Hematokritas – tai kraujo tyrimas, parodantis, kokią dalį viso kraujo tūrio sudaro eritrocitai (raudonieji kraujo kūneliai). Šis rodiklis yra labai svarbus vertinant bendrą žmogaus sveikatos būklę, nes eritrocitai perneša deguonį į visus kūno audinius. Hematokrito reikšmė gali svyruoti priklausomai nuo įvairių veiksnių, įskaitant amžių, lytį, gyvenimo būdą ir sveikatos būklę.
Kas yra eritrocitai ir kodėl jie tokie svarbūs?
Eritrocitai, dar vadinami raudonaisiais kraujo kūneliais, yra pagrindinės kraujo ląstelės, atsakingos už deguonies pernešimą iš plaučių į visus kūno audinius ir anglies dioksido transportavimą atgal į plaučius. Jie sudaro didžiąją dalį kraujo ląstelių ir suteikia kraujui jo charakteringą raudoną spalvą. Eritrocitų viduje yra baltymas hemoglobinas, kuris ir prisijungia deguonį. Dėl šios unikalios savybės eritrocitai yra gyvybiškai svarbūs visoms organizmo funkcijoms.
Kaip matuojamas hematokritas?
Hematokritas nustatomas atliekant kraujo tyrimą. Paprastai imamas nedidelis kraujo mėginys iš venos, dažniausiai iš rankos. Mėginys centrifuguojamas, o tai leidžia atskirti kraujo komponentus: plazmą (skystąją kraujo dalį), eritrocitus ir leukocitus (baltuosius kraujo kūnelius) su trombocitais (kraujo plokštelėmis). Hematokritas apskaičiuojamas kaip eritrocitų tūrio santykis su bendru kraujo tūriu, išreikštas procentais.
Normalios hematokrito reikšmės
Normalios hematokrito reikšmės skiriasi priklausomai nuo lyties ir amžiaus. Paprastai laikoma, kad:
- Vyrams normalus hematokritas yra nuo 40% iki 52%.
- Moterims normalus hematokritas yra nuo 36% iki 48%.
- Naujagimiams hematokrito reikšmės gali būti didesnės, siekti net iki 65%, ir laikui bėgant mažėja.
- Vaikams hematokrito reikšmės palaipsniui artėja prie suaugusiųjų normų.
Svarbu pabrėžti, kad šios reikšmės yra tik orientacinės. Kiekvienos laboratorijos normos gali šiek tiek skirtis, todėl visada reikia atsižvelgti į konkrečios laboratorijos nurodytas normas.
Padidėjęs hematokritas (eritrocitozė)
Padidėjęs hematokritas, dar vadinamas eritrocitoze, reiškia, kad eritrocitų dalis kraujyje yra didesnė nei įprastai. Tai gali sukelti įvairios priežastys:
- Dehidratacija: Tai bene dažniausia padidėjusio hematokrito priežastis. Kai organizmas netenka skysčių, plazmos tūris mažėja, o eritrocitų koncentracija santykinai padidėja.
- Rūkymas: Ilgalaikis rūkymas gali sukelti lėtinį deguonies trūkumą organizme, o tai skatina eritrocitų gamybą.
- Gyvenimas dideliame aukštyje: Aukštikalnėse oras yra retesnis, todėl organizmas gamina daugiau eritrocitų, kad kompensuotų deguonies trūkumą.
- Plaučių ligos: Lėtinės obstrukcinės plaučių ligos (LOPL), plaučių fibrozė ir kitos plaučių ligos gali sumažinti deguonies patekimą į kraują, skatindamos eritrocitų gamybą.
- Širdies ligos: Kai kurios įgimtos širdies ydos gali lemti nepakankamą deguonies kiekį kraujyje, kas savo ruožtu didina hematokritą.
- Inkstų ligos: Inkstai gamina hormoną eritropoetiną (EPO), kuris stimuliuoja eritrocitų gamybą kaulų čiulpuose. Kai kurios inkstų ligos, ypač inkstų cistos ar navikai, gali sukelti padidėjusią EPO gamybą.
- Tikroji policitemija (Polycythemia vera): Tai reta kraujo liga, kuriai būdinga nekontroliuojama eritrocitų gamyba kaulų čiulpuose.
- Tam tikrų vaistų vartojimas: Anaboliniai steroidai ir eritropoetino injekcijos (dažnai naudojamos sportininkų) gali dirbtinai padidinti hematokritą.
Padidėjęs hematokritas gali sukelti kraujo tirštėjimą, o tai didina trombų susidarymo riziką, gali pasireikšti galvos skausmais, svaigimu, nuovargiu, odos paraudimu, dusuliu. Svarbu išsiaiškinti padidėjusio hematokrito priežastį ir ją gydyti.
Sumažėjęs hematokritas (anemija)
Sumažėjęs hematokritas, dar vadinamas anemija, reiškia, kad eritrocitų dalis kraujyje yra mažesnė nei įprastai. Tai gali būti sukelta įvairių priežasčių:
- Geležies stoka: Tai dažniausia anemijos priežastis. Geležis yra būtina hemoglobino gamybai, todėl jos trūkumas lemia mažesnį eritrocitų kiekį ir jų dydį (mikrocitinė anemija).
- Vitamino B12 ar folio rūgšties stoka: Šie vitaminai yra būtini eritrocitų brendimui kaulų čiulpuose. Jų trūkumas sukelia megaloblastinę anemiją, kai eritrocitai yra dideli ir nevisiškai subrendę.
- Lėtinės ligos: Daugelis lėtinių ligų, tokių kaip inkstų nepakankamumas, vėžys, reumatoidinis artritas ir ŽIV/AIDS, gali slopinti eritrocitų gamybą.
- Kraujavimas: Ūmus ar lėtinis kraujavimas (pvz., dėl skrandžio opos, gausių menstruacijų, traumų) gali sumažinti eritrocitų skaičių.
- Kaulų čiulpų ligos: Leukemija, aplazinė anemija ir kitos kaulų čiulpų ligos gali sutrikdyti eritrocitų gamybą.
- Hemolizinė anemija: Tai būklė, kai eritrocitai yra per anksti suardomi. Tai gali būti įgimta (pvz., pjautuvinė anemija, talasemija) arba įgyta (pvz., dėl autoimuninių reakcijų, infekcijų).
- Nėštumas: Nėštumo metu padidėja kraujo plazmos tūris, todėl hematokritas gali šiek tiek sumažėti, nors bendras eritrocitų skaičius gali ir nepasikeisti.
- Per didelis skysčių vartojimas: Labai didelis skysčių kiekio suvartojimas gali „praskiesti” kraują ir sumažinti hematokritą.
Sumažėjęs hematokritas gali sukelti nuovargį, silpnumą, dusulį, galvos svaigimą, blyškią odą, širdies permušimus. Svarbu nustatyti anemijos priežastį ir ją gydyti.
Hematokrito tyrimo svarba
Hematokrito tyrimas yra paprastas, greitas ir nebrangus būdas gauti vertingos informacijos apie bendrą žmogaus sveikatos būklę. Jis gali padėti:
- Diagnozuoti anemiją ar eritrocitozę.
- Įvertinti dehidratacijos laipsnį.
- Stebėti lėtinių ligų eigą.
- Įvertinti gydymo efektyvumą.
- Atrinkti kraujo donorus.
- Nustatyti sportininkų fizinį pasirengimą (kai kuriais atvejais).
Ką daryti, jei hematokrito reikšmė nukrypsta nuo normos?
Jei jūsų hematokrito reikšmė nukrypsta nuo normos, svarbu kreiptis į gydytoją. Jis įvertins jūsų simptomus, ligos istoriją, kitų tyrimų rezultatus ir, jei reikia, paskirs papildomus tyrimus, kad nustatytų tikslią nukrypimo priežastį. Gydymas priklausys nuo nustatytos diagnozės. Tai gali būti mitybos korekcija, vitaminų ar geležies papildų vartojimas, lėtinių ligų gydymas, kraujo perpylimas ar kitos medicininės intervencijos.
Prevencija
Nors ne visų hematokrito sutrikimų galima išvengti, sveika gyvensena gali padėti palaikyti normalią hematokrito reikšmę:
- Sveika ir subalansuota mityba: Valgykite maisto, kuriame gausu geležies (raudonos mėsos, paukštienos, žuvies, ankštinių daržovių, tamsiai žalių lapinių daržovių), vitamino B12 (mėsos, žuvies, pieno produktų, kiaušinių) ir folio rūgšties (žalių lapinių daržovių, citrusinių vaisių, ankštinių daržovių).
- Pakankamas skysčių vartojimas: Gerkite pakankamai vandens, kad išvengtumėte dehidratacijos.
- Reguliarus fizinis aktyvumas: Saikingas fizinis krūvis gerina kraujotaką ir bendrą sveikatos būklę.
- Rūkymo metimas: Rūkymas kenkia ne tik plaučiams, bet ir kraujodarai.
- Reguliarūs sveikatos patikrinimai: Profilaktiniai kraujo tyrimai gali padėti anksti nustatyti bet kokius nukrypimus nuo normos.
Hematokritas yra svarbus kraujo rodiklis, atspindintis eritrocitų kiekį kraujyje. Jo reikšmės nukrypimai nuo normos gali signalizuoti apie įvairias sveikatos problemas, todėl svarbu reguliariai atlikti kraujo tyrimus ir, esant reikalui, kreiptis į gydytoją.
