Glaukoma – tai lėtinė, progresuojanti akių liga, pažeidžianti regos nervą ir galinti sukelti negrįžtamą aklumą. Ji dažnai vadinama „tyliuoju regėjimo vagimi“, nes pradinėse stadijose paprastai nesukelia jokių akivaizdžių simptomų. Dėl šios priežasties daugelis žmonių net nežino, kad serga glaukoma, kol liga nepažengia ir regėjimas nepradeda blogėti.
Kas yra glaukoma?
Glaukoma nėra viena liga, o grupė susirgimų, kuriems būdingas regos nervo pažeidimas. Regos nervas – tai tarsi kabelis, jungiantis akį su smegenimis ir perduodantis vaizdinę informaciją. Glaukomos atveju šis nervas palaipsniui nyksta, dažniausiai dėl padidėjusio akispūdžio – skysčio spaudimo akies viduje. Tačiau glaukoma gali išsivystyti ir esant normaliam akispūdžiui.
Glaukomos tipai
Yra keletas pagrindinių glaukomos tipų:
- Atviro kampo glaukoma. Tai dažniausia glaukomos forma. Ji vystosi lėtai, kai akies drenažo sistema (trabekulinis tinklas) palaipsniui užsikemša, dėl ko didėja akispūdis.
- Uždaro kampo glaukoma. Ši forma yra retesnė, bet pavojingesnė. Ji atsiranda, kai rainelė (spalvotoji akies dalis) užblokuoja akies skysčio nutekėjimo kampą. Tai sukelia staigų ir stiprų akispūdžio padidėjimą, kuris gali greitai pažeisti regos nervą.
- Normalaus akispūdžio glaukoma. Šiuo atveju regos nervas pažeidžiamas, nors akispūdis yra normalus. Tiksli priežastis nėra žinoma, tačiau manoma, kad tai gali būti susiję su prastesne regos nervo kraujotaka.
- Įgimta glaukoma. Tai reta forma, kuri pasireiškia kūdikiams ir mažiems vaikams. Ji atsiranda dėl netinkamo akies drenažo sistemos vystymosi.
- Antrinė glaukoma. Ši glaukoma išsivysto dėl kitų akių ligų ar būklių, pavyzdžiui, traumų, uždegimų, diabeto ar tam tikrų vaistų vartojimo.
Rizikos veiksniai
Nors glaukoma gali susirgti bet kuris žmogus, tam tikri veiksniai didina riziką:
- Amžius. Glaukomos rizika didėja su amžiumi, ypač vyresniems nei 60 metų žmonėms.
- Šeimos istorija. Jei kas nors iš jūsų artimų giminaičių sirgo glaukoma, jūsų rizika susirgti taip pat didesnė.
- Rasė. Afrikos, Azijos ir Lotynų Amerikos kilmės žmonės turi didesnę riziką susirgti tam tikromis glaukomos formomis.
- Aukštas akispūdis. Padidėjęs akispūdis yra pagrindinis glaukomos rizikos veiksnys.
- Trumparegystė ar toliaregystė. Žmonės, turintys stiprią trumparegystę ar toliaregystę, turi didesnę glaukomos riziką.
- Kitos sveikatos būklės. Diabetas, aukštas kraujospūdis, širdies ligos ir migrena gali padidinti glaukomos riziką.
- Plona ragena. Tyrimai rodo, kad žmonės, turintys plonesnę rageną, turi didesnę riziką susirgti glaukoma.
- Ilgalaikis kortikosteroidų vartojimas. Tam tikrų vaistų, ypač kortikosteroidų, ilgalaikis vartojimas gali padidinti akispūdį ir glaukomos riziką.
Simptomai
Pradinėse atviro kampo glaukomos stadijose simptomų dažniausiai nebūna. Regėjimas palaipsniui blogėja periferijoje (šoninis matymas), o centrinis regėjimas išlieka geras iki vėlyvų ligos stadijų. Dėl to žmonės dažnai nepastebi pokyčių, kol liga nepažengia.
Uždaro kampo glaukomos priepuolis pasireiškia staigiais ir stipriais simptomais:
- Stiprus akies skausmas.
- Pykinimas ir vėmimas.
- Miglotas matymas.
- Vaivorykštiniai ratilai aplink šviesos šaltinius.
- Akies paraudimas.
Jei jaučiate šiuos simptomus, nedelsdami kreipkitės į gydytoją. Uždaro kampo glaukomos priepuolis yra neatidėliotina medicininė situacija, galinti sukelti negrįžtamą aklumą per kelias valandas ar dienas.
Normalaus akispūdžio glaukoma, kaip ir atviro kampo glaukoma, pradinėse stadijose paprastai nesukelia jokių simptomų. Regėjimo pokyčiai pastebimi tik ligai pažengus.
Įgimtos glaukomos simptomai kūdikiams ir mažiems vaikams gali būti:
- Padidėjusios, išsipūtusios akys.
- Debesuota ragena.
- Ašarojimas.
- Jautrumas šviesai.
Diagnostika
Glaukomą diagnozuoja oftalmologas (akių gydytojas), atlikdamas išsamų akių tyrimą. Tyrimas gali apimti:
- Akispūdžio matavimas (tonometrija).
- Regos nervo ir tinklainės apžiūra (oftalmoskopija).
- Regėjimo lauko tyrimas (perimetrija). Šis tyrimas padeda nustatyti, ar nėra regėjimo lauko defektų, būdingų glaukomai.
- Akies kampo apžiūra (gonioskopija). Šis tyrimas padeda nustatyti, ar akies kampas yra atviras ar uždaras.
- Optinė koherentinė tomografija (OCT). Tai modernus tyrimas, leidžiantis detaliai įvertinti regos nervo ir tinklainės struktūrą.
- Ragenos storio matavimas (pachimetrija).
Gydymas
Glaukomos gydymo tikslas – sumažinti akispūdį ir sustabdyti regos nervo pažeidimą. Gydymas gali būti:
- Vaistai. Dažniausiai skiriami akių lašai, kurie mažina akispūdį. Yra įvairių rūšių lašų, veikiančių skirtingais mechanizmais. Gydytojas parinks tinkamiausius vaistus, atsižvelgdamas į glaukomos tipą, sunkumą ir individualias paciento savybes. Kartais gali būti skiriami ir geriamieji vaistai.
- Lazerinė chirurgija. Lazerinės procedūros gali būti naudojamos atviro kampo ir uždaro kampo glaukomai gydyti. Jos padeda pagerinti akies skysčio nutekėjimą ir sumažinti akispūdį.
- Tradicinė chirurgija. Jei vaistai ir lazerinė chirurgija nepadeda, gali būti atliekama tradicinė chirurginė operacija, kurios metu sukuriamas naujas akies skysčio nutekėjimo kelias.
Svarbu pabrėžti, kad glaukoma yra lėtinė liga, kurios visiškai išgydyti negalima. Gydymas padeda sulėtinti ligos progresavimą ir išsaugoti regėjimą, tačiau būtina reguliariai lankytis pas oftalmologą ir laikytis gydymo rekomendacijų.
Gyvenimas su glaukoma
Diagnozavus glaukomą, svarbu prisitaikyti prie tam tikrų gyvenimo būdo pokyčių:
- Reguliariai vartokite paskirtus vaistus. Tai svarbiausia glaukomos kontrolės dalis.
- Reguliariai lankykitės pas oftalmologą. Gydytojas stebės jūsų ligos eigą ir, jei reikia, koreguos gydymą.
- Saugokite akis nuo traumų. Dėvėkite apsauginius akinius, jei užsiimate veikla, galinčia sukelti akių traumas.
- Pasitarkite su gydytoju dėl vairavimo. Jei jūsų regėjimas pablogėjo, gali tekti apriboti vairavimą arba visiškai jo atsisakyti.
- Informuokite savo šeimos narius apie savo ligą. Kadangi glaukoma gali būti paveldima, svarbu, kad jūsų artimieji taip pat reguliariai tikrintųsi akis.
- Sveikai maitinkitės. Nors tiesioginio ryšio tarp mitybos ir glaukomos nėra įrodyta, sveika ir subalansuota mityba yra svarbi bendrai sveikatai, įskaitant ir akių sveikatą.
- Venkite veiklos, didinančios akispūdį. Tam tikri pratimai, pavyzdžiui, sunkumų kilnojimas ar jogos pozos, kuriose galva yra žemiau širdies, gali padidinti akispūdį. Pasitarkite su gydytoju, kokia veikla jums yra saugi.
- Būkite fiziškai aktyvūs. Reguliarus fizinis aktyvumas, pavyzdžiui, vaikščiojimas, plaukimas ar važiavimas dviračiu, gali padėti sumažinti akispūdį ir pagerinti bendrą savijautą.
Ankstyva diagnostika – raktas į regėjimo išsaugojimą
Glaukoma yra klastinga liga, galinti sukelti negrįžtamą aklumą. Ankstyva diagnostika ir tinkamas gydymas yra labai svarbūs norint sustabdyti ligos progresavimą ir išsaugoti regėjimą. Reguliariai tikrinkitės akis, ypač jei turite glaukomos rizikos veiksnių. Kuo anksčiau bus nustatyta glaukoma, tuo didesnė tikimybė išsaugoti gerą regėjimą.
