Infarktas, mediciniškai vadinamas miokardo infarktu, yra viena dažniausių mirties priežasčių visame pasaulyje, įskaitant ir Lietuvą. Tai gyvybei pavojinga būklė, kai dėl kraujotakos sutrikimo dalis širdies raumens (miokardo) negauna pakankamai deguonies ir pradeda nykti. Kuo greičiau atstatoma kraujotaka, tuo didesnė tikimybė išsaugoti širdies raumenį ir išvengti rimtų komplikacijų ar net mirties.
Kas sukelia infarktą?
Dažniausia infarkto priežastis – aterosklerozė, lėtinė liga, kurios metu ant kraujagyslių sienelių susidaro aterosklerozinės plokštelės. Šios plokštelės, sudarytos iš cholesterolio, riebalų, kalcio ir kitų medžiagų, siaurina kraujagyslių spindį ir trukdo kraujui tekėti. Infarktas įvyksta, kai plokštelė plyšta ir susidaro trombas (krešulys), kuris visiškai užkemša vainikinę arteriją – kraujagyslę, maitinančią širdies raumenį.
Rečiau pasitaikančios infarkto priežastys gali būti:
- Vainikinių arterijų spazmas (staigus susitraukimas).
- Kraujagyslių embolija (krešulys, atkeliavęs iš kitos kūno vietos).
- Įgimtos vainikinių arterijų anomalijos.
- Sisteminės ligos, pažeidžiančios kraujagysles (pvz., vaskulitas).
- Stiprus fizinis krūvis ar emocinis stresas (ypač asmenims, jau turintiems širdies problemų).
Rizikos veiksniai: ką galime keisti?
Infarkto riziką didina daugybė veiksnių, kuriuos galima suskirstyti į dvi grupes: nekoreguojamus ir koreguojamus. Nekoreguojami veiksniai – tai tie, kurių negalime pakeisti:
- Amžius (rizika didėja vyresniems nei 45 metų vyrams ir vyresnėms nei 55 metų moterims).
- Lytis (vyrai serga dažniau nei moterys, tačiau moterims po menopauzės rizika smarkiai padidėja).
- Paveldimumas (jei šeimoje buvo sergančiųjų širdies ir kraujagyslių ligomis).
Tačiau yra daugybė koreguojamų rizikos veiksnių, kuriuos galime kontroliuoti ir taip sumažinti infarkto tikimybę:
- Rūkymas (vienas didžiausių rizikos veiksnių).
- Padidėjęs cholesterolio kiekis kraujyje (ypač „blogojo” MTL cholesterolio).
- Aukštas kraujospūdis (hipertenzija).
- Cukrinis diabetas.
- Nutukimas ir antsvoris.
- Mažas fizinis aktyvumas.
- Netaisyklinga mityba (daug sočiųjų riebalų, transriebalų, cholesterolio, druskos, mažai skaidulų, vaisių ir daržovių).
- Piktnaudžiavimas alkoholiu.
- Lėtinis stresas.
Infarkto simptomai: kada kreiptis pagalbos?
Infarkto simptomai gali būti įvairūs ir ne visada pasireiškia visi iš karto. Svarbu žinoti, kad net ir silpni ar neįprasti simptomai gali būti pavojaus signalas. Dažniausi infarkto požymiai yra:
- Spaudžiantis, gniaužiantis ar deginantis skausmas krūtinėje, kuris gali plisti į kairę ranką, petį, kaklą, žandikaulį, nugarą ar net pilvą. Skausmas paprastai trunka ilgiau nei 20 minučių ir nepraeina nuo nitroglicerino.
- Dusulys.
- Šaltas prakaitas.
- Pykinimas, vėmimas.
- Silpnumas, galvos svaigimas, alpimas.
- Nerimas, mirties baimė.
Svarbu paminėti, kad moterims infarkto simptomai gali būti mažiau tipiški. Jos dažniau jaučia ne skausmą krūtinėje, o dusulį, silpnumą, nuovargį, virškinimo sutrikimus. Kartais infarktas gali įvykti ir be jokių simptomų („tylusis infarktas”), ypač sergantiesiems cukriniu diabetu.
Jei pajutote bent vieną iš šių simptomų, nedelsdami kvieskite greitąją medicinos pagalbą (112)! Negaiškite laiko laukdami, kol simptomai praeis savaime. Kuo greičiau bus suteikta profesionali pagalba, tuo didesnė tikimybė išgyventi ir išvengti sunkių pasekmių.
Diagnostika ir gydymas
Infarktas diagnozuojamas remiantis paciento nusiskundimais, fiziniu ištyrimu, elektrokardiograma (EKG) ir kraujo tyrimais (nustatomas širdies raumens pažeidimo žymenų, pvz., troponino, padidėjimas). Kartais gali būti atliekama vainikinių arterijų angiografija (kontrastinis kraujagyslių tyrimas) siekiant nustatyti užsikimšimo vietą ir laipsnį.
Infarkto gydymo tikslas – kuo greičiau atkurti kraujotaką užsikimšusioje vainikinėje arterijoje ir taip sumažinti širdies raumens pažeidimą. Pagrindiniai gydymo metodai yra:
- Trombolizė (vaistai, tirpdantys krešulį).
- Perkutaninė vainikinių arterijų intervencija (PVAI, dar vadinama angioplastika) – procedūra, kurios metu į užsikimšusią arteriją įvedamas kateteris su balionėliu, kuris išplečia kraujagyslę ir atkuria kraujotaką. Dažnai kartu implantuojamas stentas – metalinis tinklelis, kuris palaiko arterijos spindį atvirą.
- Vaistai (kraują skystinantys, cholesterolio kiekį mažinantys, kraujospūdį reguliuojantys, širdies ritmą stabilizuojantys ir kt.).
Po infarkto labai svarbi reabilitacija, kuri apima fizinį aktyvumą, mitybos korekciją, psichologinę pagalbą ir reguliarų sveikatos būklės stebėjimą. Tai padeda sustiprinti širdį, išvengti pakartotinio infarkto ir pagerinti gyvenimo kokybę.
Prevencija: kaip apsisaugoti nuo infarkto?
Nors visiškai išvengti infarkto neįmanoma, galima žymiai sumažinti jo riziką laikantis sveikos gyvensenos principų:
- Mesti rūkyti.
- Sveikai maitintis: valgyti daug vaisių, daržovių, viso grūdo produktų, liesos mėsos, žuvies, riboti sočiųjų riebalų, transriebalų, cholesterolio, druskos ir cukraus vartojimą.
- Reguliariai mankštintis (bent 30 minučių vidutinio intensyvumo fizinio aktyvumo kasdien).
- Palaikyti normalų kūno svorį.
- Kontroliuoti kraujospūdį ir cholesterolio kiekį kraujyje.
- Sergant cukriniu diabetu, tinkamai jį gydyti ir kontroliuoti gliukozės kiekį kraujyje.
- Vengti streso, išmokti atsipalaidavimo technikų.
- Reguliariai tikrintis sveikatą pas gydytoją.
Dažniausios klaidingos nuomonės apie infarktą.
Mitai ir klaidingos nuostatos apie infarktą gali sukelti rimtų pasekmių, nes žmonės gali netinkamai reaguoti į simptomus ar nesilaikyti prevencijos rekomendacijų. Štai keletas dažniausių mitų:
- Mitas: Infarktas visada pasireiškia stipriu skausmu krūtinėje. Faktas: Nors stiprus skausmas krūtinėje yra dažnas simptomas, infarktas gali pasireikšti ir kitais, mažiau akivaizdžiais požymiais, ypač moterims. Gali būti jaučiamas dusulys, silpnumas, pykinimas, skausmas kitose kūno vietose.
- Mitas: Infarktas ištinka tik vyresnio amžiaus žmones. Faktas: Nors rizika didėja su amžiumi, infarktas gali ištikti ir jaunus žmones, ypač jei jie turi rizikos veiksnių, tokių kaip rūkymas, nutukimas, aukštas kraujospūdis ar genetinis polinkis.
- Mitas: Jei jau persirgau infarktu, antrą kartą jis nepasikartos. Faktas: Deja, persirgus infarktu, rizika patirti jį pakartotinai padidėja. Todėl labai svarbu laikytis gydytojo rekomendacijų, vartoti vaistus, keisti gyvenimo būdą.
- Mitas: Infarktas yra tas pats, kas širdies smūgis. Faktas: Nors šie terminai kartais vartojami kaip sinonimai, jie nėra visiškai tapatūs. Širdies smūgis (arba staigi širdies mirtis) dažniausiai įvyksta dėl staigaus širdies ritmo sutrikimo, o infarktas – dėl kraujotakos sutrikimo širdies raumenyje.
- Mitas: Jei sportuoju, infarktas man negresia. Faktas: Reguliarus fizinis aktyvumas yra labai svarbus širdies sveikatai, tačiau jis visiškai neapsaugo nuo infarkto, ypač jei yra kitų rizikos veiksnių.
Apibendrinant, infarktas yra rimta ir pavojinga liga, tačiau žinodami jos priežastis, simptomus ir prevencijos būdus, galime žymiai sumažinti riziką susirgti ir išsaugoti savo sveikatą.
