Epilepsija – tai lėtinė neurologinė liga, pasireiškianti pasikartojančiais epilepsijos priepuoliais. Šie priepuoliai yra staigūs, trumpalaikiai smegenų veiklos sutrikimai, atsirandantys dėl nenormalaus, perteklinio neuronų aktyvumo. Epilepsija gali sirgti bet kokio amžiaus žmonės, tačiau dažniausiai ji prasideda vaikystėje arba vyresniame amžiuje. Ši liga nėra psichikos sutrikimas, o neurologinis sutrikimas, kurį galima valdyti ir gydyti.
Epilepsijos priežastys: kodėl susergama?
Epilepsijos priežastys gali būti labai įvairios ir dažnai lieka nenustatytos. Apie pusės visų sergančiųjų epilepsija priežastis lieka nežinoma (idiopatinė epilepsija). Tačiau, žinomos priežastys gali būti suskirstytos į kelias pagrindines grupes:
- Genetiniai veiksniai: Tam tikri genų variantai gali padidinti polinkį sirgti epilepsija. Jeigu šeimoje yra sergančiųjų epilepsija, rizika susirgti šia liga padidėja, tačiau tai nereiškia, kad liga būtinai bus paveldėta. Kai kurios epilepsijos formos yra tiesiogiai susijusios su specifiniais genų defektais.
- Galvos smegenų pažeidimai: Bet koks galvos smegenų pažeidimas gali sukelti epilepsiją. Tai gali būti traumos, insultas, smegenų augliai, infekcijos (pvz., meningitas, encefalitas), deguonies trūkumas gimdymo metu ar po jo, smegenų kraujotakos sutrikimai.
- Vystymosi sutrikimai: Kai kurie vystymosi sutrikimai, tokie kaip autizmas ar Dauno sindromas, yra susiję su didesne epilepsijos rizika.
- Metaboliniai sutrikimai: Retais atvejais epilepsiją gali sukelti medžiagų apykaitos sutrikimai, tokie kaip fenilketonurija.
- Infekcijos: Smegenų infekcijos, pavyzdžiui, meningitas ar encefalitas, gali sukelti uždegimą ir smegenų pažeidimus, kurie vėliau gali pasireikšti epilepsija.
- Prenataliniai veiksniai: Nėštumo metu patirti veiksniai, tokie kaip infekcijos, motinos mitybos nepakankamumas, žalingi įpročiai, taip pat gali paveikti vaisiaus smegenų vystymąsi ir padidinti riziką sirgti epilepsija.
Epilepsijos simptomai: kaip atpažinti priepuolį?
Epilepsijos priepuoliai gali pasireikšti labai įvairiai, priklausomai nuo to, kuri smegenų dalis yra paveikta ir kaip plačiai pasklidęs nenormalus elektrinis aktyvumas. Dažniausiai pasitaikantys priepuolių tipai:
- Generalizuoti toniniai-kloniniai priepuoliai (anksčiau vadinti „grand mal“): Tai dramatiškiausi ir labiausiai pastebimi priepuoliai. Jie prasideda sąmonės netekimu, kūno sustingimu (toninė fazė), o po to seka ritmiški viso kūno raumenų trūkčiojimai (kloninė fazė). Priepuolio metu žmogus gali sukąsti liežuvį, nusišlapinti ar netyčia išsituštinti. Po priepuolio dažnai jaučiamas sumišimas, nuovargis, galvos skausmas.
- Absansai (anksčiau vadinti „petit mal“): Šie priepuoliai dažniausiai pasireiškia vaikams. Jie trunka labai trumpai (kelias sekundes) ir pasireiškia staigiu sąmonės praradimu, žvilgsnio sustingimu, kartais – akių vokų trūkčiojimu ar lengvais galvos linktelėjimais. Žmogus gali atrodyti lyg trumpam „atsijungęs“. Po priepuolio žmogus iš karto grįžta į normalią būseną, dažnai net nepastebėjęs, kad turėjo priepuolį.
- Židininiai (daliniai) priepuoliai: Šie priepuoliai prasideda vienoje smegenų pusrutulio dalyje ir gali pasireikšti įvairiais simptomais, priklausomai nuo pažeistos srities. Gali būti sutrikusi motorika (pvz., vienos rankos ar kojos trūkčiojimai), jutimai (pvz., dilgčiojimas, skonio ar kvapo haliucinacijos), autonominės funkcijos (pvz., prakaitavimas, širdies plakimas), emocijos ar suvokimas (pvz., déjà vu jausmas). Sąmonė gali būti išsaugota arba sutrikusi.
- Židininiai priepuoliai su antrine generalizacija: Tai židininiai priepuoliai, kurie išplinta į abi smegenų puses ir tampa generalizuotais toniniais-kloniniais priepuoliais.
- Miokloniniai priepuoliai: Tai trumpi, staigūs, nevalingi raumenų trūktelėjimai. Jie gali būti pavieniai arba pasikartojantys.
- Atoniniai priepuoliai: Šių priepuolių metu staiga sumažėja raumenų tonusas, žmogus gali nukristi.
Svarbu paminėti, kad ne visi traukuliai yra epilepsijos priepuoliai. Traukulius gali sukelti ir kitos būklės, pavyzdžiui, karščiavimas (febriliniai traukuliai), žemas cukraus kiekis kraujyje, alkoholio ar narkotikų vartojimas, staigus kraujospūdžio kritimas. Todėl, pastebėjus traukulius, būtina kreiptis į gydytoją, kad būtų nustatyta tiksli diagnozė.
Epilepsijos diagnostika: kaip nustatoma liga?
Epilepsijos diagnozė nustatoma remiantis keliais pagrindiniais tyrimais ir informacija:
- Anamnezė: Gydytojas išsamiai apklausia pacientą ir jo artimuosius apie priepuolių pobūdį, dažnumą, trukmę, galimas priežastis, šeimos ligos istoriją.
- Neurologinis ištyrimas: Gydytojas įvertina paciento neurologinę būklę, refleksus, raumenų jėgą, koordinaciją, jutimus.
- Elektroencefalograma (EEG): Tai pagrindinis tyrimas epilepsijai diagnozuoti. EEG metu ant galvos odos uždedami elektrodai, kurie registruoja smegenų elektrinį aktyvumą. Epilepsijai būdingi tam tikri EEG pokyčiai (pvz., smailios bangos, aštrios bangos), kurie gali būti matomi tiek priepuolio metu, tiek tarp priepuolių. Kartais atliekamas ilgesnės trukmės EEG įrašymas (pvz., 24 valandų EEG monitoravimas), kad būtų užfiksuoti priepuoliai, kurie gali nepasireikšti trumpo įrašymo metu. Taip pat kartais pasitelkiamas vaizdo EEG monitoravimas.
- Galvos smegenų vaizdinimo tyrimai: Kompiuterinė tomografija (KT) arba magnetinio rezonanso tomografija (MRT) gali būti atliekami siekiant nustatyti galimas epilepsijos priežastis, tokias kaip smegenų augliai, kraujagyslių anomalijos, insulto padariniai ar kiti struktūriniai pažeidimai.
- Kraujo tyrimai: Kraujo tyrimai gali būti atliekami siekiant atmesti kitas galimas priepuolių priežastis, tokias kaip infekcijos, medžiagų apykaitos sutrikimai ar genetinių ligų požymiai.
- Neuropsichologinis testavimas: Gali būti atliekamas, siekiant įvertinti pažintines funkcijas (atmintį, dėmesį, kalbą) ir nustatyti, ar epilepsija ir jos gydymas neturi įtakos šioms funkcijoms.
Epilepsijos gydymas: kaip kontroliuoti priepuolius?
Epilepsijos gydymo tikslas – visiškai panaikinti priepuolius arba sumažinti jų dažnumą ir sunkumą, kartu siekiant minimalaus šalutinio vaistų poveikio. Dažniausiai skiriami vaistai yra:
- Antiepilepsiniai vaistai (AED): Tai pagrindinis epilepsijos gydymo būdas. Yra daug įvairių AED, kurie skiriasi savo veikimo mechanizmu, šalutiniu poveikiu ir efektyvumu skirtingiems priepuolių tipams. Vaisto parinkimas yra individualus, atsižvelgiant į priepuolių tipą, paciento amžių, lytį, gretutines ligas ir kitus veiksnius. Svarbu reguliariai vartoti vaistus taip, kaip paskyrė gydytojas, ir nepertraukti gydymo be gydytojo leidimo, nes tai gali sukelti priepuolių atsinaujinimą ar net epilepsinę būklę (ilgai trunkantį ar pasikartojančius priepuolius be sąmonės atgavimo).
- Chirurginis gydymas: Kai kuriais atvejais, kai epilepsija yra atspari vaistams (t. y., priepuoliai tęsiasi nepaisant tinkamo gydymo dviem ar daugiau AED), gali būti svarstomas chirurginis gydymas. Chirurginio gydymo tikslas – pašalinti arba izoliuoti tą smegenų sritį, kuri sukelia priepuolius. Prieš operaciją atliekami išsamūs tyrimai, siekiant tiksliai nustatyti epilepsijos židinį ir įvertinti operacijos riziką ir naudą.
- Nervo stimuliacija: Tai alternatyvus gydymo būdas, kai į tam tikrus nervus (pvz., klajoklinį nervą) implantuojamas stimuliatorius, kuris siunčia elektrinius impulsus į smegenis ir gali padėti sumažinti priepuolių dažnumą.
- Ketogeninė dieta: Ši dieta, kurioje yra daug riebalų, mažai angliavandenių ir pakankamai baltymų, gali būti veiksminga kai kuriems vaikams, sergantiems sunkiai gydoma epilepsija. Ketogeninė dieta keičia smegenų metabolizmą ir gali sumažinti priepuolių dažnumą. Ši dieta turi būti griežtai prižiūrima gydytojo ir dietologo.
Gyvenimas su epilepsija: patarimai ir rekomendacijos
Gyvenimas su epilepsija gali kelti įvairių iššūkių, tačiau tinkamai valdant ligą ir laikantis tam tikrų rekomendacijų, galima gyventi pilnavertį gyvenimą. Štai keletas patarimų:
- Reguliariai vartokite vaistus: Tai svarbiausia epilepsijos kontrolės dalis. Nepraleiskite dozių ir nepertraukite gydymo be gydytojo leidimo.
- Venkite priepuolių provokatorių: Dažni priepuolių provokatoriai yra miego trūkumas, stresas, alkoholis, mirksinčios šviesos, kai kurie vaistai. Stenkitės nustatyti savo individualius provokatorius ir jų vengti.
- Laikykitės sveikos gyvensenos principų: Sveikai maitinkitės, pakankamai ilsėkitės, reguliariai mankštinkitės (atsižvelgiant į savo būklę ir gydytojo rekomendacijas), venkite žalingų įpročių.
- Informuokite savo artimuosius ir draugus apie savo ligą: Paaiškinkite jiems, kaip atpažinti priepuolį ir kaip elgtis jo metu.
- Nešiokite medicininę apyrankę ar kortelę: Joje nurodykite, kad sergate epilepsija, kokius vaistus vartojate ir ką daryti priepuolio atveju. Tai gali būti labai svarbu nelaimingo atsitikimo ar priepuolio viešoje vietoje atveju.
- Vairavimas: Epilepsija sergantys žmonės gali vairuoti, jei priepuoliai yra gerai kontroliuojami vaistais. Tačiau yra tam tikri apribojimai ir reikalavimai, kurie skiriasi priklausomai nuo šalies įstatymų. Lietuvoje, norint gauti ar atnaujinti vairuotojo pažymėjimą, reikia pateikti neurologo išvadą, patvirtinančią, kad priepuoliai nekėlė pavojaus bent vienerius metus.
- Darbas: Dauguma epilepsija sergančių žmonių gali dirbti įprastus darbus. Tačiau kai kurie darbai, susiję su didesne rizika (pvz., darbas aukštyje, darbas su pavojingais mechanizmais), gali būti netinkami.
- Nėštumas: Moterys, sergančios epilepsija, gali pastoti ir išnešioti sveiką kūdikį. Tačiau nėštumas turi būti planuojamas ir prižiūrimas gydytojo, nes kai kurie antiepilepsiniai vaistai gali turėti įtakos vaisiaus vystymuisi. Gydytojas gali pakoreguoti vaistų dozes arba skirti kitus, saugesnius vaistus.
- Psichologinė pagalba: Epilepsija gali turėti įtakos psichologinei sveikatai. Gali kilti nerimas, depresija, socialinė izoliacija. Nebijokite kreiptis pagalbos į psichologą ar psichoterapeutą. Taip pat naudinga bendrauti su kitais epilepsija sergančiais žmonėmis, dalyvauti paramos grupėse.
- Sportas ir laisvalaikis: Dauguma sporto šakų ir laisvalaikio veiklų yra saugios epilepsija sergantiems žmonėms, jeigu priepuoliai yra gerai kontroliuojami. Svarbu vengti veiklų, kurių metu sąmonės netekimas gali sukelti pavojų (pvz., nardymas, alpinizmas). Prieš pradedant užsiimti nauja sporto šaka, pasitarkite su gydytoju.
Epilepsija – tai liga, kurią galima valdyti ir su kuria galima gyventi pilnavertį gyvenimą. Svarbiausia – anksti nustatyti diagnozę, tinkamai gydytis ir laikytis gydytojo rekomendacijų. Nors epilepsija gali kelti tam tikrų iššūkių, ji neturėtų trukdyti siekti savo tikslų ir svajonių.
