Hemoglobinas – tai baltymas, esantis raudonuosiuose kraujo kūneliuose (eritrocituose), atsakingas už deguonies pernešimą iš plaučių į viso organizmo audinius ir anglies dioksido grąžinimą atgal į plaučius. Tinkamas hemoglobino kiekis kraujyje yra gyvybiškai svarbus, nes užtikrina pakankamą ląstelių aprūpinimą deguonimi, o tuo pačiu – ir normalią jų veiklą. Šiame straipsnyje išsamiai aptarsime, kas yra hemoglobino norma, kokie veiksniai ją lemia, kaip pasireiškia nukrypimai nuo normos ir ką daryti, norint palaikyti sveiką hemoglobino lygį.
Kas yra hemoglobino norma?
Hemoglobino norma nėra vienas konkretus skaičius. Ji skiriasi priklausomai nuo amžiaus, lyties ir netgi tam tikrų fiziologinių būsenų, pavyzdžiui, nėštumo. Laboratorijose atliekami kraujo tyrimai, kurių metu nustatomas hemoglobino kiekis gramais litre (g/l) arba gramais decilitre (g/dl). Nors šiek tiek gali skirtis priklausomai nuo laboratorijos naudojamų metodų, bendrosios orientacinės hemoglobino normos yra tokios:
- Vyrams: 135-175 g/l (13.5-17.5 g/dl)
- Moterims: 120-155 g/l (12.0-15.5 g/dl)
- Nėščioms moterims: 110-150 g/l (11.0-15.0 g/dl). Nėštumo metu hemoglobino norma gali būti šiek tiek žemesnė dėl padidėjusio kraujo plazmos tūrio.
- Vaikams: hemoglobino norma priklauso nuo amžiaus. Pavyzdžiui, naujagimiams ji gali būti aukštesnė (140-240 g/l), o vėliau palaipsniui mažėja, kol pasiekia suaugusiųjų lygį paauglystėje. Tikslias normas vaikams nustato pediatras.
Svarbu pabrėžti, kad tai yra tik orientacinės normos. Individualus hemoglobino lygis gali šiek tiek svyruoti ir vis tiek būti laikomas normaliu. Tik gydytojas, įvertinęs bendrą sveikatos būklę, kitus kraujo tyrimų rodiklius ir paciento simptomus, gali nuspręsti, ar hemoglobino lygis yra tinkamas.
Kas lemia hemoglobino lygį?
Hemoglobino lygiui įtakos turi daugybė veiksnių. Pagrindiniai iš jų yra:
- Geležies kiekis organizme: Geležis yra būtina hemoglobino molekulės dalis. Jei organizmui trūksta geležies, sutrinka hemoglobino gamyba ir išsivysto geležies stokos anemija.
- Vitaminas B12 ir folio rūgštis: Šie vitaminai yra būtini raudonųjų kraujo kūnelių brendimui. Jų trūkumas taip pat gali sukelti anemiją.
- Kaulų čiulpų funkcija: Raudonieji kraujo kūneliai, o kartu ir hemoglobinas, gaminami kaulų čiulpuose. Bet kokie kaulų čiulpų funkcijos sutrikimai (pvz., dėl ligų ar tam tikrų vaistų) gali paveikti hemoglobino lygį.
- Inkstų funkcija: Inkstai gamina hormoną eritropoetiną, kuris skatina raudonųjų kraujo kūnelių gamybą kaulų čiulpuose. Sergant lėtinėmis inkstų ligomis, eritropoetino gamyba sumažėja, o tai gali lemti anemiją.
- Kraujavimas: Netekus kraujo (pvz., dėl traumos, operacijos, gausių menstruacijų ar virškinamojo trakto kraujavimo), mažėja ir hemoglobino kiekis.
- Genetiniai veiksniai: Kai kurios paveldimos ligos, pavyzdžiui, talasemija ar pjautuvinė anemija, pažeidžia hemoglobino struktūrą ar gamybą.
- Lėtinės ligos: Daugelis lėtinių ligų, tokių kaip reumatoidinis artritas, vilkligė, uždegiminės žarnyno ligos ar vėžys, gali sukelti anemiją dėl įvairių mechanizmų.
- Mityba: Nepakankamas geležies, vitamino B12 ir folio rūgšties gavimas su maistu yra dažna anemijos priežastis.
Žemo hemoglobino (anemijos) simptomai
Kai hemoglobino lygis nukrenta žemiau normos, organizmas negauna pakankamai deguonies. Tai gali sukelti įvairius simptomus, kurių sunkumas priklauso nuo anemijos laipsnio ir jos atsiradimo greičio. Dažniausi simptomai yra:
- Nuolatinis nuovargis ir silpnumas
- Dusulys, ypač fizinio krūvio metu
- Galvos svaigimas ir alpimas
- Blyški oda ir gleivinės
- Dažnas širdies plakimas (tachikardija)
- Šaltos rankos ir kojos
- Galvos skausmas
- Sunkumas susikaupti
- Plaukų slinkimas ir nagų lūžinėjimas
- Noras valgyti neįprastus dalykus, pavyzdžiui, ledą, molį ar kreidą (pica sindromas) – būdingas geležies stokos anemijai.
Jeigu jaučiate šiuos simptomus, ypač jei jie atsirado staiga arba yra sunkūs, būtina kreiptis į gydytoją. Anemija gali būti rimtos ligos požymis.
Aukšto hemoglobino (policitemijos) simptomai
Nors rečiau pasitaiko, tačiau hemoglobino lygis gali būti ir per aukštas. Tai vadinama policitemija. Priežastys gali būti įvairios: dehidratacija, rūkymas, gyvenimas dideliame aukštyje, tam tikros plaučių ar širdies ligos, kaulų čiulpų sutrikimai (pvz., tikroji policitemija). Aukštas hemoglobino lygis taip pat gali būti susijęs su padidėjusia kraujo krešulių rizika. Simptomai gali būti:
- Galvos skausmas ir svaigimas
- Niežulys, ypač po karštos vonios ar dušo
- Paraudusi veido oda
- Dusulys
- Pilvo pūtimas ir skausmas viršutinėje kairėje pilvo dalyje (dėl padidėjusios blužnies)
- Nuovargis
- Regėjimo sutrikimai
Pastebėjus šiuos simptomus, taip pat reikėtų kreiptis į gydytoją.
Kaip palaikyti sveiką hemoglobino lygį?
Daugeliu atvejų sveiką hemoglobino lygį galima palaikyti laikantis subalansuotos mitybos ir sveiko gyvenimo būdo principų. Štai keletas patarimų:
- Valgykite geležies turtingą maistą. Geriausi geležies šaltiniai yra raudona mėsa (ypač jautiena ir kepenys), paukštiena, žuvis, ankštinės daržovės (pupelės, lęšiai, žirniai), tamsiai žalios lapinės daržovės (špinatai, brokoliai), džiovinti vaisiai (abrikosai, razinos), riešutai ir sėklos.
- Gerinkite geležies įsisavinimą. Geležies įsisavinimą gerina vitaminas C. Todėl valgykite daug vaisių ir daržovių, kuriuose gausu vitamino C (citrusiniai vaisiai, braškės, kiviai, paprikos, pomidorai). Venkite vartoti geležies turtingą maistą kartu su produktais, kurie slopina geležies įsisavinimą, pavyzdžiui, kava, arbata, pienu ir jo produktais.
- Vartokite pakankamai vitamino B12 ir folio rūgšties. Vitamino B12 daugiausia yra gyvūninės kilmės produktuose (mėsoje, žuvyje, kiaušiniuose, pieno produktuose). Folio rūgšties gausu tamsiai žaliose lapinėse daržovėse, ankštinėse daržovėse, citrusiniuose vaisiuose, kepenyse.
- Nerūkykite. Rūkymas mažina deguonies kiekį kraujyje ir gali prisidėti prie anemijos išsivystymo.
- Venkite alkoholio arba vartokite jį saikingai. Per didelis alkoholio vartojimas gali pakenkti kaulų čiulpams ir sutrikdyti raudonųjų kraujo kūnelių gamybą.
- Reguliariai mankštinkitės. Fizinis aktyvumas gerina kraujotaką ir padeda organizmui efektyviau naudoti deguonį.
- Atlikite profilaktinius kraujo tyrimus. Reguliarūs kraujo tyrimai padeda laiku nustatyti hemoglobino lygio pokyčius ir imtis reikiamų priemonių.
Jei sergate lėtinėmis ligomis arba turite kitų rizikos veiksnių, galinčių paveikti hemoglobino lygį, pasitarkite su gydytoju dėl individualių rekomendacijų.
Dažniausiai užduodami klausimai
Ar galima padidinti hemoglobino lygį vien tik maistu?
Taip, daugeliu atvejų, ypač jei anemija yra lengva ir susijusi su mitybos trūkumais, hemoglobino lygį galima padidinti koreguojant mitybą. Tačiau sunkiais atvejais gali prireikti ir geležies preparatų ar kitų gydymo metodų.
Ar geležies papildai yra saugūs?
Geležies papildai gali būti veiksmingi gydant geležies stokos anemiją, tačiau juos reikėtų vartoti tik pasitarus su gydytoju. Per didelis geležies kiekis organizme gali būti toksiškas. Gydytojas nustatys tinkamą dozę ir vartojimo trukmę.
Kaip greitai pakyla hemoglobino lygis pradėjus gydymą?
Hemoglobino lygis paprastai pradeda didėti per kelias savaites nuo gydymo pradžios, tačiau gali prireikti kelių mėnesių, kol jis pasieks normalų lygį. Svarbu reguliariai tikrintis kraują ir laikytis gydytojo nurodymų.
Ar nėštumo metu būtina vartoti geležies papildus?
Nėštumo metu geležies poreikis padidėja, todėl daugeliui nėščiųjų rekomenduojama vartoti geležies papildus. Tačiau sprendimą dėl papildų vartojimo turėtų priimti gydytojas, atsižvelgdamas į individualią situaciją.
Ar vegetarams ir veganams dažniau pasitaiko anemija?
Vegetarai ir veganai turi didesnę riziką susirgti geležies stokos anemija, nes augalinės kilmės produktuose esanti geležis yra sunkiau įsisavinama nei gyvūninės kilmės produktuose esanti geležis. Tačiau, tinkamai planuojant mitybą ir vartojant pakankamai geležies turtingų augalinių produktų, galima išvengti anemijos.
