Kiekvieną kartą įkvėpdami, mes į savo kūną įleidžiame gyvybę teikiantį deguonį. Tačiau kaip šis deguonis pasiekia kiekvieną mūsų ląstelę, nuo smegenų iki kojų pirštų galiukų? Atsakymas slypi mažuose, disko formos dariniuose, vadinamuose eritrocitais, dar kitaip žinomuose kaip raudonieji kraujo kūneliai. Šie mikroskopiniai didvyriai atlieka neįkainojamą darbą, užtikrindami, kad mūsų organizmas funkcionuotų sklandžiai.
Kas yra eritrocitai?
Eritrocitai yra gausiausios kraujo ląstelės, sudarančios apie 40-45% viso kraujo tūrio. Jie yra unikalūs tuo, kad neturi branduolio, mitochondrijų ir kitų organelių, būdingų daugumai kitų ląstelių. Šis „išvalymas” nuo vidinių komponentų leidžia eritrocitams sutalpinti maksimalų kiekį hemoglobino – baltymo, atsakingo už deguonies pernešimą.
Eritrocitai yra lyg mažyčiai, įdubę diskeliai, primenantys spurgas be skylutės. Ši specifinė forma suteikia jiems didesnį paviršiaus plotą, palyginti su tūriu, o tai optimizuoja deguonies ir anglies dioksido mainus. Be to, ši forma leidžia jiems lengvai deformuotis ir prasiskverbti pro pačius siauriausius kapiliarus, pasiekiant net atokiausius audinius.
Eritrocitų gamyba: eritropoezė
Eritrocitų gamyba, vadinama eritropoeze, yra sudėtingas ir griežtai reguliuojamas procesas. Jis vyksta kaulų čiulpuose, kur kamieninės ląstelės diferencijuojasi ir bręsta, kol galiausiai virsta subrendusiais eritrocitais. Šiam procesui didelę įtaką daro hormonas eritropoetinas (EPO), kuris gaminamas daugiausia inkstuose.
Kai organizme sumažėja deguonies kiekis (pvz., esant dideliame aukštyje arba sergant tam tikromis ligomis), inkstai padidina EPO gamybą. EPO stimuliuoja kaulų čiulpus gaminti daugiau eritrocitų, taip padidindamas deguonies pernešimo pajėgumą.
Eritrocitų brendimo procesas trunka apie 7 dienas. Jauni eritrocitai, vadinami retikulocitais, dar turi šiek tiek ribonukleino rūgšties (RNR) likučių. Jie patenka į kraujotaką ir per 1-2 dienas visiškai subręsta, prarasdami RNR.
Eritrocitų funkcija: deguonies ir anglies dioksido transportas
Pagrindinė eritrocitų funkcija – deguonies pernešimas iš plaučių į audinius ir anglies dioksido (medžiagų apykaitos atliekos) transportavimas iš audinių atgal į plaučius. Šis gyvybiškai svarbus procesas vyksta dėka hemoglobino.
Hemoglobinas yra sudėtingas baltymas, sudarytas iš keturių subvienetų, kurių kiekvienas turi hemo grupę su geležies atomu centre. Būtent geležis jungiasi su deguonimi plaučiuose, sudarydama oksihemoglobiną, kuris suteikia kraujui ryškiai raudoną spalvą. Audiniuose, kur deguonies koncentracija yra mažesnė, deguonis atsiskiria nuo hemoglobino ir difunduoja į ląsteles.
Anglies dioksidas, susidaręs ląstelių metabolizmo metu, taip pat transportuojamas eritrocitų. Dalis anglies dioksido jungiasi su hemoglobinu (sudarydamas karbaminohemoglobiną), tačiau didžioji dalis paverčiama bikarbonato jonais, kurie ištirpsta kraujo plazmoje. Eritrocituose esantis fermentas karboanhidrazė katalizuoja šią reakciją.
Eritrocitų gyvavimo ciklas ir sunaikinimas
Eritrocitų gyvenimo trukmė yra apie 120 dienų. Senstantys ir pažeisti eritrocitai pašalinami iš kraujotakos, daugiausia blužnyje, kepenyse ir kaulų čiulpuose. Šį procesą vykdo specializuotos ląstelės, vadinamos makrofagais.
Makrofagai „praryja” senus eritrocitus ir suskaido juos. Hemoglobinas yra skaidomas į hemo ir globino dalis. Globinas suskaidomas į aminorūgštis, kurios gali būti panaudotos kitų baltymų sintezei. Hemas toliau skaidomas, atpalaiduojant geležį, kuri yra perdirbama ir vėl panaudojama naujų eritrocitų gamybai. Likusi hemo dalis paverčiama bilirubinu – geltonu pigmentu, kuris patenka į kepenis ir galiausiai pašalinamas su tulžimi.
Eritrocitų sutrikimai
Įvairios ligos ir būklės gali paveikti eritrocitų skaičių, formą ar funkciją. Dažniausi sutrikimai yra anemijos (mažakraujystės) ir policitemijos.
- Anemijos. Tai būklės, kurioms būdingas sumažėjęs eritrocitų skaičius arba hemoglobino kiekis kraujyje. Anemijos gali būti sukeltos įvairių priežasčių, įskaitant geležies, vitamino B12 ar folio rūgšties trūkumą, kraujo netekimą, lėtines ligas, kaulų čiulpų pažeidimus ar genetinius sutrikimus (pvz., pjautuvinė anemija, talasemija). Simptomai gali būti nuovargis, silpnumas, dusulys, galvos svaigimas, blyškumas.
- Policitemijos. Tai būklės, kurioms būdingas padidėjęs eritrocitų skaičius kraujyje. Policitemija gali būti pirminė (pvz., tikroji policitemija, reta kaulų čiulpų liga) arba antrinė, sukelta kitų būklių, tokių kaip lėtinės plaučių ligos, rūkymas, gyvenimas dideliame aukštyje ar tam tikri navikai. Simptomai gali būti galvos skausmas, svaigimas, niežulys, padidėjęs kraujospūdis, kraujo krešulių susidarymo rizika.
- Eritrocitų formos pakitimai. Kai kurios ligos gali sukelti eritrocitų formos pakitimus. Pavyzdžiui, sergant sferocitoze, eritrocitai yra sferinės formos, o ne įprastos disko formos, todėl jie yra trapesni ir greičiau suyra. Sergant pjautuvine anemija, eritrocitai įgauna pjautuvo formą, kuri trukdo jiems judėti kraujagyslėmis ir gali sukelti kraujagyslių užsikimšimą.
Eritrocitų tyrimai
Eritrocitų būklė vertinama atliekant bendrą kraujo tyrimą. Šis tyrimas apima eritrocitų skaičiaus, hemoglobino koncentracijos, hematokrito (eritrocitų tūrio dalies kraujyje) ir kitų rodiklių, tokių kaip vidutinis eritrocitų tūris (MCV), vidutinis hemoglobino kiekis eritrocite (MCH) ir vidutinė hemoglobino koncentracija eritrocite (MCHC), nustatymą. Šie rodikliai padeda diagnozuoti anemijas, policitemijas ir kitus eritrocitų sutrikimus.
Be to, gali būti atliekami papildomi tyrimai, tokie kaip retikulocitų skaičiaus nustatymas, kaulų čiulpų biopsija, geležies, vitamino B12 ir folio rūgšties kiekio kraujyje tyrimai, siekiant nustatyti tikslią anemijos priežastį.
Įdomūs faktai apie eritrocitus
- Suaugusio žmogaus organizme yra apie 20-30 trilijonų eritrocitų.
- Jei visus žmogaus eritrocitus sudėtume į vieną eilę, ji nusidriektų apie 200 000 kilometrų – tai atstumas, beveik lygus pusei kelio iki Mėnulio.
- Kas sekundę mūsų organizme pagaminama ir sunaikinama apie 2 milijonai eritrocitų.
- Eritrocitai neturi branduolio, todėl negali dalytis ir atsinaujinti. Jų gyvavimo trukmė yra ribota.
- Kai kurie gyvūnai, pavyzdžiui, kupranugariai, turi ovalo formos eritrocitus, kurie leidžia jiems geriau prisitaikyti prie dehidratacijos sąlygų.
- Aukštikalnėse gyvenančių žmonių organizme paprastai būna daugiau eritrocitų, kad kompensuotų mažesnį deguonies kiekį ore.
Eritrocitai ir sveikata
Eritrocitai atlieka gyvybiškai svarbų vaidmenį mūsų sveikatai. Jų gebėjimas pernešti deguonį ir anglies dioksidą užtikrina tinkamą visų organų ir audinių funkcionavimą. Bet kokie eritrocitų skaičiaus, formos ar funkcijos sutrikimai gali sukelti rimtų sveikatos problemų. Todėl svarbu rūpintis savo sveikata, laikytis subalansuotos mitybos, pakankamai ilsėtis ir reguliariai tikrintis sveikatą, kad būtų galima laiku nustatyti ir gydyti galimus eritrocitų sutrikimus.
