Šiuolaikiniame pasaulyje vis daugiau žmonių susiduria su įvairiais virškinimo sutrikimais, odos problemomis, lėtiniu nuovargiu ir kitais nemaloniais simptomais, kurių priežastis dažnai būna sunkiai nustatoma. Vienas iš galimų kaltininkų – maisto netoleravimas. Skirtingai nei alergija maistui, kuri pasireiškia greita ir audringa imuninės sistemos reakcija, maisto netoleravimas yra lėtesnis ir sunkiau atpažįstamas procesas. Dėl šios priežasties, maisto netoleravimo testai tampa vis populiaresni, kaip priemonė identifikuoti probleminius maisto produktus.
Kas yra maisto netoleravimas?
Maisto netoleravimas – tai organizmo negebėjimas tinkamai suvirškinti tam tikrų maisto produktų. Tai nėra imuninės sistemos reakcija, kaip alergijos atveju, o dažniausiai susiję su fermentų trūkumu, jautrumu maisto cheminėms medžiagoms arba kitais virškinimo sistemos veiklos sutrikimais. Pavyzdžiui, laktozės netoleravimas atsiranda dėl laktazės fermento, skaidančio pieno cukrų (laktozę), trūkumo. Fruktozės netoleravimas – dėl sunkumų įsisavinant vaisių cukrų (fruktozę). Histamino netoleravimas susijęs su organizmo nesugebėjimu skaidyti histamino, esančio kai kuriuose maisto produktuose.
Kokie simptomai rodo maisto netoleravimą?
Maisto netoleravimo simptomai gali būti labai įvairūs ir pasireikšti skirtingai kiekvienam žmogui. Dažniausiai pasitaikantys simptomai yra:
- Virškinimo problemos: pilvo pūtimas, viduriavimas, vidurių užkietėjimas, pilvo skausmai, rėmuo, pykinimas.
- Odos problemos: bėrimai, egzema, aknė, dilgėlinė, niežulys.
- Kvėpavimo takų problemos: sloga, čiaudulys, dusulys, kosulys.
- Bendri negalavimai: galvos skausmas, migrena, lėtinis nuovargis, raumenų ir sąnarių skausmai, miego sutrikimai, dirglumas, koncentracijos stoka.
- Svorio problemos: sunkumas numesti svorio arba nepaaiškinamas svorio augimas.
Svarbu paminėti, kad šie simptomai gali būti susiję ir su kitomis sveikatos problemomis, todėl svarbu kreiptis į gydytoją, kad būtų nustatyta tiksli diagnozė.
Kuo skiriasi maisto netoleravimas nuo alergijos maistui?
Maisto netoleravimas ir alergija maistui dažnai painiojami, tačiau tai yra skirtingos būklės. Alergija maistui yra imuninės sistemos atsakas į tam tikrą maisto baltymą. Ji pasireiškia greitai (per kelias minutes ar valandas) ir gali sukelti sunkias, net gyvybei pavojingas reakcijas, tokias kaip anafilaksinis šokas. Simptomai dažnai būna akivaizdūs: dilgėlinė, veido, lūpų, liežuvio ar gerklės tinimas, dusulys, vėmimas, pilvo skausmai. Maisto netoleravimas, priešingai, nėra susijęs su imuninės sistemos reakcija. Jo simptomai dažniausiai pasireiškia lėčiau (per kelias valandas ar net dienas) ir yra mažiau intensyvūs, nors gali gerokai pabloginti gyvenimo kokybę.
Maisto netoleravimo testai: rūšys ir veikimo principai
Yra įvairių maisto netoleravimo testų, kurie skiriasi savo metodika ir patikimumu. Štai keletas populiariausių:
IgG antikūnų testai
Tai bene populiariausi maisto netoleravimo testai. Jie matuoja IgG antikūnų kiekį kraujyje, reaguojant į įvairius maisto produktus. Teorija teigia, kad padidėjęs IgG antikūnų kiekis tam tikram maisto produktui rodo netoleravimą. Tačiau mokslinė bendruomenė šiuo klausimu nesutaria. Daugelis ekspertų teigia, kad IgG antikūnai yra normali imuninės sistemos reakcija į maistą ir nebūtinai rodo netoleravimą. Šie testai gali rodyti, kad žmogus tiesiog dažnai vartoja tam tikrus produktus. Todėl IgG testų rezultatus reikia vertinti atsargiai ir būtinai pasikonsultuoti su gydytoju ar dietologu.
Eliminacinė dieta
Tai yra „auksinis standartas” maisto netoleravimui nustatyti, nors ir reikalauja daug kantrybės ir laiko. Eliminacinės dietos metu iš mitybos raciono tam tikram laikui (paprastai 2-4 savaitėms) pašalinami visi įtariami maisto produktai. Po to produktai po vieną grąžinami į mitybą, stebint organizmo reakciją. Jei, grąžinus tam tikrą produktą, atsiranda simptomai, tai gali rodyti netoleravimą. Šis metodas yra patikimas, tačiau reikalauja griežtos disciplinos ir atidaus simptomų stebėjimo.
Vandenilio iškvėpimo testas
Šis testas naudojamas laktozės, fruktozės ir sorbitolio netoleravimui nustatyti. Pacientas išgeria tirpalo, kuriame yra atitinkamo cukraus, o po to matuojamas vandenilio kiekis iškvepiamame ore. Jei organizmas nesugeba tinkamai suvirškinti šių cukrų, bakterijos žarnyne juos fermentuoja, išskirdamos vandenilį. Padidėjęs vandenilio kiekis iškvepiamame ore rodo netoleravimą.
Kiti testai
Egzistuoja ir kiti, mažiau paplitę maisto netoleravimo testai, pavyzdžiui, provokaciniai testai (kai įtariamas maisto produktas vartojamas kontroliuojamomis sąlygomis), odos dūrio testai (dažniau naudojami alergijoms nustatyti), leukocitotoksinis testas (matuoja leukocitų reakciją į maisto ekstraktus, tačiau jo patikimumas abejotinas). Taip pat atliekami išmatų tyrimai.
Ką daryti, jei įtariamas maisto netoleravimas?
Jei įtariate, kad turite maisto netoleravimą, pirmiausia kreipkitės į savo šeimos gydytoją. Jis įvertins jūsų simptomus, atliks reikiamus tyrimus ir, jei reikia, nukreips pas specialistą – gastroenterologą, alergologą ar dietologą. Svarbu nepradėti savarankiškai laikytis griežtų dietų, nepasitarus su gydytoju, nes tai gali apsunkinti diagnozės nustatymą ir sukelti mitybos trūkumus. Gydytojas arba dietologas gali rekomenduoti eliminacinę dietą, kuri yra patikimiausias būdas nustatyti probleminius maisto produktus. Taip pat gali būti paskirti kiti tyrimai, pavyzdžiui, vandenilio iškvėpimo testas ar kraujo tyrimai.
Maisto netoleravimo gydymas
Specifinio maisto netoleravimo gydymo nėra. Pagrindinis būdas valdyti simptomus – vengti netoleruojamų maisto produktų. Tai gali reikšti, kad teks atsisakyti kai kurių mėgstamų patiekalų ar produktų, tačiau tai padės pagerinti savijautą ir gyvenimo kokybę.
Jeigu yra nustatytas laktozės netoleravimas, vaistinėse galima rasti laktazės fermento preparatų, kurie gali būti vartojami prieš valgant pieno produktus. Svarbu subalansuoti mitybą, kad organizmas gautų visas reikalingas maistines medžiagas, net ir atsisakius tam tikrų produktų. Gali prireikti maisto papildų, ypač jei eliminuojama daug produktų. Dėl mitybos plano sudarymo ir papildų vartojimo būtina pasitarti su dietologu.
Gyvenimas su maisto netoleravimu
Gyvenimas su maisto netoleravimu gali būti iššūkis, tačiau, tinkamai valdant mitybą, galima gyventi pilnavertį gyvenimą. Svarbu išmokti skaityti maisto produktų etiketes, atidžiai rinktis produktus parduotuvėse ir restoranuose, ruošti maistą namuose, kad būtų galima kontroliuoti jo sudėtį. Taip pat svarbu informuoti savo artimuosius, draugus ir kolegas apie savo netoleravimą, kad jie galėtų atsižvelgti į jūsų poreikius. Laikui bėgant, organizmas gali tapti mažiau jautrus tam tikriems produktams, todėl verta periodiškai bandyti juos vėl įtraukti į mitybą, stebint organizmo reakciją. Nepamirškite, kad nesate vieni. Yra daugybė žmonių, kurie susiduria su maisto netoleravimu, ir yra daug informacijos ir paramos, kuri gali padėti jums gyventi visavertį ir sveiką gyvenimą.
