Gimdos kaklelio vėžys – tai liga, kuri, deja, vis dar nusineša moterų gyvybes visame pasaulyje, taip pat ir Lietuvoje. Tačiau svarbu žinoti, kad tai viena iš nedaugelio vėžio formų, kurios profilaktika yra itin veiksminga. Anksti aptikus ikivėžinius pakitimus ar patį vėžį, gydymas dažniausiai būna sėkmingas. Šiame straipsnyje išsamiai aptarsime gimdos kaklelio vėžio priežastis, simptomus, diagnostiką, gydymą ir, svarbiausia, prevencijos būdus.
Kas sukelia gimdos kaklelio vėžį?
Beveik visais atvejais (daugiau nei 99%) gimdos kaklelio vėžį sukelia žmogaus papilomos virusas (ŽPV). ŽPV yra labai dažna virusinė infekcija, perduodama lytiniu keliu. Yra daugiau nei 100 skirtingų ŽPV tipų, iš kurių apie 14 yra laikomi didelės rizikos, galinčiais sukelti vėžį. Dažniausiai pasitaikantys didelės rizikos tipai yra ŽPV 16 ir ŽPV 18. Svarbu pabrėžti, kad dauguma ŽPV infekcijų praeina savaime, be jokių simptomų ir nesukelia ilgalaikių sveikatos problemų. Tačiau kai kurioms moterims, ypač toms, kurių imuninė sistema silpnesnė, ŽPV infekcija gali išlikti ir ilgainiui sukelti gimdos kaklelio ląstelių pokyčius, kurie gali peraugti į vėžį.
Nors ŽPV yra pagrindinė gimdos kaklelio vėžio priežastis, yra ir kitų veiksnių, kurie gali padidinti riziką susirgti šia liga:
- Ankstyvi lytiniai santykiai (iki 18 metų).
- Dažna lytinių partnerių kaita.
- Rūkymas.
- Susilpnėjusi imuninė sistema (pvz., dėl ŽIV infekcijos, imunosupresinių vaistų vartojimo).
- Ilgalaikis (daugiau nei 5 metus) kontraceptinių tablečių vartojimas.
- Daugybė nėštumų ir gimdymų (ypač jei gimdymai buvo ankstyvame amžiuje).
- Šeiminė anamnezė (jei artimos giminaitės sirgo gimdos kaklelio vėžiu).
- Chlamidijų infekcija.
Gimdos kaklelio vėžio simptomai
Ankstyvosiose stadijose gimdos kaklelio vėžys dažniausiai nesukelia jokių simptomų. Būtent todėl tokia svarbi reguliari patikra – ji leidžia aptikti ikivėžinius pakitimus ar vėžį anksti, kol jis dar neišplito ir yra lengviau išgydomas. Atsiradus simptomams, liga dažniausiai jau būna pažengusi. Dažniausi simptomai yra:
- Kraujavimas iš makšties ne menstruacijų metu, po lytinių santykių ar po menopauzės.
- Neįprastos išskyros iš makšties (gali būti vandeningos, kraujingos ar turėti nemalonų kvapą).
- Skausmas dubens srityje, ypač lytinių santykių metu.
- Skausmas šlapinantis.
- Dažnas šlapinimasis.
- Nuovargis.
- Svorio kritimas.
Svarbu pabrėžti, kad šie simptomai gali būti susiję ir su kitomis, ne vėžinėmis, ligomis. Tačiau pastebėjus bet kurį iš šių simptomų, būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją.
Gimdos kaklelio vėžio diagnostika
Pagrindinis gimdos kaklelio vėžio diagnostikos metodas yra PAP testas (dar vadinamas gimdos kaklelio citologiniu tepinėliu). Šio tyrimo metu gydytojas specialiu šepetėliu paima ląstelių mėginį nuo gimdos kaklelio paviršiaus. Šios ląstelės tiriamos laboratorijoje, siekiant nustatyti, ar nėra ikivėžinių ar vėžinių pakitimų.
PAP testas rekomenduojamas visoms moterims nuo 21 iki 65 metų amžiaus. Tyrimo dažnumas priklauso nuo amžiaus ir individualios rizikos. Lietuvoje vykdoma gimdos kaklelio vėžio prevencijos programa, pagal kurią moterys nuo 25 iki 60 metų amžiaus yra kviečiamos atlikti PAP testą kas trejus metus. Svarbu pažymėti kad PAP testas nėra tobulas ir gali duoti klaidingai neigiamų ar klaidingai teigiamų atsakymų.
Jei PAP testo rezultatai yra nenormalūs, gali būti atliekami papildomi tyrimai:
- Kolposkopija: Tai procedūra, kurios metu naudojamas specialus mikroskopas (kolposkopas), leidžiantis gydytojui detaliai apžiūrėti gimdos kaklelį. Jei reikia paimamas audinio mėginis.
- Biopsija: Kolposkopijos metu paimamas nedidelis gimdos kaklelio audinio gabalėlis, kuris tiriamas laboratorijoje. Biopsija yra tiksliausias būdas nustatyti, ar yra vėžinių ląstelių.
- ŽPV tyrimas: Šis tyrimas nustato, ar moteris yra užsikrėtusi didelės rizikos ŽPV tipais. ŽPV tyrimas gali būti atliekamas kartu su PAP testu arba atskirai.
- Kiti vaizdiniai tyrimai: Esant reikalui gali būti skiriami kiti tyrimai kaip kompiuterinė tomografija, magnetinio rezonanso tyrimas.
Gimdos kaklelio vėžio gydymas
Gimdos kaklelio vėžio gydymas priklauso nuo daugelio veiksnių, įskaitant vėžio stadiją, moters amžių, bendrą sveikatos būklę ir norą ateityje turėti vaikų. Pagrindiniai gydymo metodai yra:
- Chirurginis gydymas: Ankstyvosiose stadijose dažnai pakanka chirurginio gydymo, kurio metu pašalinama pažeista gimdos kaklelio dalis (konizacija) arba visa gimda (histerektomija). Kai kuriais atvejais gali būti šalinami ir aplinkiniai limfmazgiai.
- Spindulinė terapija (radioterapija): Šio gydymo metu naudojami didelės energijos spinduliai, kurie naikina vėžines ląsteles. Spindulinė terapija gali būti taikoma tiek iš išorės (per odą), tiek iš vidaus (įvedant radioaktyvųjį šaltinį į gimdą ar makštį).
- Chemoterapija: Šio gydymo metu naudojami vaistai, kurie naikina vėžines ląsteles. Chemoterapija gali būti skiriama kartu su spinduline terapija arba atskirai.
- Taikinių terapija: Tai naujesnis gydymo būdas, kurio metu naudojami vaistai, kurie veikia specifinius vėžinių ląstelių augimo mechanizmus.
- Imunoterapija: Gydymo būdas, kuris skatina imuninę sistemą kovoti su vėžinėmis ląstelėmis.
Gydymo planas sudaromas individualiai kiekvienai pacientei, atsižvelgiant į visus minėtus veiksnius. Sprendimą dėl gydymo priima gydytojų komanda, kurią sudaro ginekologas, onkologas, radioterapeutas ir kiti specialistai.
Gimdos kaklelio vėžio prevencija
Kaip jau minėta, gimdos kaklelio vėžys yra viena iš nedaugelio vėžio formų, kurios profilaktika yra itin veiksminga. Pagrindiniai prevencijos būdai yra:
- ŽPV vakcina: Vakcina nuo ŽPV apsaugo nuo dažniausiai pasitaikančių didelės rizikos ŽPV tipų, kurie sukelia gimdos kaklelio vėžį. Vakcinacija rekomenduojama mergaitėms ir jaunoms moterims (nuo 9 iki 26 metų amžiaus), tačiau gali būti naudinga ir vyresnėms moterims. Lietuvoje mergaitės nuo 11 metų yra skiepijamos nuo ŽPV nemokamai. Svarbu pabrėžti, kad vakcina neapsaugo nuo visų ŽPV tipų, todėl net ir paskiepytoms moterims būtina reguliariai atlikti PAP testą.
- Reguliari ginekologinė patikra (PAP testas): Reguliarus PAP testas leidžia aptikti ikivėžinius gimdos kaklelio pakitimus, kol jie dar nėra peraugę į vėžį. Anksti nustačius ir gydant ikivėžinius pakitimus, galima išvengti vėžio išsivystymo.
- Saugesni lytiniai santykiai: Naudojant prezervatyvus, galima sumažinti ŽPV užsikrėtimo riziką. Tačiau prezervatyvai neapsaugo visiškai, nes ŽPV gali būti perduodamas ir per odos kontaktą.
- Rūkymo metimas: Rūkymas silpnina imuninę sistemą ir didina riziką susirgti gimdos kaklelio vėžiu.
- Sveika gyvensena: Subalansuota mityba, reguliarus fizinis aktyvumas ir stipri imuninė sistema padeda organizmui kovoti su infekcijomis, įskaitant ŽPV.
Gyvenimas po gimdos kaklelio vėžio diagnozės
Gimdos kaklelio vėžio diagnozė gali sukelti didelį emocinį stresą. Svarbu žinoti kad nesate viena, Lietuvoje veikia įvairios organizacijos, kurios teikia informaciją bei emocinę pagalbą sergant onkologinėmis ligomis. Svarbu nebijoti klausti, domėtis savo liga, gydymu, šalutiniais poveikiais. Atviras bendravimas su gydytojais, artimaisiais ir kitais sergančiaisiais gali padėti lengviau įveikti ligą ir su ja susijusius iššūkius.
Gimdos kaklelio vėžys – tai rimta liga, tačiau anksti ją aptikus ir tinkamai gydant, galima pasiekti gerų rezultatų. Svarbiausia – nepamiršti reguliariai tikrintis ir rūpintis savo sveikata.
