Kraujažolė: nuo liaudies medicinos iki šiuolaikinių tyrimų

Kraujažolė (Achillea millefolium) – tai daugiametis žolinis augalas, gerai pažįstamas ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje. Nuo seno vertinama dėl savo gydomųjų savybių, kraujažolė ir šiandien išlieka populiariu pasirinkimu tiek tradicinėje, tiek šiuolaikinėje medicinoje. Šiame straipsnyje panagrinėsime kraujažolės savybes, naudojimo būdus, galimą naudą ir atsargumo priemones.

Kraujažolės botaninė charakteristika ir paplitimas

Kraujažolė priklauso astrinių (Asteraceae) šeimai. Tai dažniausiai 20-80 cm aukščio augalas, turintis tiesų, tvirtą, plaukuotą stiebą. Lapai plunksniški, suskaldyti į smulkius lapelius, primenančius plunksnas – iš čia ir kilęs lotyniškas pavadinimas *millefolium* (tūkstantis lapų). Žiedynai – smulkūs balti arba gelsvi graižai, susitelkę į skėtiškas kekes. Kraujažolė skleidžia stiprų, savitą aromatą.

Šis augalas labai plačiai paplitęs. Jį galima rasti pievose, laukuose, pakelėse, miškų aikštelėse ir netgi soduose ar daržuose, kur ji kartais laikoma piktžole. Kraujažolė mėgsta saulėtas vietas ir gerai drenuotą dirvą, tačiau yra atspari ir nepalankioms sąlygoms. Ji aptinkama Europoje, Azijoje, Šiaurės Amerikoje ir netgi Australijoje.

Tradicinis kraujažolės naudojimas liaudies medicinoje

Kraujažolės pavadinimas jau sufleruoja apie vieną pagrindinių jos tradicinių panaudojimo būdų – kraujavimui stabdyti. Liaudies medicinoje ji buvo naudojama tiek išoriniam, tiek vidiniam kraujavimui malšinti. Žaizdos buvo apibarstomos susmulkintais kraujažolės lapais arba aprišamos kompresais, suvilgytais kraujažolės nuoviru. Vidiniam kraujavimui, pavyzdžiui, iš skrandžio ar gimdos, buvo geriama kraujažolės arbata.

Be kraujavimo stabdymo, kraujažolė buvo vertinama ir dėl kitų savybių. Ji buvo naudojama virškinimo sutrikimams, tokiems kaip pilvo pūtimas, spazmai, skrandžio skausmai, gydyti. Taip pat manyta, kad kraujažolė gerina apetitą ir skatina tulžies išsiskyrimą. Moterys kraujažolę vartojo menstruacijų ciklo reguliavimui, skausmingoms menstruacijoms lengvinti ir po gimdymo.

Kraujažolė taip pat buvo naudojama kaip priešuždegiminė ir antiseptinė priemonė. Ja buvo gydomos peršalimo ligos, karščiavimas, kosulys. Išoriškai kraujažolės nuoviru buvo skalaujama burna sergant dantenų uždegimu, gydomos odos ligos, tokios kaip egzema, spuogai, furunkulai.

Šiuolaikiniai tyrimai ir kraujažolės veikliosios medžiagos

Šiuolaikiniai moksliniai tyrimai iš dalies patvirtina tradicinį kraujažolės naudojimą. Augale randama įvairių biologiškai aktyvių medžiagų, kurios lemia jo gydomąsias savybes. Svarbiausios iš jų yra:

• Eterinis aliejus: Kraujažolės eteriniame aliejuje randama chamazuleno, cineolio, kamparo, borneolio ir kitų junginių. Chamazulenas pasižymi priešuždegiminiu poveikiu.
• Flavonoidai: Tai antioksidantai, kurie saugo ląsteles nuo pažeidimų ir mažina uždegimą. Kraujažolėje randama apigenino, liuteolino, kvercetino ir kitų flavonoidų.
• Achileinas: Tai alkaloidas, kuris, manoma, skatina kraujo krešėjimą ir gali padėti stabdyti kraujavimą.
• Taninai (rauginės medžiagos): Šios medžiagos sutraukia audinius ir gali padėti mažinti uždegimą bei kraujavimą.
• Organinės rūgštys: Kraujažolėje randama salicilo, acto, skruzdžių ir kitų organinių rūgščių, kurios gali turėti antiseptinį ir priešuždegiminį poveikį.
• Vitaminas K: Svarbus kraujo krešėjimo procese.

Tyrimai rodo, kad kraujažolės ekstraktai gali turėti šias savybes:

• Priešuždegiminį poveikį.
• Antibakterinį ir antivirusinį poveikį.
• Antioksidacinį poveikį.
• Skatinti žaizdų gijimą.
• Mažinti skausmą ir spazmus.
• Gerinti virškinimą.

Nors dauguma tyrimų atlikti *in vitro* (mėgintuvėlyje) arba su gyvūnais, gauti rezultatai teikia vilčių, kad kraujažolė gali būti naudinga ir žmonėms. Tačiau reikia daugiau klinikinių tyrimų, kad būtų galima patvirtinti jos veiksmingumą ir saugumą.

Kraujažolės naudojimo būdai ir formos

Kraujažolė gali būti naudojama įvairiomis formomis:

• Arbata: Tai populiariausias kraujažolės vartojimo būdas. Arbatą galima ruošti iš džiovintos arba šviežios žolės. Užplikykite vieną ar du arbatinius šaukštelius žolės puodeliu verdančio vandens ir palaikykite 10-15 minučių. Gerkite po pusę puodelio 2-3 kartus per dieną.
• Nuoviras: Nuoviras paprastai naudojamas išoriškai kompresams, vonioms arba skalavimams. Norėdami paruošti nuovirą, užpilkite 2-3 valgomuosius šaukštus žolės dviem stiklinėmis verdančio vandens ir pavirkite ant silpnos ugnies 15-20 minučių.
• Tinktūra: Kraujažolės tinktūra – tai koncentruotas ekstraktas, kuris paprastai gaminamas naudojant alkoholį. Tinktūrą galima įsigyti vaistinėse arba pasigaminti patiems.
• Eterinis aliejus: Kraujažolės eterinis aliejus naudojamas aromaterapijoje, masažams, inhaliacijoms. Prieš naudojant eterinį aliejų, jį būtina atskiesti baziniu aliejumi (pvz., migdolų, alyvuogių).
• Kapsulės, tabletės: Kraujažolės ekstrakto galima įsigyti ir kapsulių arba tablečių pavidalu. Tai patogus būdas vartoti kraujažolę, ypač jei nemėgstate jos skonio.
• Šviežia žolė: Galima dėti į salotas, sriubas.

Atsargumo priemonės ir galimas šalutinis poveikis

Nors kraujažolė paprastai laikoma saugiu augalu, kai kuriems žmonėms ji gali sukelti šalutinį poveikį. Dažniausiai pasitaiko:

• Alerginės reakcijos: Žmonės, alergiški kitiems astrinių šeimos augalams (pvz., ramunėlėms, ambrozijai, chrizantemoms), gali būti alergiški ir kraujažolei. Alerginės reakcijos gali pasireikšti odos bėrimu, niežuliu, dilgėline, čiauduliu, akių ašarojimu.
• Jautrumas šviesai: Kraujažolė gali padidinti odos jautrumą saulės šviesai, todėl vartojant kraujažolę rekomenduojama vengti tiesioginių saulės spindulių arba naudoti apsaugines priemones nuo saulės.
• Virškinimo sutrikimai: Didelės kraujažolės dozės kai kuriems žmonėms gali sukelti pykinimą, vėmimą, viduriavimą.

Kraujažolės nerekomenduojama vartoti:

• Nėščioms ir žindančioms moterims: Nėra pakankamai duomenų apie kraujažolės saugumą nėštumo ir žindymo laikotarpiu, todėl geriau jos vengti.
• Vaikams iki 2 metų: Mažiems vaikams kraujažolė gali būti per stipri.
• Žmonėms, sergantiems tulžies pūslės akmenlige: Kraujažolė gali skatinti tulžies išsiskyrimą, o tai gali sukelti skausmo priepuolį sergant tulžies pūslės akmenlige.
• Žmonėms, vartojantiems kraują skystinančius vaistus: Kraujažolė gali sustiprinti kraują skystinančių vaistų poveikį ir padidinti kraujavimo riziką.

Prieš pradedant vartoti kraujažolę, ypač jei turite kokių nors sveikatos problemų ar vartojate vaistus, rekomenduojama pasitarti su gydytoju arba vaistininku.

Kraujažolė ir aplinkosauga

Kraujažolė yra svarbi ekosistemos dalis. Ji teikia maistą ir pastogę įvairiems vabzdžiams, įskaitant bites, drugelius ir vabalus. Kraujažolės šaknys padeda stabilizuoti dirvožemį ir apsaugoti jį nuo erozijos. Be to, kraujažolė gali būti naudojama kaip natūralus pesticidas ir herbicidas, padedantis kontroliuoti kenkėjus ir piktžoles.

Kraujažolės rinkimas ir džiovinimas

Kraujažolę geriausia rinkti žydėjimo metu, kuris paprastai trunka nuo birželio iki rugsėjo mėnesio. Rinkite saulėtą dieną, kai augalai yra sausi. Nupjaukite visą antžeminę augalo dalį, palikdami kelis centimetrus nuo žemės. Suriškite kraujažoles į nedidelius ryšulėlius ir pakabinkite gerai vėdinamoje, tamsioje vietoje, kad išdžiūtų. Džiovinta kraujažolė turėtų būti laikoma sandariame inde, apsaugotame nuo šviesos ir drėgmės.

Apibendrinant, kraujažolė yra vertingas augalas, turintis ilgą naudojimo istoriją liaudies medicinoje. Šiuolaikiniai tyrimai patvirtina kai kurias tradicines kraujažolės savybes, tačiau reikia daugiau tyrimų, kad būtų galima visiškai įvertinti jos naudą ir saugumą. Vartojant kraujažolę, svarbu laikytis atsargumo priemonių ir pasitarti su sveikatos priežiūros specialistu.