Išsėtinė sklerozė (IS) – tai lėtinė, autoimuninė, neurologinė liga, pažeidžianti galvos ir nugaros smegenis bei regos nervus. Tai reiškia, kad organizmo imuninė sistema klaidingai atakuoja mieliną – medžiagą, kuri apgaubia nervines skaidulas ir užtikrina greitą bei efektyvų nervinių impulsų perdavimą. Kai mielinas pažeidžiamas ar sunaikinamas, nerviniai impulsai sulėtėja arba visiškai nutrūksta, sukeldami įvairius neurologinius simptomus.
Kas sukelia išsėtinę sklerozę?
Tiksli išsėtinės sklerozės priežastis nėra žinoma. Manoma, kad ligą sukelia genetinių ir aplinkos veiksnių derinys. Tam tikri genai gali padidinti asmens riziką susirgti IS, tačiau pati liga nėra tiesiogiai paveldima. Aplinkos veiksniai, kurie, kaip manoma, gali turėti įtakos, apima:
- Virusinės infekcijos: Kai kurie virusai, pavyzdžiui, Epstein-Barr virusas (mononukleozės sukėlėjas), gali būti susiję su padidėjusia IS rizika. Manoma, kad šie virusai gali sukelti imuninės sistemos sutrikimą, kuris galiausiai lemia autoimuninę reakciją prieš mieliną.
- Geografinė padėtis: IS dažniau pasitaiko šalyse, esančiose toliau nuo pusiaujo. Tai gali būti susiję su mažesniu saulės spindulių kiekiu ir vitamino D trūkumu. Vitaminas D atlieka svarbų vaidmenį imuninės sistemos reguliavime.
- Rūkymas: Rūkymas yra dar vienas rizikos veiksnys, susijęs su IS. Rūkantys asmenys turi didesnę tikimybę susirgti IS ir patirti sunkesnę ligos eigą.
- Amžius: Nors IS gali pasireikšti bet kuriame amžiuje, dažniausiai ji diagnozuojama žmonėms nuo 20 iki 40 metų.
- Lytis: Moterys serga IS du ar tris kartus dažniau nei vyrai. Tai rodo, kad hormonai gali turėti įtakos ligos vystymuisi.
- Šeimos istorija: Jeigu šeimoje yra sergančių išsėtine skleroze rizika susirgti šia liga padidėja.
Išsėtinės sklerozės simptomai
Išsėtinės sklerozės simptomai gali būti labai įvairūs, priklausomai nuo to, kurios nervinės skaidulos yra pažeistos. Simptomai gali būti lengvi arba sunkūs, trumpalaikiai arba ilgalaikiai. Kai kurie dažniausiai pasitaikantys simptomai yra:
- Nuovargis: Tai vienas dažniausių ir labiausiai varginančių IS simptomų. Nuovargis gali būti nuolatinis arba atsirasti staiga ir netikėtai.
- Regėjimo sutrikimai: Dvigubinimasis akyse, neryškus matymas, regos nervo uždegimas (optinis neuritas), sukeliantis skausmą judinant akis ir laikiną regėjimo praradimą vienoje akyje.
- Raumenų silpnumas: Raumenų silpnumas gali pasireikšti bet kurioje kūno vietoje, dažniausiai kojose ir rankose. Tai gali sukelti sunkumų vaikštant, koordinuojant judesius ar atliekant smulkius motorinius veiksmus.
- Spazmiškumas: Raumenų sustingimas ir nevalingi spazmai, ypač kojose.
- Tirpimas ir dilgčiojimas: Tirpimo, dilgčiojimo ar „skruzdėlyčių bėgiojimo” pojūtis galūnėse, veide ar kitose kūno dalyse.
- Koordinacijos ir pusiausvyros sutrikimai: Sunkumai išlaikant pusiausvyrą, svaigimas, netvirta eisena.
- Šlapimo pūslės ir žarnyno funkcijos sutrikimai: Šlapimo nelaikymas, dažnas šlapinimasis, vidurių užkietėjimas ar viduriavimas.
- Kognityviniai sutrikimai: Sunkumai susikaupti, atminties problemos, sulėtėjęs mąstymas.
- Depresija ir nuotaikos svyravimai: Depresija, nerimas, dirglumas ir kiti emociniai pokyčiai yra dažni IS sergantiems žmonėms.
- Skausmas: Lėtinis skausmas, pavyzdžiui, nervų skausmas (neuropatinis skausmas), raumenų skausmas ar galvos skausmas.
- Kalbos ir rijimo sutrikimai: Gali atsirasti neaiški kalba (dizartrija) ir sunkumai ryjant (disfagija).
Svarbu pažymėti, kad ne visi IS sergantys žmonės patiria visus šiuos simptomus. Ligos eiga ir simptomų pasireiškimas kiekvienam asmeniui yra individualūs.
Išsėtinės sklerozės eiga
Išsėtinės sklerozės eiga gali būti labai skirtinga. Yra kelios pagrindinės IS formos:
- Recidyvuojanti-remituojanti IS (RRIS): Tai dažniausia IS forma. Jai būdingi paūmėjimų (recidyvų) ir pagerėjimų (remisijų) periodai. Paūmėjimo metu atsiranda nauji simptomai arba pablogėja esami. Remisijos metu simptomai gali visiškai išnykti arba sumažėti.
- Pirminė progresuojanti IS (PPIS): Šiai formai būdingas laipsniškas simptomų blogėjimas nuo pat ligos pradžios, be aiškių paūmėjimų ar remisijų.
- Antrinė progresuojanti IS (APIS): Daugelis žmonių, kuriems iš pradžių diagnozuota RRIS, galiausiai pereina į APIS. Šiai formai būdingas laipsniškas simptomų blogėjimas, kuris gali vykti su paūmėjimais arba be jų.
- Progresuojanti-recidyvuojanti IS (PRIS): Tai rečiausia IS forma. Jai būdingas nuolatinis simptomų blogėjimas nuo pat ligos pradžios, su aiškiais paūmėjimais, bet be remisijų.
Išsėtinės sklerozės diagnostika
Išsėtinės sklerozės diagnozė gali būti sudėtinga, nes nėra vieno specifinio testo, kuris patvirtintų ligą. Diagnozė paprastai grindžiama:
- Medicinine istorija ir neurologiniu ištyrimu: Gydytojas paklaus apie simptomus, jų atsiradimo laiką ir trukmę, taip pat apie bendrą sveikatos būklę ir šeimos ligų istoriją. Neurologinio ištyrimo metu bus vertinami refleksai, raumenų jėga, koordinacija, jutimai, regėjimas ir kiti neurologiniai požymiai.
- Magnetinio rezonanso tomografija (MRT): MRT yra labai jautrus vaizdinis tyrimas, kuris gali aptikti mielino pažeidimus (demielinizacijos židinius) galvos ir nugaros smegenyse. Tai yra vienas svarbiausių tyrimų, padedančių nustatyti IS diagnozę.
- Likvoro tyrimas: Stuburo smegenų skysčio (likvoro) tyrimas gali parodyti uždegimo požymius ir specifinius antikūnus, kurie dažnai būna IS sergantiems žmonėms. Šis tyrimas atliekamas atlikus juosmeninę punkciją.
- Sukeltųjų potencialų tyrimai: Šie tyrimai matuoja nervinių impulsų greitį įvairiuose nerviniuose keliuose. Jie gali padėti nustatyti mielino pažeidimus, kurie dar nėra sukėlę akivaizdžių simptomų.
Gydytojas gali paskirti ir kitus tyrimus, kad atmestų kitas ligas, kurios gali sukelti panašius simptomus.
Išsėtinės sklerozės gydymas
Šiuo metu nėra vaistų, kurie visiškai išgydytų išsėtinę sklerozę. Tačiau yra gydymo būdų, kurie gali padėti:
- Modifikuoti ligos eigą: Yra įvairių vaistų, kurie gali sumažinti paūmėjimų dažnį ir sunkumą, sulėtinti ligos progresavimą ir sumažinti naujų demielinizacijos židinių atsiradimą MRT. Šie vaistai vadinami ligos eigą modifikuojančiais vaistais (LEMV). Jie skiriami injekcijomis, tabletėmis arba infuzijomis.
- Gydyti paūmėjimus: Paūmėjimų metu paprastai skiriami didelės dozės kortikosteroidų, kurie slopina uždegimą ir gali sutrumpinti paūmėjimo trukmę.
- Gydyti simptomus: Yra įvairių vaistų ir kitų gydymo būdų, kurie gali padėti sumažinti IS simptomus, tokius kaip nuovargis, spazmiškumas, skausmas, šlapimo pūslės ir žarnyno funkcijos sutrikimai, depresija ir kognityviniai sutrikimai.
- Reabilitacija: Fizioterapija, ergoterapija, logopedija ir psichoterapija gali padėti pagerinti fizinę ir psichologinę savijautą, išmokti prisitaikyti prie ligos ir išlaikyti kuo didesnį savarankiškumą.
Be vaistų ir reabilitacijos, svarbu laikytis sveikos gyvensenos principų: sveikai maitintis, reguliariai mankštintis, vengti streso, mesti rūkyti ir pakankamai ilsėtis.
Gyvenimas su išsėtine skleroze
Išsėtinė sklerozė yra lėtinė liga, kuri gali turėti didelę įtaką žmogaus gyvenimui. Tačiau daugelis žmonių, sergančių IS, gyvena pilnavertį gyvenimą. Svarbu išmokti prisitaikyti prie ligos, ieškoti pagalbos ir palaikymo, kai to reikia, ir išlikti pozityviems.
Informacijos prieinamumas ir sergančiųjų bendruomenės vaidina labai svarbų vaidmenį. Bendraudami su kitais sergančiais, dalindamiesi patirtimi, galite jaustis mažiau vieniši.
