Hipotirozė, dar vadinama nepakankama skydliaukės veikla, yra būklė, kai skydliaukė negamina pakankamai skydliaukės hormonų. Šie hormonai yra gyvybiškai svarbūs reguliuojant daugelį organizmo funkcijų, įskaitant medžiagų apykaitą, energijos lygį, kūno temperatūrą, širdies ritmą ir net nuotaiką. Kai skydliaukės hormonų trūksta, organizmo procesai sulėtėja, sukeldami įvairius simptomus, kurie gali smarkiai paveikti gyvenimo kokybę.
Kas sukelia hipotirozę?
Yra keletas pagrindinių hipotirozės priežasčių. Dažniausia yra autoimuninis tiroiditas, dar žinomas kaip Hašimoto tiroiditas. Tai būklė, kai organizmo imuninė sistema klaidingai atakuoja skydliaukę, sukeldama lėtinį uždegimą ir palaipsniui mažindama jos gebėjimą gaminti hormonus. Kitos priežastys gali būti:
- Jodo trūkumas: Jodas yra būtinas skydliaukės hormonų gamybai. Nors Lietuvoje jodo trūkumas nėra labai paplitęs, nes naudojama joduota druska, tam tikrose pasaulio dalyse tai vis dar yra pagrindinė hipotirozės priežastis.
- Skydliaukės operacija: Dalis ar visa skydliaukė gali būti pašalinta chirurginiu būdu, gydant kitas skydliaukės ligas, pavyzdžiui, skydliaukės vėžį ar mazgus.
- Radioaktyvaus jodo terapija: Šis gydymas naudojamas hipertirozei (per dideliam skydliaukės aktyvumui) gydyti, tačiau kartais jis gali per daug sumažinti skydliaukės funkciją, sukeldamas hipotirozę.
- Tam tikri vaistai: Kai kurie vaistai, pavyzdžiui, litis (vartojamas bipoliniam sutrikimui gydyti) ir amiodaronas (vartojamas širdies ritmo sutrikimams gydyti), gali trukdyti skydliaukės hormonų gamybai.
- Įgimta hipotirozė: Tai reta būklė, kai kūdikis gimsta su nepakankamai išsivysčiusia ar nefunkcionuojančia skydliauke.
- Hipofizės ar pagumburio sutrikimai: Hipofizė ir pagumburis yra smegenų dalys, kurios kontroliuoja skydliaukės veiklą. Jei šios sritys yra pažeistos, pavyzdžiui, dėl auglio ar traumos, gali sutrikti skydliaukės hormonų gamyba.
Hipotirozės simptomai: nuo nuovargio iki depresijos
Hipotirozės simptomai gali būti labai įvairūs ir dažnai vystosi palaipsniui, todėl juos lengva supainioti su kitomis būklėmis ar tiesiog priskirti senėjimui ar stresui. Dažniausi simptomai yra:
- Nuovargis ir energijos stoka: Tai vienas dažniausių ir labiausiai varginančių simptomų. Žmonės su hipotiroze dažnai jaučiasi nuolat pavargę, net ir po gero nakties miego.
- Svorio augimas: Sulėtėjusi medžiagų apykaita gali lemti svorio augimą, net jei mitybos įpročiai nepasikeitė.
- Šalčio netoleravimas: Hipotirozė gali sutrikdyti kūno temperatūros reguliavimą, todėl žmonės dažnai jaučia šaltį, net kai kitiems yra šilta.
- Sausa oda ir plaukai: Skydliaukės hormonai yra svarbūs odos ir plaukų sveikatai. Jų trūkumas gali sukelti odos sausumą, niežėjimą, plaukų slinkimą ir trapumą.
- Vidurių užkietėjimas: Sulėtėjusi žarnyno veikla yra dar vienas dažnas hipotirozės simptomas.
- Raumenų silpnumas ir skausmas: Gali atsirasti raumenų mėšlungis, silpnumas ir sąnarių skausmas.
- Depresija ir nuotaikos svyravimai: Skydliaukės hormonai turi įtakos smegenų veiklai, todėl jų trūkumas gali sukelti depresiją, nerimą, dirglumą ir atminties problemas.
- Sutrikęs menstruacijų ciklas: Moterims hipotirozė gali sukelti nereguliarias, gausias ar ilgas menstruacijas.
- Sumažėjęs libido: Gali sumažėti lytinis potraukis.
- Pabrinkęs veidas, rankos ir kojos: Gali atsirasti skysčių susilaikymas, sukeliantis patinimą.
- Užkimęs balsas: Gali pakisti balsas, tapti žemesnis ir užkimęs.
Svarbu paminėti, kad ne visiems žmonėms su hipotiroze pasireiškia visi šie simptomai. Simptomų sunkumas taip pat gali skirtis priklausomai nuo skydliaukės hormonų trūkumo laipsnio.
Hipotirozės diagnostika: paprasti kraujo tyrimai
Hipotirozę diagnozuoti paprastai nėra sunku. Gydytojas pirmiausia paklaus apie jūsų simptomus ir ligos istoriją, atliks fizinę apžiūrą. Pagrindinis diagnostikos metodas yra kraujo tyrimas, kurio metu nustatomas tireotropinio hormono (TTH) ir laisvojo tiroksino (FT4) kiekis kraujyje. TTH yra hormonas, kurį gamina hipofizė, ir jis stimuliuoja skydliaukę gaminti hormonus. Jei skydliaukė veikia nepakankamai, TTH kiekis kraujyje padidėja, o FT4 – sumažėja.
Kartais gali būti atliekami ir kiti tyrimai, pavyzdžiui, nustatomas antitireoidinių antikūnų (ATPO) kiekis kraujyje. Padidėjęs ATPO kiekis rodo autoimuninį tiroiditą – dažniausią hipotirozės priežastį.
Hipotirozės gydymas: hormonų terapija
Hipotirozė paprastai gydoma pakeičiamąja hormonų terapija. Tai reiškia, kad kasdien reikia vartoti sintetinį skydliaukės hormoną levotiroksiną (L-tiroksiną). Šis vaistas pakeičia trūkstamą hormoną ir padeda atkurti normalią organizmo funkciją. Dozė paprastai pradedama nuo mažos ir palaipsniui didinama, kol pasiekiamas optimalus TTH lygis kraujyje. Reguliariai atliekami kraujo tyrimai, kad būtų galima stebėti gydymo efektyvumą ir koreguoti dozę.
Daugeliui žmonių, sergančių hipotiroze, levotiroksiną reikia vartoti visą gyvenimą. Tačiau tinkamai gydant, simptomai paprastai visiškai išnyksta, ir žmonės gali gyventi visavertį gyvenimą. Svarbu reguliariai lankytis pas gydytoją ir laikytis jo nurodymų.
Gyvenimas su hipotiroze: ką dar galite padaryti?
Nors hormonų terapija yra pagrindinis hipotirozės gydymo būdas, yra ir kitų dalykų, kuriuos galite padaryti, kad pagerintumėte savo savijautą:
- Sveika mityba: Subalansuota mityba, kurioje gausu vaisių, daržovių, nesmulkintų grūdų ir liesų baltymų, gali padėti palaikyti gerą sveikatą ir energijos lygį.
- Pakankamas jodo vartojimas: Nors jodo trūkumas Lietuvoje nėra dažnas, svarbu užtikrinti, kad jo gaunate pakankamai. Geriausias būdas tai padaryti – vartoti joduotą druską. Tačiau per didelis jodo kiekis taip pat gali būti kenksmingas, todėl prieš vartodami jodo papildus, pasitarkite su gydytoju.
- Reguliarus fizinis aktyvumas: Mankšta gali padėti sumažinti nuovargį, pagerinti nuotaiką ir palaikyti sveiką svorį.
- Streso valdymas: Stresas gali pabloginti hipotirozės simptomus, todėl svarbu rasti būdų, kaip jį valdyti. Tai gali būti joga, meditacija, kvėpavimo pratimai ar kiti atsipalaidavimo būdai.
- Pakankamas miego kiekis: Kokybiškas miegas yra būtinas gerai savijautai. Stenkitės miegoti 7-8 valandas per naktį.
Hipotirozė ir nėštumas
Hipotirozė nėštumo metu gali turėti rimtų pasekmių tiek motinai, tiek vaisiui. Negydoma hipotirozė gali padidinti persileidimo, priešlaikinio gimdymo, preeklampsijos ir kitų komplikacijų riziką. Ji taip pat gali neigiamai paveikti vaisiaus smegenų vystymąsi. Todėl labai svarbu, kad moterys, planuojančios nėštumą arba jau besilaukiančios, pasitikrintų skydliaukės funkciją. Jei nustatoma hipotirozė, gydymas levotiroksinu paprastai yra saugus ir veiksmingas, ir padeda išvengti komplikacijų. Nėštumo metu levotiroksino dozę gali tekti koreguoti, todėl būtina reguliariai lankytis pas gydytoją.
Hipotirozė ir vaikai
Hipotirozė gali pasireikšti bet kuriame amžiuje, įskaitant kūdikystę ir vaikystę. Įgimta hipotirozė, kai kūdikis gimsta su nepakankamai išsivysčiusia ar nefunkcionuojančia skydliauke, yra reta, bet rimta būklė. Jei ji nėra laiku diagnozuojama ir gydoma, gali sukelti negrįžtamą protinį atsilikimą ir augimo sutrikimus. Laimei, Lietuvoje, kaip ir daugelyje kitų šalių, visi naujagimiai yra tikrinami dėl įgimtos hipotirozės. Vyresniems vaikams hipotirozė gali pasireikšti panašiais simptomais kaip ir suaugusiems, įskaitant nuovargį, svorio augimą, vidurių užkietėjimą, sausą odą ir plaukus, sulėtėjusį augimą ir mokymosi sunkumus. Gydymas levotiroksinu paprastai yra veiksmingas ir padeda atkurti normalų vaiko augimą ir vystymąsi.
Išvada
Hipotirozė yra dažna liga, kuri gali paveikti bet kurį žmogų. Nors simptomai gali būti nemalonūs ir varginantys, laiku diagnozavus ir tinkamai gydant, dauguma žmonių su hipotiroze gali gyventi visavertį ir aktyvų gyvenimą. Jei jaučiate bet kuriuos iš aukščiau išvardytų simptomų, kreipkitės į savo gydytoją, kad jis galėtų atlikti reikiamus tyrimus ir paskirti tinkamą gydymą.
