Kepenų cirozė – tai lėtinė, progresuojanti kepenų liga, kurios metu sveikas kepenų audinys palaipsniui keičiamas randiniu audiniu. Šis procesas sutrikdo normalią kepenų funkciją, o ilgainiui gali sukelti kepenų nepakankamumą. Cirozė nėra vienalytė liga; jos priežastys, eiga ir pasekmės gali labai skirtis.
Priežastys: kodėl kepenys randėja?
Kepenų cirozės priežasčių yra įvairių, tačiau dažniausiai ją sukelia ilgalaikis kepenų pažeidimas. Štai pagrindiniai veiksniai, lemiantys šios ligos vystymąsi:
- Lėtinis alkoholio vartojimas. Per didelis ir ilgalaikis alkoholio vartojimas yra viena dažniausių cirozės priežasčių. Alkoholis tiesiogiai toksiškai veikia kepenų ląsteles, sukeldamas uždegimą ir ilgainiui – randėjimą.
- Lėtiniai virusiniai hepatitai (B, C, D). Šie virusai sukelia lėtinį kepenų uždegimą, kuris, negydomas, gali progresuoti į cirozę. Hepatitas C yra ypač pavojingas, nes dažnai ilgą laiką nesukelia jokių simptomų.
- Nealkoholinė suriebėjusių kepenų liga (NASKL). Ši būklė vis dažniau nustatoma nutukusiems, sergantiems cukriniu diabetu ar turintiems aukštą cholesterolio kiekį kraujyje žmonėms. NASKL metu kepenyse kaupiasi riebalai, sukeldami uždegimą ir, ilgainiui, cirozę.
- Autoimuninis hepatitas. Tai reta liga, kai organizmo imuninė sistema atakuoja savas kepenų ląsteles, sukeldama lėtinį uždegimą ir randėjimą.
- Biliarinė cirozė. Ši cirozės forma susijusi su tulžies latakų pažeidimu. Pirminė biliarinė cirozė yra autoimuninė liga, o antrinė biliarinė cirozė gali išsivystyti dėl tulžies latakų akmenligės ar kitų obstrukcijų.
- Genetinės ligos. Kai kurios retos genetinės ligos, pavyzdžiui, Vilsono liga (kai organizme kaupiasi varis) ar hemochromatozė (kai organizme kaupiasi geležis), taip pat gali sukelti kepenų cirozę.
- Vaistų sukeltas kepenų pažeidimas. Ilgalaikis tam tikrų vaistų, pavyzdžiui, metotreksato, vartojimas gali pažeisti kepenis ir sukelti cirozę. Tačiau tai pasitaiko retai.
- Kitos, retesnės priežastys. Kartais cirozės priežastis lieka neaiški (kriptogeninė cirozė).
Simptomai: kaip atpažinti kepenų cirozę?
Ankstyvosiose stadijose kepenų cirozė dažnai nesukelia jokių simptomų arba jie būna labai neryškūs. Liga gali būti nustatoma atsitiktinai, atliekant kraujo tyrimus ar ultragarsinį tyrimą dėl kitų priežasčių. Ligai progresuojant, atsiranda įvairių simptomų, kurie priklauso nuo cirozės sunkumo ir priežasties. Štai dažniausi požymiai:
- Nuovargis ir silpnumas. Tai vienas dažniausių ir ankstyviausių simptomų.
- Svorio kritimas. Nepaaiškinamas svorio kritimas gali būti susijęs su sutrikusia kepenų funkcija ir maistinių medžiagų įsisavinimu.
- Apetito stoka. Sergantieji ciroze dažnai jaučia pykinimą ir nenori valgyti.
- Pilvo pūtimas ir diskomfortas. Tai gali būti susiję su skysčių kaupimusi pilvo ertmėje (ascitu).
- Gelta. Odos ir akių baltymų pageltimas atsiranda dėl bilirubino (tulžies pigmento) kaupimosi kraujyje.
- Odos niežėjimas. Niežulys gali būti labai intensyvus ir varginantis.
- Kraujavimas iš dantenų ar nosies. Tai susiję su sutrikusiu kraujo krešėjimu.
- Lengvai atsirandančios mėlynės. Taip pat dėl kraujo krešėjimo sutrikimų.
- Voratinklinės kraujagyslės odoje. Tai smulkios, išsiplėtusios kraujagyslės, primenančios voratinklį.
- Delnų paraudimas (palmariniai eritemai).
- Patinusios kojos ir kulkšnys (edema). Tai susiję su skysčių susilaikymu organizme.
- Pilvo skausmas. Gali buti pilvo skausmas dešinėje.
- Sąmonės sutrikimai (kepenų encefalopatija). Sunkiais atvejais gali pasireikšti sumišimas, mieguistumas, orientacijos praradimas, netgi koma.
- Padidėjęs jautrumas vaistams.
Diagnostika: kaip nustatoma kepenų cirozė?
Kepenų cirozės diagnostika remiasi keliais tyrimais:
- Anamnezė ir fizinis ištyrimas. Gydytojas išsamiai apklausia pacientą apie jo sveikatos būklę, vartojamus vaistus, alkoholio vartojimo įpročius, persirgtas ligas. Fizinio ištyrimo metu apžiūrima oda, akys, pilvas, įvertinamas kepenų ir blužnies dydis.
- Kraujo tyrimai. Atliekami bendras kraujo tyrimas, biocheminiai kraujo tyrimai (kepenų fermentų – ALT, AST, GGT, šarminės fosfatazės, bilirubino – kiekis), krešumo rodikliai (protrombino laikas).
- Ultragarsinis pilvo organų tyrimas. Šis tyrimas leidžia įvertinti kepenų dydį, formą, struktūrą, aptikti randinį audinį, skysčius pilvo ertmėje.
- Kepenų biopsija. Tai invazinis tyrimas, kurio metu paimamas nedidelis kepenų audinio gabalėlis mikroskopiniam ištyrimui. Biopsija leidžia tiksliai nustatyti cirozės stadiją ir priežastį.
- Kompiuterinė tomografija (KT) arba magnetinio rezonanso tomografija (MRT). Šie vaizdiniai tyrimai gali būti atliekami, jei reikia detalesnės informacijos apie kepenų būklę.
- Endoskopinis tyrimas (gastroskopija). Atliekamas siekiant įvertinti stemplės venų būklę, nes sergant ciroze gali išsivystyti stemplės venų varikozė.
- Elastografija. Tai neinvazinis tyrimas, matuojantis kepenų audinio standumą. Jis padeda įvertinti fibrozės (randėjimo) laipsnį.
Gydymas: ar kepenų cirozė išgydoma?
Kepenų cirozė yra lėtinė ir negrįžtama liga, tačiau anksti pradėtas gydymas gali sulėtinti jos progresavimą, sumažinti simptomus ir pagerinti gyvenimo kokybę. Gydymo tikslai yra šie:
- Pašalinti arba kontroliuoti cirozės priežastį. Jei cirozė sukelta alkoholio, būtina visiškai atsisakyti alkoholio vartojimo. Jei priežastis – virusinis hepatitas, skiriamas antivirusinis gydymas. Jei cirozė susijusi su NASKL, svarbu koreguoti mitybą, mažinti svorį, kontroliuoti cukrinį diabetą ir cholesterolio kiekį.
- Sumažinti simptomus ir komplikacijas. Skiriami vaistai, mažinantys niežulį, pykinimą, skysčių kaupimąsi organizme (diuretikai). Esant kepenų encefalopatijai, skiriami vaistai, mažinantys amoniako kiekį kraujyje.
- Užkirsti kelią komplikacijų vystymuisi. Sergantiesiems ciroze reguliariai atliekami tyrimai, siekiant anksti nustatyti ir gydyti galimas komplikacijas, pavyzdžiui, stemplės venų varikozę, kepenų vėžį.
- Kepenų transplantacija. Tai vienintelis būdas išgydyti cirozę. Kepenų transplantacija atliekama pacientams, kuriems nustatytas sunkus kepenų nepakankamumas ir nėra kitų gydymo galimybių.
Komplikacijos: kokios grėsmės kyla sergant ciroze?
Kepenų cirozė gali sukelti įvairių sunkių komplikacijų:
- Portinė hipertenzija. Tai padidėjęs kraujospūdis vartų venoje, kuri perneša kraują iš virškinimo trakto į kepenis. Portinė hipertenzija gali sukelti stemplės venų varikozę, ascitą (skysčių kaupimąsi pilvo ertmėje), splenomegaliją (blužnies padidėjimą).
- Stemplės venų varikozė. Tai išsiplėtusios stemplės venos, kurios gali trūkti ir sukelti stiprų kraujavimą.
- Ascitas. Tai skysčių kaupimasis pilvo ertmėje, sukeliantis pilvo pūtimą, diskomfortą, kvėpavimo sutrikimus.
- Kepenų encefalopatija. Tai smegenų funkcijos sutrikimas, atsirandantis dėl toksinių medžiagų, kurių kepenys nebepajėgia neutralizuoti, kaupimosi kraujyje.
- Hepatorenalinis sindromas. Tai inkstų funkcijos sutrikimas, išsivystantis dėl sunkaus kepenų pažeidimo.
- Kepenų vėžys (hepatoceliulinė karcinoma). Cirozė yra pagrindinis kepenų vėžio rizikos veiksnys.
- Infekcijos. Sergantieji ciroze yra labiau pažeidžiami įvairių infekcijų.
Prevencija
- Saikingas alkoholio vartojimas.
- Skiepai nuo hepatito B.
- Sveika mityba ir fizinis aktyvumas, svorio kontrolė.
- Reguliarus sveikatos tikrinimas, ypač jei yra rizikos veiksnių (pvz., lėtinis virusinis hepatitas, NASKL).
Gyvenimas su kepenų ciroze
Gyvenimas su kepenų ciroze reikalauja nuolatinės medicininės priežiūros, gyvenimo būdo pokyčių ir atidaus savęs stebėjimo. Svarbu laikytis gydytojo nurodymų, reguliariai vartoti paskirtus vaistus, vengti alkoholio, laikytis sveikos mitybos principų, būti fiziškai aktyviems. Taip pat svarbu psichologinė parama, nes lėtinė liga gali sukelti stresą, nerimą, depresiją.
