Divertikulitas – tai storosios žarnos liga, kuri pasireiškia mažų, išsipūtusių maišelių, vadinamų divertikulais, uždegimu ar infekcija. Šie divertikulai dažniausiai susiformuoja silpnose storosios žarnos vietose, dažniausiai apatinėje dalyje, vadinamoje gaubtinės žarnos riestine dalimi (sigma). Nors divertikulų buvimas savaime nėra liga (tai vadinama divertikulioze), jų uždegimas sukelia rimtų sveikatos problemų.
Divertikuliozė ir divertikulitas: kuo jie skiriasi?
Svarbu atskirti divertikuliozę nuo divertikulito. Divertikuliozė – tai būklė, kai storojoje žarnoje yra divertikulų, tačiau jie nėra uždegę ar infekuoti. Daugelis žmonių, ypač vyresnio amžiaus, turi divertikuliozę ir nejaučia jokių simptomų. Divertikulitas atsiranda, kai vienas ar keli divertikulai užsikrečia ir užsidega.
Priežastys ir rizikos veiksniai
Tiksliai nežinoma, kodėl susidaro divertikulai, tačiau manoma, kad pagrindinė priežastis yra nepakankamas skaidulų kiekis mityboje. Skaidulos padeda išlaikyti išmatas minkštas ir lengvai praeinančias per žarnyną. Kai mityboje trūksta skaidulų, išmatos tampa kietos, o žarnynui reikia daugiau spausti, kad jas išstumtų. Šis padidėjęs spaudimas gali silpninti žarnyno sieneles ir skatinti divertikulų susidarymą.
Kiti rizikos veiksniai, galintys padidinti divertikulito išsivystymo tikimybę, yra:
- Amžius: Rizika didėja su amžiumi, ypač po 40 metų.
- Nutukimas: Didelis kūno masės indeksas (KMI) yra susijęs su didesne divertikulito rizika.
- Rūkymas: Rūkantys žmonės turi didesnę tikimybę susirgti divertikulitu nei nerūkantys.
- Fizinio aktyvumo stoka: Reguliarus fizinis aktyvumas padeda palaikyti normalią žarnyno veiklą ir sumažinti divertikulito riziką.
- Tam tikri vaistai: Nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (NVNU), steroidai ir opioidai gali padidinti divertikulito riziką.
- Genetika: Jei jūsų šeimoje buvo sergančių divertikulitu, jūsų rizika taip pat gali būti didesnė.
Simptomai
Divertikulito simptomai gali skirtis priklausomai nuo uždegimo sunkumo. Dažniausi simptomai yra:
- Skausmas pilvo apačioje, dažniausiai kairėje pusėje: Tai yra pats dažniausias simptomas. Skausmas gali būti nuolatinis arba užeinantis ir praeinantis.
- Pilvo pūtimas ir dujų kaupimasis.
- Vidurių užkietėjimas arba viduriavimas.
- Pykinimas ir vėmimas.
- Karščiavimas ir šaltkrėtis.
- Kraujas išmatose (retais atvejais).
- Jautrumas liečiant pilvą.
Jei jaučiate stiprų pilvo skausmą, ypač kartu su karščiavimu, būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją. Tai gali būti sunkios divertikulito komplikacijos požymis.
Komplikacijos
Nors dauguma divertikulito atvejų yra lengvi ir sėkmingai gydomi, kartais gali išsivystyti rimtos komplikacijos:
- Abscesas (pūlinys): Tai pūlių sankaupa uždegimo vietoje.
- Fistulė: Nenormalus kanalas, jungiantis žarnyną su kitu organu (pvz., šlapimo pūsle ar makštimi) arba su oda.
- Peritonitas: Pilvaplėvės uždegimas, kuris atsiranda, kai divertikulas plyšta ir žarnyno turinys patenka į pilvo ertmę. Tai yra gyvybei pavojinga būklė.
- Žarnyno nepraeinamumas: Uždegimas ir patinimas gali užblokuoti žarnyną.
- Kraujavimas: Nors retai, divertikulai gali kraujuoti.
- Striktūra: Ilgalaikis uždegimas gali sukelti žarnos susiaurėjimą.
Diagnostika
Diagnozuojant divertikulitą, gydytojas pirmiausia paklaus apie jūsų simptomus ir ligos istoriją. Jis taip pat atliks fizinį patikrinimą, įskaitant pilvo apčiuopą. Norint patvirtinti diagnozę ir atmesti kitas galimas priežastis, gali būti atliekami šie tyrimai:
- Kraujo tyrimai: Jie gali parodyti uždegimo požymius.
- Šlapimo tyrimas: Padeda atmesti šlapimo takų infekciją.
- Išmatų tyrimas: Gali būti atliekamas siekiant nustatyti kraujavimą ar infekciją.
- Kompiuterinė tomografija (KT): Tai yra pagrindinis vaizdinis tyrimas, naudojamas divertikulitui diagnozuoti. KT gali parodyti divertikulus, uždegimą, abscesus ir kitas komplikacijas.
- Kolonoskopija: Šis tyrimas paprastai neatliekamas ūminio divertikulito atveju, nes gali sukelti divertikulo perforaciją. Tačiau jis gali būti rekomenduojamas po to, kai uždegimas praeina, siekiant įvertinti žarnyno būklę ir atmesti kitas ligas, pavyzdžiui, storosios žarnos vėžį.
- Magnetinio rezonanso tomografija (MRT): Kartais atliekama, vietoj kompiuterinės tomografijos.
Gydymas
Divertikulito gydymas priklauso nuo ligos sunkumo. Lengvi divertikulito atvejai dažnai gali būti gydomi namuose, skiriant:
- Skystą dietą: Kelias dienas gali būti rekomenduojama vartoti tik skystą maistą, kad žarnynas pailsėtų. Palaipsniui galima grįžti prie įprasto maisto.
- Antibiotikus: Jie skiriami infekcijai gydyti.
- Skausmą malšinančius vaistus: Gali būti skiriami nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo arba kiti skausmą malšinantys vaistai.
Sunkesniais atvejais, ypač esant komplikacijoms, gali prireikti gydymo ligoninėje:
- Intraveniniai antibiotikai: Stipresni antibiotikai skiriami tiesiai į veną.
- Intraveniniai skysčiai: Skysčiai skiriami, jei pacientas negali gerti pakankamai skysčių.
- Chirurginis gydymas: Operacija gali būti reikalinga, jei yra abscesas, fistulė, žarnyno nepraeinamumas, peritonitas arba jei konservatyvus gydymas nepadeda. Operacijos metu gali būti pašalinama pažeista žarnos dalis.
- Perkutaninis drenavimas: Gali būti atliekamas, jei yra didelis pūlinys (abscesas).
Mityba sergant divertikulitu
Mityba vaidina svarbų vaidmenį tiek divertikulito prevencijoje, tiek gydyme. Ūminio priepuolio metu rekomenduojama skysta dieta, kad žarnynas pailsėtų. Po ūminio priepuolio, svarbu palaipsniui didinti skaidulų kiekį maiste. Rekomenduojama suvartoti 25-35 gramus skaidulų per dieną.
Geri skaidulų šaltiniai yra:
- Vaisiai (obuoliai, kriaušės, bananai, uogos).
- Daržovės (brokoliai, morkos, špinatai, žirniai).
- Ankštiniai augalai (pupelės, lęšiai, avinžirniai).
- Viso grūdo produktai (avižos, rudieji ryžiai, viso grūdo duona).
- Sėlenos.
- Riešutai ir sėklos (saikingai).
Taip pat svarbu gerti pakankamai skysčių, kad skaidulos galėtų tinkamai veikti. Rekomenduojama išgerti bent 8 stiklines vandens per dieną.
Prevencija
Nors neįmanoma visiškai išvengti divertikulito, yra keletas dalykų, kuriuos galite padaryti, kad sumažintumėte riziką:
- Valgykite daug skaidulų turintį maistą.
- Gerkite pakankamai skysčių.
- Reguliariai mankštinkitės.
- Meskite rūkyti.
- Palaikykite sveiką kūno svorį.
- Venkite ilgalaikio nesteroidinių vaistų nuo uždegimo vartojimo, jei įmanoma. Pasitarkite su gydytoju.
Gyvenimas su divertikulioze
Daugelis žmonių, turinčių divertikuliozę, niekada nesusirgs divertikulitu. Tačiau, jei jums buvo diagnozuota divertikuliozė, svarbu laikytis sveikos gyvensenos ir mitybos įpročių, kad sumažintumėte divertikulito išsivystymo riziką. Reguliariai lankykitės pas gydytoją ir praneškite jam apie bet kokius naujus simptomus.
