Gripas – tai ūminė virusinė kvėpavimo takų infekcija, kurią sukelia gripo virusai. Nors dažnai gripą painiojame su peršalimu, tai yra daug sunkesnė liga, galinti sukelti rimtų komplikacijų, ypač rizikos grupėms priklausantiems asmenims. Šiame straipsnyje išsamiai aptarsime gripo viruso tipus, simptomus, plitimo būdus, gydymą, prevenciją ir dažniausiai užduodamus klausimus.
Gripo Virusų Tipai
Yra trys pagrindiniai gripo virusų tipai, kurie veikia žmones: A, B ir C. Kiekvienas tipas turi savo potipius ir padermes, kurios nuolat kinta. Štai trumpas jų apibūdinimas:
- Gripo A virusas: Tai dažniausiai pasitaikantis ir sunkiausias gripo tipas. Jis gali sukelti pandemijas ir yra skirstomas į potipius pagal paviršiaus baltymus – hemagliutininą (H) ir neuraminidazę (N). Pavyzdžiui, H1N1 (kiaulių gripas) ir H3N2 yra dažni A tipo gripo potipiai. Šis virusas gali užkrėsti tiek žmones, tiek gyvūnus (paukščius, kiaules).
- Gripo B virusas: Šis tipas dažniausiai sukelia lengvesnes ligos formas nei A tipas, tačiau vis tiek gali sukelti rimtų komplikacijų. Gripo B virusas nėra skirstomas į potipius, bet turi dvi pagrindines linijas: Victoria ir Yamagata. Jis dažniausiai užkrečia tik žmones.
- Gripo C virusas: Tai rečiausias ir lengviausias gripo tipas. Jis dažniausiai sukelia tik lengvus kvėpavimo takų negalavimus ir nesukelia epidemijų.
Gripo Simptomai
Gripo simptomai paprastai pasireiškia staiga, praėjus 1–4 dienoms po užsikrėtimo. Dažniausi simptomai yra:
- Aukšta temperatūra (38°C ir daugiau)
- Šaltkrėtis
- Raumenų ir sąnarių skausmai
- Galvos skausmas
- Sausas kosulys
- Gerklės skausmas
- Sloga (dažniau pasireiškia vaikams)
- Nuovargis ir silpnumas
- Apetito stoka
- Pykinimas ar vėmimas (dažniau pasireiškia vaikams)
Svarbu atskirti gripą nuo peršalimo. Peršalimas paprastai prasideda palaipsniui, simptomai būna lengvesni (pvz., sloga, čiaudulys, lengvas gerklės skausmas), ir retai kada pakyla aukšta temperatūra. Gripas, priešingai, pasireiškia staiga ir stipriais simptomais.
Gripo Plitimo Būdai
Gripas plinta oro lašeliniu būdu, kai užsikrėtęs asmuo kosėja, čiaudi ar kalba. Smulkūs lašeliai, kuriuose yra viruso, patenka į orą ir gali būti įkvėpti kito žmogaus. Virusas taip pat gali plisti per tiesioginį kontaktą (pvz., paspaudžiant ranką užsikrėtusiam asmeniui) arba per užterštus paviršius (pvz., durų rankenas, telefonus). Užsikrėtęs asmuo gali platinti virusą dar prieš pasireiškiant simptomams ir iki 5–7 dienų po simptomų atsiradimo (vaikai – dar ilgiau).
Gripo Gydymas
Daugeliu atvejų gripas praeina savaime per 1–2 savaites. Gydymas dažniausiai yra simptominis, skirtas palengvinti simptomus ir išvengti komplikacijų:
- Poilsis: Svarbu leisti organizmui atsigauti ir kovoti su infekcija.
- Skysčių vartojimas: Gerkite daug skysčių (vandens, arbatos, sultinio), kad išvengtumėte dehidratacijos.
- Vaistai nuo skausmo ir temperatūros: Paracetamolis ar ibuprofenas gali padėti sumažinti karščiavimą, galvos ir raumenų skausmus. Vaikams iki 16 metų negalima duoti aspirino dėl Reye sindromo rizikos.
- Antivirusiniai vaistai: Tam tikrais atvejais gydytojas gali skirti antivirusinių vaistų (pvz., oseltamiviro, zanamiviro). Šie vaistai gali sutrumpinti ligos trukmę ir sumažinti komplikacijų riziką, tačiau jie veiksmingiausi, jei pradedami vartoti per pirmąsias 48 valandas po simptomų atsiradimo. Jie dažniausiai skiriami rizikos grupėms priklausantiems asmenims arba esant sunkiai ligos formai.
Gripo Komplikacijos
Nors dauguma žmonių pasveiksta nuo gripo be jokių komplikacijų, kai kuriems asmenims, ypač priklausantiems rizikos grupėms, gali išsivystyti sunkios komplikacijos:
- Plaučių uždegimas (pneumonija): Tai dažniausia ir viena pavojingiausių gripo komplikacijų.
- Bronchitas: Kvėpavimo takų uždegimas.
- Sinusitas: Prienosinių ančių uždegimas.
- Otitas: Ausies uždegimas.
- Miokarditas: Širdies raumens uždegimas.
- Encefalitas: Smegenų uždegimas.
- Lėtinių ligų paūmėjimas: Gripas gali pabloginti esamas lėtines ligas, tokias kaip astma, širdies ligos, diabetas.
Rizikos Grupės
Tam tikroms žmonių grupėms gripo komplikacijų rizika yra didesnė:
- Vyresnio amžiaus žmonės (65 metų ir vyresni)
- Maži vaikai (ypač iki 2 metų)
- Nėščios moterys
- Asmenys, sergantys lėtinėmis ligomis (pvz., astma, širdies ligomis, diabetu, plaučių ligomis, inkstų ligomis, kepenų ligomis, imunodeficitu)
- Asmenys, kurių imuninė sistema yra nusilpusi (pvz., dėl ŽIV/AIDS, chemoterapijos, imunosupresinių vaistų vartojimo)
- Nutukę asmenys (kūno masės indeksas (KMI) 40 ir daugiau)
- Sveikatos priežiūros darbuotojai
Gripo Prevencija
Geriausias būdas apsisaugoti nuo gripo – kasmetinė vakcinacija. Vakcina rekomenduojama visiems asmenims nuo 6 mėnesių amžiaus, ypač rizikos grupėms priklausantiems asmenims. Vakcinos sudėtis kasmet atnaujinama, atsižvelgiant į prognozuojamus dominuojančius gripo viruso štamus.
Kitos prevencinės priemonės:
- Dažnas rankų plovimas: Plaukite rankas su muilu ir vandeniu bent 20 sekundžių, ypač po kontakto su sergančiais asmenimis, po apsilankymo viešose vietose, prieš valgį ir po kosėjimo ar čiaudėjimo.
- Venkite kontakto su sergančiais asmenimis: Jei įmanoma, stenkitės vengti artimo kontakto su žmonėmis, kurie serga gripu.
- Kosėjimo ir čiaudėjimo etiketas: Kosėdami ar čiaudėdami prisidenkite burną ir nosį vienkartine servetėle arba alkūnės linkiu.
- Venkite liesti veidą: Nelieskite akių, nosies ir burnos neplautomis rankomis.
- Stiprinkite imuninę sistemą: Sveika mityba, pakankamas miegas, reguliarus fizinis aktyvumas ir streso valdymas padeda stiprinti imuninę sistemą.
- Vėdinkite patalpas: Reguliariai vėdinkite patalpas, kad sumažintumėte virusų koncentraciją ore.
- Dezinfekuokite paviršius: Reguliariai valykite ir dezinfekuokite dažnai liečiamus paviršius (pvz., durų rankenas, stalus, telefonus).
Dažniausiai Užduodami Klausimai apie Gripą
- Ar gripo vakcina gali sukelti gripą? Ne, gripo vakcina negali sukelti gripo. Vakcinoje nėra gyvo viruso, todėl ji negali sukelti ligos. Kai kurios vakcinos gali sukelti lengvus šalutinius poveikius, tokius kaip skausmas ar paraudimas injekcijos vietoje, nedidelis karščiavimas ar raumenų skausmas, tačiau šie simptomai paprastai praeina per 1–2 dienas.
- Kada geriausia skiepytis nuo gripo? Geriausia skiepytis nuo gripo rudenį, prieš prasidedant gripo sezonui (paprastai spalio–lapkričio mėnesiais). Tačiau skiepytis galima ir vėliau, visą gripo sezono laikotarpį.
- Ar galima skiepytis nuo gripo nėštumo metu? Taip, gripo vakcina yra saugi ir rekomenduojama nėščioms moterims bet kuriuo nėštumo trimestru. Vakcinacija nėštumo metu ne tik apsaugo moterį nuo gripo ir jo komplikacijų, bet ir perduoda antikūnus vaisiui, kurie apsaugo jį pirmaisiais gyvenimo mėnesiais.
- Ar galima skiepytis nuo gripo, jei sergu peršalimu? Jei sergate lengvu peršalimu be karščiavimo, galite skiepytis nuo gripo. Tačiau jei karščiuojate ar jaučiatės labai blogai, geriau palaukti, kol pasveiksite.
- Ar gripo vakcina apsaugo nuo visų gripo tipų? Gripo vakcina apsaugo nuo tų gripo virusų tipų, kurie, kaip prognozuojama, bus labiausiai paplitę ateinantį sezoną. Paprastai vakcinoje yra apsauga nuo dviejų A tipo gripo virusų ir vieno ar dviejų B tipo gripo virusų.
- Ar antibiotikai gydo gripą? Ne, antibiotikai neveikia virusų, įskaitant gripo virusą. Antibiotikai skirti bakterinėms infekcijoms gydyti. Vartojant antibiotikus be reikalo, gali išsivystyti atsparumas antibiotikams.
Gripas yra rimta liga, galinti sukelti sunkių komplikacijų. Laikydamiesi prevencinių priemonių ir kasmet skiepydamiesi, galite žymiai sumažinti riziką susirgti gripu ir apsaugoti save bei kitus.
