Išsėtinė sklerozė (IS) – tai lėtinė, autoimuninė, progresuojanti centrinės nervų sistemos liga, pažeidžianti galvos ir nugaros smegenis bei regos nervus. Tai reiškia, kad organizmo imuninė sistema klaidingai atakuoja mieliną – apsauginį dangalą, dengiantį nervines skaidulas. Šis pažeidimas sutrikdo nervinių impulsų perdavimą, sukeldamas įvairius neurologinius simptomus.
Kas sukelia išsėtinę sklerozę?
Tiksli išsėtinės sklerozės priežastis nėra žinoma. Manoma, kad ligą sukelia genetinių ir aplinkos veiksnių derinys. Tam tikri genai gali padidinti riziką susirgti IS, tačiau vien genetinio polinkio nepakanka. Aplinkos veiksniai, tokie kaip virusinės infekcijos (ypač Epstein-Barr virusas), rūkymas, vitamino D trūkumas ir geografinė padėtis (toliau nuo pusiaujo), taip pat gali turėti įtakos ligos vystymuisi.
Išsėtinės sklerozės simptomai
Išsėtinės sklerozės simptomai yra labai įvairūs ir priklauso nuo pažeistos nervų sistemos srities. Jie gali būti lengvi arba sunkūs, trumpalaikiai arba ilgalaikiai, ir gali pasireikšti staiga arba vystytis palaipsniui. Dažniausi simptomai:
- Jutiminiai sutrikimai: tirpimas, dilgčiojimas, skausmas, niežulys, deginimo pojūtis įvairiose kūno vietose.
- Raumenų silpnumas: sunkumas vaikščioti, koordinacijos sutrikimai, pusiausvyros praradimas, raumenų spazmai, drebulys.
- Regėjimo problemos: neryškus matymas, dvejinimasis akyse, regos nervo uždegimas (optinis neuritas), sukeliantis skausmą ir laikiną regėjimo praradimą.
- Šlapimo pūslės ir žarnyno problemos: šlapimo nelaikymas, dažnas šlapinimasis, vidurių užkietėjimas.
- Nuovargis: stiprus ir nuolatinis nuovargis, kuris nepraeina po poilsio.
- Kognityviniai sutrikimai: atminties, dėmesio koncentracijos, mąstymo ir problemų sprendimo sunkumai.
- Kalbos ir rijimo sutrikimai: neaiški kalba, sunkumas ryjant.
- Depresija ir nerimas: dažni emociniai sutrikimai, susiję su lėtine liga.
- Lytinės funkcijos sutrikimai: erekcijos sutrikimai vyrams, sumažėjęs lytinis potraukis.
- Galvos svaigimas: Vertigo.
Svarbu paminėti, kad ne visi sergantieji IS patiria visus šiuos simptomus. Ligos eiga yra individuali ir nenuspėjama.
Išsėtinės sklerozės tipai
Yra keletas išsėtinės sklerozės tipų, kurie skiriasi ligos eiga ir simptomais:
- Recidyvuojanti-remituojanti IS (RRIS): Dažniausias tipas, pasireiškiantis ligos paūmėjimais (recidyvais), po kurių seka remisijos periodai, kai simptomai susilpnėja arba visiškai išnyksta.
- Pirminė progresuojanti IS (PPIS): Simptomai palaipsniui blogėja nuo pat ligos pradžios, be aiškių paūmėjimų ar remisijų.
- Antrinė progresuojanti IS (SPIS): Iš pradžių pasireiškia kaip RRIS, tačiau vėliau pereina į progresuojančią formą, kai simptomai nuolat blogėja, nepriklausomai nuo paūmėjimų.
- Progresuojanti-recidyvuojanti IS (PRIS): Retas tipas, kai simptomai nuolat blogėja, o kartais pasireiškia ir paūmėjimai.
Diagnostika
Išsėtinės sklerozės diagnozė nėra lengva ir dažnai reikalauja laiko. Gydytojas neurologas atlieka išsamų neurologinį ištyrimą, įvertina ligos istoriją ir simptomus. Diagnozei patvirtinti naudojami šie tyrimai:
- Magnetinio rezonanso tomografija (MRT): Tai pagrindinis tyrimo metodas, leidžiantis pamatyti smegenų ir nugaros smegenų pažeidimus (plokšteles).
- Stuburo smegenų skysčio tyrimas (likvoro tyrimas): Gali parodyti uždegiminius pokyčius, būdingus IS.
- Sukeltųjų potencialų tyrimai: Matuoja nervinių impulsų greitį įvairiuose nerviniuose keliuose.
Gydymas
Išsėtinė sklerozė šiuo metu yra neišgydoma liga, tačiau yra gydymo būdų, kurie gali padėti valdyti simptomus, sulėtinti ligos progresavimą ir pagerinti gyvenimo kokybę.
- Ligos eigą modifikuojantys vaistai: Šie vaistai mažina paūmėjimų dažnį ir sunkumą, lėtina ligos progresavimą ir mažina naujų pažeidimų atsiradimą MRT.
- Simptominis gydymas: Skiriamas įvairiems simptomams, tokiems kaip skausmas, raumenų spazmai, šlapimo pūslės problemos, nuovargis ir depresija, palengvinti.
- Reabilitacija: Fizioterapija, ergoterapija, logopedija ir kitos reabilitacijos priemonės padeda išlaikyti ar atkurti prarastas funkcijas.
- Psichologinė pagalba: Psichoterapija ir paramos grupės gali padėti susidoroti su emociniais ir psichologiniais iššūkiais, susijusiais su lėtine liga.
Gyvenimas su išsėtine skleroze
Gyvenimas su išsėtine skleroze gali būti sudėtingas, tačiau daugelis žmonių sugeba gyventi visavertį gyvenimą. Svarbu:
- Reguliariai lankytis pas gydytoją neurologą: Tai leidžia stebėti ligos eigą ir koreguoti gydymą.
- Laikytis gydytojo nurodymų: Vartoti paskirtus vaistus, lankyti reabilitacijos procedūras.
- Sveikai maitintis: Subalansuota mityba, kurioje gausu vaisių, daržovių, neskaldytų grūdų ir liesų baltymų, gali padėti pagerinti bendrą savijautą.
- Reguliariai mankštintis: Fizinis aktyvumas, pritaikytas prie individualių galimybių, gali padėti išlaikyti raumenų jėgą, lankstumą ir pusiausvyrą.
- Vengti streso: Stresas gali pabloginti IS simptomus, todėl svarbu išmokti jį valdyti.
- Pakankamai ilsėtis: Poilsis yra būtinas norint atgauti jėgas ir kovoti su nuovargiu.
- Ieškoti paramos: Bendrauti su kitais sergančiaisiais IS, dalyvauti paramos grupėse, kreiptis psichologinės pagalbos.
- Nenuleisti rankų: Svarbu išlikti pozityviems, neprarasti vilties.
Naujausi IS tyrimai
Mokslininkai visame pasaulyje intensyviai tiria išsėtinę sklerozę, siekdami geriau suprasti ligos priežastis, sukurti efektyvesnius gydymo metodus ir, galiausiai, rasti vaistus, kurie galėtų visiškai išgydyti šią ligą. Tyrimai vyksta įvairiose srityse, įskaitant imunologiją, genetiką, neurologiją ir farmakologiją. Aktyviai tiriami nauji vaistai, kamieninių ląstelių terapija, genų terapija ir kiti inovatyvūs gydymo būdai.
Išsėtinė sklerozė ir nėštumas
Moterys, sergančios IS, gali pastoti ir susilaukti sveikų vaikų. Nėštumas paprastai nesukelia ilgalaikio neigiamo poveikio ligos eigai, o kai kurioms moterims nėštumo metu simptomai netgi gali susilpnėti. Tačiau po gimdymo gali padidėti paūmėjimų rizika. Svarbu planuoti nėštumą kartu su gydytoju neurologu ir ginekologu, aptarti galimą riziką ir gydymo korekcijas.
IS ir Lietuva
Lietuvoje išsėtine skleroze serga tūkstančiai žmonių. Veikia pacientų organizacijos, teikiančios informaciją, paramą ir organizuojančios įvairius renginius. Neurologijos centrai didžiuosiuose miestuose teikia specializuotą pagalbą sergantiesiems IS. Valstybė kompensuoja dalį vaistų ir reabilitacijos išlaidų.
