Hidrokortizonas be baimės: kaip teisingai valdyti odos ir kūno gaisrus

Kada paskutinį kartą jautėte tą erzinantį, nenumaldomą niežulį po uodo įkandimo, ar stebėjote raustančią, pleiskanojančią odos dėmę, kuri niekaip nenori gyti? Tikėtina, kad vaistininkas arba gydytojas jums pasiūlė vieną žinomiausių, bet kartu ir labiausiai apipintų mitais preparatų – hidrokortizoną.

Visuomenėje vis dar gajus terminas „hormoninis tepalas“, kuris daugeliui skamba lyg nuosprendis ar kažkas, ko reikėtų vengti bet kokia kaina. Tačiau tiesa yra visai kitokia. Hidrokortizonas nėra baubas, tūnantis vaistinėlės gilumoje. Tai – vienas seniausių ir geriausiai ištirtų medicinos įrankių, kuris, naudojamas teisingai, veikia lyg tikslus gaisrininkų ekipažas, užgesinantis uždegimo židinius ten, kur jie kyla.

Šiame straipsnyje mes ne tik išnagrinėsime, kas iš tikrųjų yra šis preparatas, bet ir pasinersime į jo veikimo mechanizmus, išmokysime jus taikyti „piršto galo vieneto“ taisyklę ir atsakysime į klausimą, kodėl kartais mūsų pačių organizmas prašosi šios pagalbos iš šalies.

[Image of chemical structure of hydrocortisone]

Kas iš tikrųjų slepiasi po pavadinimu „Hidrokortizonas“?

Norint suprasti vaistą, pirmiausia reikia pažvelgti į mūsų pačių kūną. Daugelis nustemba sužinoję, kad hidrokortizonas nėra kažkokia svetima, laboratorijoje sukurta medžiaga, neturinti nieko bendro su žmogaus biologija. Priešingai – tai yra sintetinis kortizolio analogas.

Kortizolis, dažnai vadinamas „streso hormonu“, gaminamas mūsų antinksčiuose. Jis atlieka gyvybiškai svarbias funkcijas: reguliuoja medžiagų apykaitą, kraujo spaudimą ir, svarbiausia šio straipsnio kontekste, imuninį atsaką. Kai kūne kyla uždegimas, natūralus kortizolis stengiasi jį slopinti. Hidrokortizonas yra tiesiog papildoma pagalba, kai mūsų natūralių resursų nepakanka uždegimui suvaldyti.

Veikimo mechanizmas: ląstelių kalba

Kaip hidrokortizonas veikia patekęs ant odos ar į organizmą? Įsivaizduokite, kad uždegimas yra lyg triukšmingas vakarėlis jūsų ląstelėse. Išsiskiria įvairios cheminės medžiagos (prostaglandinai, leukotrienai), kurios plečia kraujagysles (todėl oda parausta), dirgina nervų galūnėles (todėl niežti) ir skatina skysčių kaupimąsi (todėl atsiranda patinimas).

Hidrokortizonas veikia kaip griežtas, bet teisingas policininkas. Jis:

• Siaurina kraujagysles: Tai greitai sumažina paraudimą ir karščio pojūtį vietoje.
• Slopina ląstelių migraciją: Neleidžia imuninėms ląstelėms masiškai plūsti į uždegimo židinį ir taip dar labiau jį aštrinti.
• Stabilizuoja ląstelių membranas: Neleidžia išsiskirti toms cheminėms medžiagoms, kurios sukelia niežulį ir skausmą.

Tepalas, kremas ar tabletės: kurią formą pasirinkti?

Vaistinėse hidrokortizonas dažniausiai sutinkamas keliomis formomis, ir pasirinkimas čia nėra tik skonio reikalas. Nuo vaisto formos priklauso jo įsigėrimo gylis ir efektyvumas skirtingose situacijose.

1. Hidrokortizono kremas

Tai emulsija, kurioje yra daugiau vandens nei riebalų. Kremas greitai susigeria į odą ir nepalieka riebaus blizgesio. Jis idealiai tinka:

• Ūmiems, „šlapiuojantiems“ bėrimams gydyti.
• Naudojimui tose vietose, kur oda liečiasi su oda (pvz., pažastyse, kirkšnyse), nes kremas leidžia odai kvėpuoti ir mažina iššutimo riziką.
• Dienos metu, kai norisi greitai apsirengti po aplikacijos.

2. Hidrokortizono tepalas

Tepalas yra riebesnis, dažnai vazelino pagrindu. Jis sukuria okliuzinę (uždarančią) plėvelę ant odos paviršiaus. Tai reiškia, kad jis ne tik gydo, bet ir drėkina. Jis geriausiai tinka:

• Sausai, pleiskanojančiai, lėtinei egzemai.
• Storos odos vietoms (delnams, padams).
• Nakties metu, kai norisi ilgesnio ir gilesnio poveikio.

3. Tabletės ir injekcijos

Tai – „sunkioji artilerija“. Sisteminio poveikio hidrokortizonas (vartojamas per burną ar leidžiamas) naudojamas ne dėl uodo įkandimo. Jis skiriamas esant rimtoms būklėms, pavyzdžiui, antinksčių nepakankamumui (Adisono ligai), sunkioms alerginėms reakcijoms (anafilaksijai) ar stipriam astmos priepuoliui. Šiuo atveju vaistas veikia visą organizmą, todėl jo vartojimas yra griežtai kontroliuojamas gydytojų.

Didžioji baimė: „Kortikofobija“ ir realybė

Lietuvoje, kaip ir daugelyje kitų šalių, pastebimas reiškinys, medicininėje literatūroje vadinamas kortikofobija. Tai nepagrįsta baimė vartoti bet kokius steroidinius vaistus. Žmonės baiminasi, kad panaudojus tepalą, jiems sutriks hormonų veikla, atsiras viršsvoris ar pradės augti plaukai nepageidaujamose vietose.

Svarbu atskirti sisteminį poveikį nuo vietinio. Naudojant nereceptinį (dažniausiai 1%) hidrokortizono tepalą nedideliame plote trumpą laiką, vaisto patekimas į kraujotaką yra minimalus. Sisteminiai šalutiniai poveikiai (svorio augimas, kaulų retėjimas) yra būdingi ilgalaikiam geriamųjų steroidų vartojimui didelėmis dozėmis, o ne tepant uodo įkandimą dvi dienas.

Svarbu žinoti: Didžiausia rizika naudojant vietinius steroidus – tai odos atrofija (plonėjimas), tačiau ji atsiranda tik piktnaudžiaujant vaistu: tepant jį be pertraukų savaites ar mėnesius toje pačioje vietoje.

„Piršto galo vienetas“ – auksinė dozavimo taisyklė

Viena didžiausių klaidų, kurią daro pacientai – tepa hidrokortizoną „iš akies“. Vieni užtepa per mažai ir skundžiasi, kad vaistas neveikia. Kiti tepa storą sluoksnį, lyg sviestą ant sumuštinio, taip didindami šalutinio poveikio riziką ir švaistydami vaistą.

Dermatologai visame pasaulyje naudoja FTU (Fingertip Unit) arba „Piršto galo vieneto“ taisyklę. Tai unikalus ir paprastas matavimo būdas.

Kaip tai veikia?

Vienas FTU – tai kremo ar tepalo juostelė, išspausta nuo tūbelės angos iki suaugusio žmogaus rodomojo piršto pirmojo linkio (pats piršto galiukas). Šis kiekis (apie 0,5 gramo) yra skirtas padengti plotą, lygų dviem suaugusio žmogaus delnams.

Pavyzdžiui:

• Vienam keliui ar alkūnei užtenka 1 FTU.
• Veidui ir kaklui padengti reikia apie 2,5 FTU.
• Vienai rankai (nuo peties iki pirštų) – apie 3 FTU.

Naudojant šią sistemą, niekada neperdozuosite ir visada žinosite, kiek tiksliai vaisto reikia.

Kada hidrokortizonas yra jūsų geriausias sąjungininkas?

Nors dažniausiai šį vaistą siejame su alergijomis, jo pritaikymo spektras yra gerokai platesnis. Aptarkime dažniausias situacijas, kai hidrokortizonas tampa nepakeičiamu pagalbininku.

1. Atopinis dermatitas (Egzema)

Tai lėtinė būklė, kuriai būdingas odos barjero pažeidimas. Paūmėjimo metu oda tampa raudona, niežtinti ir skausminga. Hidrokortizonas čia veikia kaip „gaisro gesintuvas“. Svarbu suprasti strategiją: steroidai naudojami uždegimui nuimti, o tada estafetę perima emolientai (drėkikliai), kurie atkuria odos barjerą.

2. Kontaktinis dermatitas

Ar teko kada nors pasinaudoti nauju skalbikliu ir pastebėti bėrimą? Arba paliesti tam tikrą augalą sode? Tai – kontaktinis dermatitas. Imuninė sistema sureagavo į alergeną. Hidrokortizonas greitai numalšina šią perdėtą reakciją.

3. Vabzdžių įkandimai

Lietuviška vasara neįsivaizduojama be uodų, mašalų ar bimbalų. Kai kuriems žmonėms įkandimo vieta ne tik parausta, bet ir smarkiai ištinsta, tampa karšta. Hidrokortizono tepalas, ypač panaudotas iškart po įkandimo (arba pastebėjus stiprią reakciją), gali reikšmingai sumažinti tinimą ir tą varginantį norą kasytis, kuris dažnai sukelia antrines infekcijas.

4. Seborėjinis dermatitas

Tai būklė, dažniausiai pažeidžianti veidą (aplink nosį, antakius) ir galvos odą. Nors pagrindinė priežastis dažnai yra grybelis, uždegimui malšinti trumpam laikui skiriamas hidrokortizonas kartu su priešgrybeliniais vaistais.

Saugaus vartojimo instrukcija: kaip nepakenkti sau?

Nors hidrokortizonas yra vienas silpniausių kortikosteroidų (priklauso I klasei pagal stiprumą), atsargumas yra būtinas. Štai keletas auksinių taisyklių, kurios padės išvengti problemų:

Laikykitės pertraukų

Oda pripranta prie steroidų. Jei naudosite juos be pertraukos, efektas silpnės (tachyfilaksija), o nutraukus gali kilti „atoveiksmio“ reakcija – bėrimas sugrįš dar stipresnis. Rekomenduojama tepti vaistą 5-7 dienas, o tada daryti pertrauką. Jei simptomai nepraeina, būtina konsultuotis su gydytoju, o ne tiesiog pirkti dar vieną tūbelę.

Atsargiai su veidu ir jautriomis zonomis

Veido oda, ypač aplink akis, yra labai plona. Čia hidrokortizonas turi būti naudojamas itin atsargiai ir trumpai. Ilgalaikis naudojimas ant veido gali sukelti perioralinį dermatitą – varginantį bėrimą aplink burną, kurį vėliau sunku išgydyti. Taip pat atsargiai tepkite kirkšnis ir pažastis – ten vaistas susigeria kelis kartus stipriau nei, pavyzdžiui, ant nugaros.

Drėkinimas – raktas į sėkmę

Daugelis pamiršta, kad hidrokortizonas nėra odos priežiūros priemonė. Jis gydo uždegimą, bet neatkuria odos drėgmės. Visada naudokite emolientus. Taisyklė paprasta: pirma užtepkite emolientą, palaukite 20-30 minučių, kol jis susigers, ir tik tada tepkite hidrokortizoną. Arba atvirkščiai, bet visada išlaikykite laiko tarpą.

Hidrokortizonas ir vaikai: ką reikia žinoti tėvams?

Vaikų oda yra pralaidesnė nei suaugusiųjų, o kūno paviršiaus ploto ir svorio santykis – didesnis. Tai reiškia, kad vaikai turi didesnę riziką patirti šalutinius reiškinius net nuo tepalų. Tačiau tai nereiškia, kad vaikams šio vaisto negalima.

Sergant atopiniu dermatitu, negydomas uždegimas vaikui daro daugiau žalos (nemiga dėl niežulio, infekcijos rizika, psichologinis diskomfortas) nei trumpas, gydytojo paskirtas hidrokortizono kursas. Svarbiausia tėvams – griežtai laikytis gydytojo nurodymų, nenaudoti vaisto „profilaktiškai“ ir saugoti vaistus vaikams nepasiekiamoje vietoje.

Mitai, kuriuos laikas sugriauti

Norint galutinai išsklaidyti abejones, panagrinėkime populiariausius mitus, sklandančius interneto forumuose.

• Mitas: „Jei pradėsiu tepti, turėsiu tepti visą gyvenimą.“
  Tiesa: Hidrokortizonas nesukelia fizinės priklausomybės. Jei bėrimas nuolat atsinaujina nutraukus vaistą, reiškia, kad nebuvo pašalinta bėrimo priežastis (pvz., alergenas) arba gydymas buvo nutrauktas per anksti, pilnai neišgydžius uždegimo gilesniuose sluoksniuose.
• Mitas: „Hidrokortizonas išbalina odą.“
  Tiesa: Stiprūs steroidai gali sukelti hipopigmentaciją (šviesias dėmes), bet silpnas hidrokortizonas, naudojamas trumpai, retai sukelia nuolatinius pokyčius. Dažnai žmonės painioja proupždegiminę hipopigmentaciją (kai oda pašviesėja dėl pačio uždegimo) su vaisto poveikiu.
• Mitas: „Natūralios priemonės visada geriau.“
  Tiesa: Ramunėlės ar alijošius yra puikūs pagalbininkai, tačiau esant stipriam imuniniam uždegimui, jie dažnai yra bejėgiai. Kartais delsimas gydyti vaistais ir bandymas „gydytis natūraliai“ priveda prie komplikacijų, kurias vėliau tenka gydyti dar stipresniais vaistais.

Sisteminė svarba: Adisono liga

Nors straipsnyje daugiausia dėmesio skyrėme odos problemoms, negalima pamiršti gyvybiškai svarbios hidrokortizono (tablečių pavidalu) funkcijos. Žmonėms, sergantiems Adisono liga (lėtiniu antinksčių nepakankamumu), jų pačių organizmas nebegamina kortizolio. Be šio hormono žmogus negali išgyventi – krenta kraujospūdis, sutrinka širdies veikla, ištinka krizė.

Šiems pacientams hidrokortizonas yra ne vaistas nuo bėrimo, o kasdienė duona, pakeičiamoji terapija, kurią jie privalo vartoti visą gyvenimą, imituodami natūralų organizmo ritmą (didžiausia dozė ryte, mažiausia – vakare). Tai puikus pavyzdys, kaip ta pati medžiaga gali būti ir paprastas tepalas nuo uodo, ir gyvybę palaikantis vaistas.

Apibendrinimas: pagarba, o ne baimė

Hidrokortizonas yra galingas įrankis šiuolaikinėje medicinoje. Kaip ir ugnis, jis gali būti geriausias tarnas arba pavojingas šeimininkas – viskas priklauso nuo to, kaip jį valdysite. Žinodami „piršto galo vieneto“ taisyklę, suprasdami skirtumą tarp kremo ir tepalo, bei darydami pertraukas, jūs galite saugiai ir efektyviai numalšinti odos „gaisrus“.

Sveikata prasideda ne nuo stebuklingų piliulių, o nuo žinių. Tad kitą kartą, kai gydytojas paskirs šį preparatą, priimkite jį be nepagrįstos baimės, bet su derama atsakomybe. Jūsų oda jums už tai padėkos.