumas, koordinacijos sutrikimai ar net kvėpavimo slopinimas.

Serotonino sindromas: Nors retai, bet tai gyvybei pavojinga būklė. Ji gali kilti, jei mirtazapinas vartojamas kartu su kitais serotonino kiekį didinančiais vaistais (pvz., kitais antidepresantais, tramadoliu, jonažole, kai kuriais vaistais nuo migrenos). Simptomai apima aukštą temperatūrą, raumenų trūkčiojimą, sumišimą. Tokiu atveju reikalinga skubi medicininė pagalba.

Nutraukimas: kodėl negalima tiesiog „mesti“?

Pasijutus geriau (paprastai po 4–6 mėnesių ar vėliau), kyla pagunda tiesiog nustoti gerti vaistus. „Aš jau pasveikau, kam man ta chemija?“ – galvoja dažnas pacientas. Tai yra kritinė klaida.

Mirtazapino nutraukimo sindromas gali būti labai nemalonus. Staiga nutraukus, gali pasireikšti:

• Stiprus pykinimas ir vėmimas.
• Galvos svaigimas ir „elektros iškrovos“ pojūtis galvoje.
• Nerimas ir nemiga (atšokimo efektas).
• Gripo simptomai.

Nutraukimas turi vykti lėtai, palaipsniui mažinant dozę prižiūrint gydytojui. Kartais šis procesas trunka keletą mėnesių, kol smegenų receptoriai adaptuojasi prie vaisto nebuvimo.

Kam mirtazapinas tinka labiausiai?

Apibendrinant, gydytojai dažniausiai renkasi mirtazapiną šiais klinikiniais atvejais:

1. Depresija su nemiga: Kai pacientui reikia ne tik nuotaikos gerinimo, bet ir pagalbos užmiegant be papildomų migdomųjų.
2. Senyvo amžiaus pacientai: Vyresniems žmonėms, kuriems depresija pasireiškia apetito praradimu ir svorio kritimu, mirtazapino šalutinis poveikis (apetito didinimas) tampa gydomuoju privalumu.
3. Pacientai, jautrūs seksualiniams šalutiniams poveikiams: Jei SSRI vaistai sukėlė lytinės funkcijos sutrikimų, mirtazapinas dažnai būna puiki alternatyva.
4. Nerimo sutrikimai: Nors pirminė indikacija yra depresija, vaistas efektyviai mažina generalizuotą nerimą.

Inovacijos ir ateitis

Mokslas nestovi vietoje. Nors mirtazapinas rinkoje yra jau seniai, atliekami tyrimai dėl jo panaudojimo kitose srityse, pavyzdžiui, gydant potrauminio streso sindromą (PTSS) ar tam tikras priklausomybes. Taip pat tiriama, kaip genetika lemia individualų atsaką į vaistą – tai ateityje leis dar tiksliau parinkti dozę (personalizuota medicina), išvengiant nemalonių šalutinių poveikių.

Išvada: įrankis, ne nuosprendis

Mirtazapinas nėra vaistas be trūkumų. Svorio augimas ir mieguistumas gali būti rimti iššūkiai. Tačiau tūkstančiams žmonių Lietuvoje šis vaistas grąžino spalvas į gyvenimą, leido vėl ramiai išsimiegoti ir įveikti paralyžiuojantį nerimą.

Svarbiausia suprasti, kad vaistas yra tik viena gydymo dalis. Derinant jį su psichoterapija, sveika gyvensena ir artimųjų palaikymu, remisija yra ne tik tikėtina, bet ir pasiekiama. Jei jums paskirtas mirtazapinas, nebijokite klausti savo gydytojo, stebėkite savo savijautą ir atminkite – jūs esate ne vieni savo kelyje į pasveikimą.

Pastaba: Šis straipsnis yra informacinio pobūdžio. Dėl bet kokių vaistų vartojimo, dozavimo ar nutraukimo būtina pasitarti su kvalifikuotu sveikatos priežiūros specialistu.