Kolitas – tai storosios žarnos (gaubtinės žarnos) uždegimas. Ši liga gali sukelti įvairius nemalonius simptomus, nuo lengvo pilvo diskomforto iki stiprių skausmų, viduriavimo su krauju ir bendro organizmo išsekimo. Kolitas gali būti ūminis arba lėtinis, o jo priežastys – labai įvairios. Svarbu laiku atpažinti simptomus ir kreiptis į gydytoją, kad būtų nustatyta tiksli diagnozė ir paskirtas tinkamas gydymas.
Kolito tipai ir priežastys
Egzistuoja keletas skirtingų kolito tipų, kurie skiriasi savo priežastimis, eiga ir gydymo metodais. Štai pagrindiniai:
- Opinis kolitas. Tai lėtinė uždegiminė žarnyno liga, pažeidžianti storosios žarnos gleivinę. Būdingi periodiški ligos paūmėjimai ir remisijos. Tiksli opinio kolito priežastis nėra žinoma, tačiau manoma, kad įtakos turi genetiniai veiksniai, imuninės sistemos sutrikimai ir aplinkos veiksniai.
- Krono liga. Tai dar viena lėtinė uždegiminė žarnyno liga, kuri gali pažeisti bet kurią virškinamojo trakto dalį, nuo burnos iki išeinamosios angos. Tačiau dažniausiai pažeidžiama klubinės žarnos pabaiga ir storoji žarna. Krono liga, kaip ir opinis kolitas, pasižymi paūmėjimų ir remisijų periodais.
- Infekcinis kolitas. Šį kolito tipą sukelia įvairios bakterijos (pvz., *Salmonella*, *Shigella*, *Campylobacter*, *E. coli*), virusai (pvz., norovirusas, rotavirusas) ar parazitai (pvz., *Entamoeba histolytica*). Infekcija dažniausiai patenka į organizmą per užterštą maistą ar vandenį.
- Išeminis kolitas. Šis kolito tipas atsiranda dėl sumažėjusio kraujo pritekėjimo į storąją žarną. Dažniausiai tai nutinka dėl kraujagyslių aterosklerozės (susiaurėjimo), trombozės (kraujo krešulio susidarymo) ar embolijos (krešulio atitrūkimo ir užkimšimo).
- Mikroskopinis kolitas. Tai kolito forma, kuriai būdingi mikroskopiniai storosios žarnos gleivinės pokyčiai. Pagrindinis simptomas – lėtinis vandeningas viduriavimas. Mikroskopinis kolitas skirstomas į kolageninį ir limfocitinį kolitą.
- Pseudomembraninis kolitas. Šį kolitą dažniausiai sukelia bakterija *Clostridioides difficile* (anksčiau vadinta *Clostridium difficile*). Ši bakterija išskiria toksinus, kurie pažeidžia storosios žarnos gleivinę. Pseudomembraninis kolitas dažnai išsivysto po antibiotikų vartojimo, kurie sutrikdo normalią žarnyno mikroflorą.
- Vaistų sukeltas kolitas. Kai kurie vaistai, pavyzdžiui, nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (NVNU), gali dirginti storosios žarnos gleivinę ir sukelti kolitą.
- Radiacinis kolitas. Gali atsirasti po spindulinės terapijos, skirtos pilvo ar dubens srities vėžiui gydyti.
Kolito simptomai
Kolito simptomai gali skirtis priklausomai nuo kolito tipo, sunkumo ir pažeistos storosios žarnos dalies. Dažniausi simptomai yra:
- Pilvo skausmas ir spazmai. Skausmas gali būti įvairaus intensyvumo, nuo lengvo maudimo iki stiprių dieglių.
- Viduriavimas. Gali būti vandeningas, su krauju, gleivėmis ar pūliais.
- Dažnas noras tuštintis, net ir esant tuščiai žarnai (tenezmai).
- Pilvo pūtimas ir dujų kaupimasis.
- Svorio kritimas.
- Karščiavimas.
- Bendras silpnumas ir nuovargis.
- Pykinimas ir vėmimas (rečiau).
- Dehidratacija (dėl viduriavimo ir vėmimo).
- Anemija (dėl kraujavimo iš žarnyno).
Sergant opiniu kolitu ar Krono liga, gali pasireikšti ir nevirškinamojo trakto simptomai, tokie kaip sąnarių skausmas ir uždegimas (artritas), odos bėrimai, akių uždegimas (uveitas), kepenų ir tulžies latakų pažeidimai.
Kolito diagnostika
Diagnozuojant kolitą, svarbu atlikti išsamius tyrimus, kad būtų nustatyta tiksli priežastis ir atmestos kitos galimos ligos. Gydytojas gali skirti šiuos tyrimus:
- Išmatų tyrimai. Šie tyrimai padeda nustatyti, ar nėra infekcijos (bakterijų, virusų, parazitų), kraujo, uždegimo žymenų (pvz., kalprotektino).
- Kraujo tyrimai. Bendras kraujo tyrimas gali parodyti anemiją, uždegimo požymius. Taip pat gali būti atliekami specifiniai kraujo tyrimai, siekiant nustatyti antikūnus, būdingus opiniam kolitui ar Krono ligai.
- Kolonoskopija. Tai endoskopinis tyrimas, kurio metu per išeinamąją angą į storąją žarną įvedamas lankstus vamzdelis su kamera (kolonoskopas). Kolonoskopijos metu galima apžiūrėti visą storosios žarnos gleivinę, paimti biopsiją (audinio gabalėlį) histologiniam tyrimui.
- Sigmoidoskopija. Panašus į kolonoskopiją tyrimas, tačiau apžiūrima tik dalis storosios žarnos (tiesioji žarna ir riestinė žarna).
- Rentgenologiniai tyrimai. Pilvo rentgenograma gali parodyti žarnyno išsiplėtimą, nepraeinamumą ar kitus pakitimus. Kartais atliekama irigoskopija – storosios žarnos rentgenologinis tyrimas su kontrastine medžiaga.
- Kompiuterinė tomografija (KT) arba magnetinio rezonanso tomografija (MRT). Šie vaizdinimo tyrimai gali būti naudojami norint detaliau įvertinti žarnyno sienelės pokyčius, uždegimo išplitimą, komplikacijas.
- Kapsulinė endoskopija. Šio tyrimo metu pacientas praryja mažą kapsulę su kamera, kuri keliauja per visą virškinamąjį traktą ir daro nuotraukas. Šis tyrimas dažniausiai naudojamas plonosios žarnos būklei įvertinti.
Kolito gydymas
Kolito gydymas priklauso nuo jo tipo, sunkumo ir individualių paciento savybių. Gydymo tikslas – sumažinti uždegimą, palengvinti simptomus, užkirsti kelią komplikacijoms ir pasiekti remisiją (ligos aprimimą). Gydymas gali apimti:
- Medikamentinis gydymas.
- Priešuždegiminiai vaistai. Tai gali būti aminosalicilatai (pvz., mesalazinas, sulfasalazinas), kortikosteroidai (pvz., prednizolonas, budezonidas).
- Imunosupresantai. Šie vaistai slopina imuninės sistemos aktyvumą (pvz., azatioprinas, metotreksatas, ciklosporinas).
- Biologinė terapija. Tai naujesnės kartos vaistai, kurie veikia specifinius uždegimo mechanizmus (pvz., infliksimabas, adalimumabas, vedolizumabas).
- Antibiotikai. Skiriami esant infekciniam kolitui.
- Antidiarėjiniai vaistai. Padeda sumažinti viduriavimą (pvz., loperamidas).
- Skausmą malšinantys vaistai.
- Chirurginis gydymas. Gali prireikti sunkiais atvejais, kai medikamentinis gydymas neveiksmingas, išsivysto komplikacijos (pvz., žarnyno prakiurimas, nepraeinamumas, kraujavimas, toksinis megakolonas) arba yra didelė vėžio rizika. Operacijos metu gali būti pašalinta visa storoji žarna (kolektomija) arba jos dalis.
- Mitybos korekcija. Svarbu vengti maisto produktų, kurie dirgina žarnyną ir sukelia simptomus. Gydytojas ar dietologas gali sudaryti individualų mitybos planą. Paūmėjimo metu gali būti rekomenduojama laikytis skystos dietos.
- Probiotikai. Gerosios žarnyno bakterijos gali padėti atkurti normalią žarnyno mikroflorą, ypač po antibiotikų vartojimo.
- Psichologinė pagalba. Lėtinės ligos, tokios kaip opinis kolitas ar Krono liga, gali turėti didelę įtaką paciento psichologinei būklei. Todėl gali būti naudinga psichologo ar psichoterapeuto konsultacija.
- Streso valdymas. Stresas gali pabloginti kolito simptomus, todėl svarbu išmokti jį valdyti. Gali padėti įvairios atsipalaidavimo technikos, joga, meditacija.
Kolito komplikacijos
Negydomas ar netinkamai gydomas kolitas gali sukelti rimtų komplikacijų:
- Toksinis megakolonas. Tai gyvybei pavojinga būklė, kai storoji žarna labai išsiplečia ir praranda gebėjimą susitraukinėti.
- Žarnyno prakiurimas (perforacija).
- Sunkus kraujavimas iš žarnyno.
- Žarnyno nepraeinamumas.
- Storosios žarnos vėžys. Ilgai trunkantis opinis kolitas ar Krono liga didina storosios žarnos vėžio riziką.
- Anemija.
- Dehidratacija.
- Mitybos nepakankamumas.
- Kepenų ir tulžies latakų ligos.
- Sąnarių, odos, akių pažeidimai.
Gyvensena sergant kolitu
Nors kolitas ir gali sukelti daug nepatogumų, tačiau, tinkamai jį valdant, galima gyventi visavertį gyvenimą. Sergant kolitu, svarbu:
- Reguliariai lankytis pas gydytoją ir laikytis jo nurodymų.
- Vartoti paskirtus vaistus.
- Laikytis gydytojo ar dietologo rekomenduojamos dietos.
- Vengti streso.
- Reguliariai mankštintis.
- Mesti rūkyti (jei rūkote).
- Riboti alkoholio vartojimą.
- Užtikrinti pakankamą skysčių vartojimą.
- Stebėti savo savijautą ir kreiptis į gydytoją, jei atsiranda naujų simptomų ar pablogėja esami.
Kolitas – tai rimta liga, reikalaujanti nuolatinės priežiūros ir gydymo. Tačiau ankstyva diagnostika, tinkamas gydymas ir gyvenimo būdo korekcijos gali padėti kontroliuoti ligą, išvengti komplikacijų ir pagerinti gyvenimo kokybę.
