Hemoglobinas, turbūt ne kartą girdėtas žodis, bet ar kada susimąstėte, kokia jo svarba mūsų organizmui? Šis sudėtingas baltymas, randamas raudonuosiuose kraujo kūneliuose (eritrocituose), atlieka kritinę funkciją – perneša deguonį iš plaučių į visus kūno audinius ir anglies dioksidą atgal į plaučius, kad šis būtų pašalintas iš organizmo. Be hemoglobino mūsų ląstelės negautų gyvybiškai būtino deguonies, o tai sukeltų rimtus sveikatos sutrikimus, netgi mirtį.
Hemoglobino struktūra ir funkcijos
Hemoglobinas yra sudarytas iš keturių baltyminių subvienetų, vadinamų globinais. Kiekvienas globinas turi hemo grupę – molekulę, kurios centre yra geležies atomas (Fe2+). Būtent geležies atomas ir yra atsakingas už deguonies prisijungimą ir atpalaidavimą. Kai deguonis patenka į plaučius, jis jungiasi prie hemoglobino geležies atomų, sudarydamas oksigemoglobiną. Šis junginys suteikia kraujui ryškiai raudoną spalvą. Kraujui tekant per kūno audinius, deguonies koncentracija mažėja, o anglies dioksido – didėja. Dėl šio pokyčio hemoglobinas atpalaiduoja deguonį, kuris patenka į ląsteles, o prie hemoglobino jungiasi anglies dioksidas, sudarydamas karbaminohemoglobiną. Kraujas, praturtintas anglies dioksidu, įgauna tamsesnį atspalvį. Grįžęs į plaučius, hemoglobinas atpalaiduoja anglies dioksidą ir vėl prisijungia deguonies.
Be pagrindinės deguonies ir anglies dioksido pernašos funkcijos, hemoglobinas taip pat dalyvauja reguliuojant kraujo pH (rūgščių ir šarmų pusiausvyrą). Jis veikia kaip buferis, padedantis palaikyti stabilų kraujo pH lygį.
Hemoglobino tipai
Egzistuoja keli hemoglobino tipai, kurie skiriasi savo struktūra ir funkcijomis. Dažniausiai pasitaikantys tipai yra:
- Hemoglobinas A (HbA): Tai pagrindinis hemoglobino tipas suaugusiųjų organizme, sudarantis apie 95-98% viso hemoglobino. Jis sudarytas iš dviejų alfa ir dviejų beta globinų grandinių.
- Hemoglobinas A2 (HbA2): Šis tipas sudaro nedidelę dalį (apie 2-3%) viso hemoglobino suaugusiųjų organizme. Jis sudarytas iš dviejų alfa ir dviejų delta globinų grandinių.
- Hemoglobinas F (HbF): Tai vaisiaus hemoglobinas, kuris dominuoja nėštumo metu ir pirmaisiais kūdikio gyvenimo mėnesiais. Jis sudarytas iš dviejų alfa ir dviejų gama globinų grandinių. HbF turi didesnį afinitetą deguoniui nei HbA, todėl užtikrina efektyvų deguonies pernešimą iš motinos kraujo į vaisiaus kraują. Po gimimo HbF palaipsniui pakeičiamas HbA.
- Glikuotas hemoglobinas (HbA1c): Tai hemoglobino forma, prie kurios yra prisijungusi gliukozė. HbA1c kiekis kraujyje atspindi vidutinį gliukozės kiekį kraujyje per pastaruosius 2-3 mėnesius ir yra naudojamas diabeto kontrolei įvertinti.
Hemoglobino normos ir sutrikimai
Normalus hemoglobino kiekis kraujyje skiriasi priklausomai nuo amžiaus, lyties ir kitų veiksnių. Paprastai vyrams hemoglobino norma yra šiek tiek didesnė nei moterims. Orientacinės hemoglobino normos:
- Vyrams: 135-175 g/l (gramai litre)
- Moterims: 120-155 g/l
- Nėščioms moterims: 110-140 g/l (nėštumo metu hemoglobino kiekis gali šiek tiek sumažėti dėl padidėjusio kraujo plazmos tūrio)
- Vaikams: hemoglobino norma priklauso nuo amžiaus ir gali svyruoti nuo 110 iki 160 g/l.
Sumažėjęs hemoglobino kiekis kraujyje vadinamas anemija (mažakraujyste). Anemija gali atsirasti dėl įvairių priežasčių, tokių kaip geležies, vitamino B12 ar folio rūgšties trūkumas, kraujo netekimas, lėtinės ligos, kaulų čiulpų pažeidimai, genetiniai sutrikimai (pvz., pjautuvinė anemija, talasemija) ir kt. Anemijos simptomai gali būti nuovargis, silpnumas, dusulys, galvos svaigimas, blyški oda, širdies permušimai.
Padidėjęs hemoglobino kiekis kraujyje (eritrocitozė arba poliglobulija) yra retesnis reiškinys. Jis gali būti susijęs su dehidratacija, rūkymu, gyvenimu dideliame aukštyje, plaučių ar širdies ligomis, kai kuriais inkstų sutrikimais, kaulų čiulpų ligomis (pvz., policitemija vera). Padidėjęs hemoglobino kiekis gali padidinti kraujo klampumą ir sukelti trombozių riziką.
Hemoglobino tyrimai
Hemoglobino kiekis kraujyje nustatomas atliekant bendrą kraujo tyrimą. Šis tyrimas yra vienas dažniausiai atliekamų laboratorinių tyrimų, kuris suteikia informacijos ne tik apie hemoglobino kiekį, bet ir apie kitus kraujo ląstelių parametrus (eritrocitų skaičių, dydį, formą, leukocitų ir trombocitų skaičių). Bendras kraujo tyrimas atliekamas paėmus kraujo mėginį iš venos.
Esant reikalui, gali būti atliekami ir kiti tyrimai, padedantys nustatyti anemijos ar eritrocitozės priežastį, pvz., geležies, feritino, vitamino B12, folio rūgšties kiekio kraujyje tyrimai, kaulų čiulpų biopsija, genetiniai tyrimai.
Hemoglobino svarba sveikatai
Hemoglobinas yra gyvybiškai svarbus baltymas, užtikrinantis deguonies tiekimą visoms organizmo ląstelėms. Deguonis yra būtinas energijos gamybai ląstelėse, todėl hemoglobino trūkumas gali sukelti įvairius sveikatos sutrikimus. Sveika mityba, pakankamas geležies, vitamino B12 ir folio rūgšties vartojimas, reguliarus fizinis aktyvumas ir vengimas žalingų įpročių (pvz., rūkymo) padeda palaikyti normalų hemoglobino kiekį kraujyje ir užtikrinti gerą savijautą.
Kaip palaikyti sveiką hemoglobino lygį?
Palaikyti sveiką hemoglobino lygį dažniausiai padeda subalansuota mityba ir sveikas gyvenimo būdas. Štai keletas patarimų:
- Valgykite maisto produktus, kuriuose gausu geležies. Geriausi geležies šaltiniai yra raudona mėsa, paukštiena, žuvis, ankštiniai augalai (pupelės, lęšiai, žirniai), tamsiai žalios lapinės daržovės (špinatai, brokoliai), džiovinti vaisiai (abrikosai, razinos), riešutai ir sėklos.
- Geležies įsisavinimą gerina vitaminas C. Valgykite maisto produktus, kuriuose gausu vitamino C (citrusiniai vaisiai, uogos, paprikos, brokoliai, pomidorai), kartu su geležies turinčiais produktais.
- Venkite maisto produktų, kurie gali trukdyti geležies įsisavinimui. Tai kava, arbata, pienas ir pieno produktai, kalcio papildai. Šiuos produktus geriau vartoti atskirai nuo geležies turinčių produktų.
- Jei reikia, vartokite geležies papildus. Geležies papildus reikėtų vartoti tik pasitarus su gydytoju, nes per didelis geležies kiekis gali būti kenksmingas.
- Užtikrinkite pakankamą vitamino B12 ir folio rūgšties vartojimą. Vitamino B12 yra gyvūninės kilmės produktuose (mėsoje, žuvyje, kiaušiniuose, pieno produktuose), o folio rūgšties – tamsiai žaliose lapinėse daržovėse, ankštiniuose augaluose, citrusiniuose vaisiuose.
- Būkite fiziškai aktyvūs. Reguliarus fizinis aktyvumas skatina raudonųjų kraujo kūnelių gamybą.
- Venkite rūkymo. Rūkymas mažina deguonies pernešimą kraujyje ir gali sukelti hemoglobino kiekio padidėjimą.
Hemoglobinas – tai daug daugiau nei tik raudona kraujo spalva. Tai sudėtingas ir gyvybiškai svarbus baltymas, be kurio mūsų organizmas negalėtų funkcionuoti. Rūpinkimės savo sveikata, kad užtikrintume optimalų hemoglobino kiekį kraujyje ir galėtume mėgautis pilnaverčiu gyvenimu.
